Apklausos dalyvių buvo prašoma įvardyti geriausiai pareigas ėjusius prezidentus, premjerus ir Seimo pirmininkus.
Geriausiai prezidento pareigas ėjo Adamkus
Beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad geriausiai prezidento pareigas atliko V. Adamkus. Jį rinkosi 32,1 procento apklaustųjų.
Antroje vietoje liko Dalia Grybauskaitė, ją rinkosi 27 procentai respondentų.
A. Brazauską geriausiai atlikusiu prezidento pareigas įvardijo 24 procentai apklaustųjų.
Ketvirtoje vietoje – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda, jį kaip geriausią prezidentą rinkosi 5 procentai apklaustųjų.
Po jo liko apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintas R. Paksas, jį rinkosi 3,7 procento apklaustųjų.
8,2 procento nežinojo arba į šį apklausos klausimą neatsakė.
Nausėda su „žvaigždžių komanda“ varžytis negali
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius teigė, jog G. Nausėdos laimėtų prezidento rinkimų neatspindi jo vertinimas.
„G. Nausėda taip žemai (5 procentai) – beveik taip pat kaip R. Paksas. Tai reiškia, kad didžioji dauguma žmonių labai nepatenkinti G. Nausėdos darbu. Reikia prisiminti, kad tada, kai buvo renkamas prezidentas, antrame rinkimų ture jis surinko dvigubai daugiau balsų nei I. Šimonytė. Ji dabar turi reitingą gana gerą, patį aukščiausią dėl naujumo. O dabartinis šalies vadovas nusmukęs lentelėje labai žemai. Jeigu būčiau prezidento komandoje, tai dėl šito rūpinčiausi“, – patarimus G. Nausėdos komandai bėrė K. Girnius.
Jis svarstė, kad dabartinis šalies vadovas nurungiamas tikros politikos „žvaigždžių komandos“.
„G. Nausėda konkuruoja su iškilesne grupe politikų. Kitaip sakant, tie, kurie jį pralenkia, yra V. Adamkus, D. Grybauskaitė ir A. Brazauskas. Taigi čia mūsų politikos visų žvaigždžių komanda. Kai kurie žmonės gal mano, kad jis gerai dirba, bet į tą žvaigždžių komandą nepatenka. Tos žvaigždės visus jo balsus „nuima“. Žmonės vardija: V. Adamkus, D. Grybauskaitė ir A. Brazauskas. Ir nors manoma, kad G. Nausėda visai geras prezidentas, gal antras po geriausio, balso jis čia vis tiek negauna“, – savo požiūrį dėstė K. Girnius.
VU TSPMI politologas K. Girnius pabrėžė, kad nors dabartiniam šalies vadovui sunku konkuruoti su politikos legendomis, jo rezultatas tikrai mažas. Pašnekovas priėjo prie išvados, kad G. Nausėda daro klaidų, todėl nepelno didesnio palaikymo.
„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas taip pat sutiko, kad dabartiniam šalies vadovui kol kas sunku lygintis su politikos grandais.
„G. Nausėda yra palyginti naujas prezidentas, nors esame pripratę, kad šalies vadovas atsiranda 10 metų, tokios paskutinės patirtys. Tai turbūt vertina, kad dabartinis prezidentas yra tarsi tam tikro ieškojimo procese. Jo pozicijos silpnesnės ir kol kas su Lietuvos politikos grandais jam dar sunku lygintis“, – sakė I. Zokas.
VU TSPMI profesorius, politologas Tomas Janeliūnas taip pat pabrėžė, kad G. Nausėdos atotrūkis nuo „prezidentinių gigantų“ yra ganėtinai didelis. Pasak jo, šie rezultatai rodo, jog G. Nausėdos veikla žmonės nėra patenkinti.
„Tai indikuoja, kad žmonės, matyt, nėra labai patenkinti dabartinio prezidento veikla. Ir nors šiaip jo reitingai gana neprasti, kiek pamenu. <…> Šioks toks netikėtumas, nes pastarąjį pusmetį nematėme, kaip kinta G. Nausėdos reitingai bendri. Bet tai, matyt, reiškia, kad žmonės turi kitokių lūkesčių prezidentams apskritai“, – Delfi sakė T. Janeliūnas.
Pašnekovas tikino, jog keista matyti tokį rezultatą: daug trumpiau nei G. Nausėda dirbančios premjerė I. Šimonytė ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen įvertintos kur kas geriau.
Politologas T. Janeliūnas svarstė, kad visuomenė prezidento postą labiausiai sieja su bendra politikų reputacija.
„Kalbant apie tą veiklą, kurią yra įpratę žmonės matyti kaip prezidentinę, tai G. Nausėda turbūt nelabai tokį įvaizdį, žmonių galvose susiformavusį, atitinka kaip vykęs prezidentas“, – teigė jis.
Anot T. Janeliūno, apklausa rodo, kad visuomenė jau turi aiškiai suformuotą įvaizdį, koks turi būti prezidentas.
„Didžioji dalis žmonių prezidentą mato kaip pagrindinį valstybės vadovą ir lyderį, kuris, viena vertus, nesivelia į einamąsias politines kovas ir konfliktėlius tarp mažesnių veikėjų. Kita vertus, prezidentas prisiima tokią atsakomybę, kurios niekas kitas negali, nesiryžta, nepajėgus prisiimti. Ta atsakomybė tarp trijų didžiųjų prezidentų buvo labai skirtinga. V. Adamkus prisiėmė grynai moralinę atsakomybę, A. Brazauskas – praktinę, kaip ir D. Grybauskaitė“, – lentelės lyderių darbo pobūdį atpasakojo T. Janeliūnas.
Jo nuomone, dabartinis šalies vadovas G. Nausėda neranda atsakomybės išraiškos.
„Jam, aišku, nepadeda ir suvaržyta situacija dėl pandemijos, jis negali normaliai užsiimti užsienio politika. O kitose srityse blaškosi, nežinodamas, kur tą atsakomybę demonstruoti“, – įžvalgomis dalijosi T. Janeliūnas.
Politologas sakė matantis požymių, jog G. Nausėda veliasi ir į mažus konfliktėlius.
„Ir tie santykiai su valstiečiais nebuvo labai vykę. Ten, kur jam reikėjo išlaikyti savo pozicijas, jis nusileisdavo. O ten, kur galėdavo nenusileisti iki einamosios politikos, bandė demonstruoti savo galimybes kai ką blokuoti. Tas ne visai prezidentinio lygio galios demonstravimas galbūt turėjo įtakos.“
T. Janeliūnas teigė, jog nors šalies vadovui šios apklausos duomenis matyti nebus smagu, jis turi dar daug laiko situaciją pakeisti.
Šimonytė – geriausiai einanti premjerės pareigas
Apklausoje taip pat buvo klausiama ir apie geriausiai premjero pareigas ėjusius politikus.
Ketvirtadalis atsakiusiųjų teigė, jog geriausiai ministro pareigas eina dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė (25 procentai). Antroje pozicijoje liko buvęs premjeras Saulius Skvernelis, jį kaip geriausią premjerą rinkosi 17,8 procento apklaustųjų. Nedaug atsiliko A. Brazauskas – 17,4 procento.
Kaip geriausiai ėjusį premjero pareigas Algirdą Butkevičių įvardijo 5,5 procentai. Andrių Kubilių rinkosi 4,6 procento respondentų.
Kazimirą Danutę Prunskienę, kaip geriausią premjerę, įvardijo 2,2 procento apklaustųjų, Rolandą Paksą – 2 procentai.
Toliau – Gediminas Kirkilas, surinkęs 1,8 procento. Adolfas Šleževičius ir Gediminas Vagnorius – po 1,4 procento.
Aleksandras Abišala ir Bronislovas Lubys – po 1,3 procento.
Paskutinis lentelėje – Mindaugas Stankevičius, surinkęs 1 procentą.
Nežinojo arba į klausimą neatsakė 17,3 procento apklaustųjų.
Aukšta Šimonytės pozicija stebina
Buvusių ir esamų ministrų pirmininkų lentelėje matyti, jog aukščiausiose pozicijoje dabar einantys ar ką tik ėję pareigas politikai. Sociologas I. Zokas teigė, jog jų sprendimai gyvenimą veikia čia ir dabar.
„Čia gali būti skirtingų aiškinimų. Man pirma asociacija – kad su pačiu statusu yra susiję. Nes premjeras yra toks CEO – vykdomoji pozicija. Jis yra čia ir dabar, jis priima sprendimus operatyviniu lygmeniu. Dėl to visi jo sprendimai yra čia ir dabar. O prezidento postas toks labiausiai pakylėtas, pati pozicija istorinė, ji matoma platesniame kontekste“, – savo vertinimą pateikė I. Zokas.
VU TSPMI politologas K. Girnius teigė, kad aukščiausias vietas užėmę I. Šimonytė ir S. Skvernelis šiose pozicijose – dėl „šviežumo“.
„Premjerė I. Šimonytė yra labai gerai vertinama, nors dabartinei Vyriausybei nelabai sekasi, bet ji išlaiko populiarumą. Buvęs ministras pirmininkas S. Skvernelis irgi išlaiko populiarumą. Yra polinkis teigiamiai vertinti žmones, kurie neseniai atliko savo pareigas, juos lengviau prisiminti“, – sakė jis.
K. Girnius stebėjosi – prezidento reitingai dažniausiai būna aukštesni, o ministro pirmininko – žemesni.
„Vyriausybės vadovas priimdavo tiesioginius sprendimus, dauguma tų sprendimų vienus patenkina, kitus – ne. Ir tie nepatenkinti tai ilgiau atsimena“, – sakė politologas.
T. Janeliūnas kalbėdamas su Delfi priminė, kad premjerų istorija Lietuvoje itin nerami. A. Kubilius buvo pirmasis ministras pirmininkas, kuris išdirbo visą kadenciją.
„Daugybė premjerų, kurie užėmė tas pozicijas, turėdavo trauktis dėl kokių nors skandalų, krizių. Ir žmonių galvose tai paliko neigiamą įspūdį. Išskyrus tris labiausiai įsiminusius premjerus: I. Šimonytę, S. Skvernelį ir A. Brazauską, visi kiti buvo siejami su gana negatyviais veiksmais. Visą kadenciją dirbę A. Kubilius ir A. Butkevičius neatrodė prisidėję labai smarkiai prie žmonių gerovės. A. Kubilius šiaip siejamas su pačia didžiausia ekonomine krize. A. Butkevičius, kaip premjeras, buvo vertinamas kontroversiškai ir didelio pasitikėjimo visuomenėje net nelabai turėjo“, – kalbėjo politologas.
Jis teigė, kad dabartinę Vyriausybės vadovę toks aukštas rezultatas turėtų įkvėpti ateities darbams.
„I. Šimonytės aukšta vieta irgi mane stebina. Viena vertus, šioje pozicijoje ji visai neilgai dirba, o, kita vertus, premjeru būti visada sunku, nuolat bus žmonių, kurie nemėgs, nepaisant sprendimų; visiems įtikti neįmanoma. Bet, sakyčiau, toks rezultatas dabartinę premjerę turėtų džiuginti ir įkvėpti tolimesniems darbams“, – sakė politologas.
Geriausiai vertinamas Seimo pirmininkas – Juršėnas
Apklausoje taip pat buvo teiraujamasi, kuris politikas geriausiai atliko ar atlieka Seimo pirmininko pareigas.
Geriausiai respondentai įvertino Č. Juršėną, jį, kaip geriausią Seimo vadovą, pasirinko 15,4 procento apklaustųjų.
Nedaug nuo jo atsiliko Irena Degutienė, ją rinkosi 13,3 procento respondentų.
Trečioje lentelės pozicijoje liko A. Brazauskas, jį, kaip geriausią Seimo vadovą, pasirinko 11,7 procento.
Toliau lentelėje – dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ją, kaip geriausią parlamento vadovę, įvardijo 10 procentų apklaustųjų.
Po jos apklausos lentelėje – Vytautas Landsbergis, jį rinkosi 8,9 procento apklaustųjų. Nedaug atsilieka ir buvusio Seimo vadovas Viktoras Pranckietis – 8 procentai respondentų įvardijo jį.
Artūras Paulauskas šioje apklausoje surinko 3,9 procento, Arūnas Valinskas – 2,8 procento.
Vydą Gedvilą, kaip geriausią Seimo vadovą, įvardijo 1,6 procento apklaustųjų, Loretą Graužinienę – 1 procentas.
Viktorą Muntianą geriausiu šiose pareigose įvardijo 0,7 procento.
22,7 procento nežinojo arba į pateiktą klausimą neatsakė.
Ieško vienytojo
VU TSPMI politologas K. Girnius dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen rezultatą įvertino kaip gana teigiamą.
„O kad Č. Juršėnas geriausiai vertinamas, tai jis irgi legenda. Jis turėjo tokį įvaizdį – mokėjo visas Seimo taisykles, parlamentą prižiūrėjo, diskusijas vykdė, kaip reikia, tvarką palaikė. Tas aukštas vertinimas lieka. Nors I. Degutienė Seimo pirmininke buvo tik per A. Kubiliaus Vyriausybės kadenciją, turi gerą reitingą“, – apklausos duomenis vertino politologas.
Vertindamas žemiau lentelėje esančius politikus K. Girnius tikino, jog V. Landsbergis, surinkęs 9 procentus, buvo kontroversiška asmenybė, o praėjusios Seimo kadencijos vadovas V. Pranckietis pasižymėjo tik nepasidavimu valstiečių lyderiui R. Karbauskiui.
Jis taip pat teigė, kad geriau vertinami prisimenami politikai.
„Nes atmintis šviežesnė, nors čia labai ryški G. Nausėdos išimtis“, – Delfi sakė K. Girnius.
T. Janeliūnas taip pat sutiko, kad Č. Juršėnas – savotiška politikos legenda.
„Jis bandė dėti didžiules pastangas ieškodamas kompromiso. Net ir tais laikais, kai buvo susipriešinimas tarp konservatorių ir kairiųjų. Č. Juršėno vadovavimas, mandagus tonas ir bandymas nežeminant, nerodant arogancijos ieškoti sprendimų žmonėms įstrigę. Labai panašus ir I. Degutienės vertinimas. Ji irgi turėjo labai panašią reputaciją – mandagi, einanti kompromisų keliu, nors atstovavo vienai iš ryškių politinių jėgų, su oponentais stengėsi elgtis korektiškai. Manyčiau, kad tai yra labai svarbi priežastis, teigiama savybė, kuri žmonėms patinka vertinant Seimo pirmininko poziciją“, – savo požiūrį dėstė T. Janeliūnas.
Sociologas I. Zokas taip pat pabrėžė, kad būtent pastangos vienyti, o ne skaldyti svarbiausios kalbant apie Seimo vadovo poziciją.
„Čia labai gera pamoka dabartiniams politikams – žiūrint istoriškai, telkiantys, o ne skaldantys žmonės išlieka atmintyje ir į vadovėlius patenka kaip tikros politinės asmenybės. Rietenų, skandalų buvo visada. Bet tų, kurie imasi telkiančios, globojančios pozicijos, politinės akcijos istorinėje perspektyvoje yra gerokai aukštesnės“, – Delfi sakė „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas.
Brazausko „legenda“
Politologas K. Girnius pastebėjo, jog visose lentelėse matyti vis dar gyvuojanti A. Brazausko legenda. Gerai jis vertinamas ne tik už premjero ir prezidento kadencijas, bet ir už Seimo pirmininko.
„Apie jį galime galvoti tik gerai. Tai galima pamatyti iš to, kad jis yra trečias geriausias, atlikęs Seimo pirmininko pareigas. Nors faktiškai parlamento vadovo pareigų niekada nevykdė“, – Delfi kalbėjo K. Girnius.
Delfi primena, kad A. Brazauskas Seimo pirmininko pareigas ėjo nuo 1992 metų spalio mėnesio iki 1993 metų vasario pabaigos, kai laimėjęs prezidento rinkimus buvo inauguruotas.
„Per tokį trumpą laikotarpį jis mažai ką darė, nes rengėsi prezidento rinkimams. Tai aiškiai rodo jo gilų populiarumą. Jis vis dar išlieka, žmonės jam skyrė pagyrą už gerą darbą, kurio jis realiai net nevykdė. O jeigu vykdė prieš 30 metų, tai keletą mėnesių“, – teigė politologas.
T. Janeliūnas šį fonomeną vadino inercija.
„Turbūt iš inercijos jam priskiriamas teigiamas politiko įvaizdis, nesvarbu, kur jis būtų įstrigęs, kad ir ką jis būtų veikęs“, – sakė VU TSPMI politologas T. Janeliūnas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų vasario 17–26 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Pasirinkus tiesioginį interviu, apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda – respondentas užpildo savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 %.