Išviliojęs milijoninį palikimą iš pensininko klebonas svaidėsi prakeiksmais

Buvęs Tabariškių ir Griškabūdžio klebonas Jordanas Kazlauskas priėjo liepto galą. Kartu su dviem bendrininkais jis pripažintas kaltu milijoninės aferos byloje, kai apgaule iš pažįstamo pensininko išviliojo paveldėtą turtą. Motinos palikimo netekęs vyras teismo nesulaukė – tiriant milijoninę aferą jo kūnas rastas tvenkinyje. Manoma, kad mirtis nebuvo atsitiktinė.

Kunigas išvengė kalėjimo

Ringaudų seniūnijoje esančios Tabariškių parapijos klebonas bei Lietuvos žemės ūkio (dabar – A. Stulginskio) universiteto kapelionas – taip prisistatydavo anuomet žinomas pakaunėje dirbęs kunigas J. Kazlauskas. Evangelijos tiesų mokęs, mišias aukojęs bei sakramentus teikęs 51 m. kunigas dabar pripažintas nusikaltėliu. Kartu su ištikimu bendražygiu, mišioms patarnavusiu 28 m. Karoliu Šventoraičiu, ir jųdviejų pažįstamu 48 m. Juliumi Ulevičiumi dvasininkas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo stambiu mastu iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Kauno apygardos teismas J. Kazlauskui atseikėjo 3 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtas trejiems metams. Kitaip tariant, puolęs kunigas už grotų pateks, jeigu per trejus metus įvykdys bent vieną, nors ir patį mažiausią, nusikaltimą.

Sukčiumi tapusio dvasininko bendrams skirtos kiek švelnesnės bausmės, kurių vykdymas atidėtas dvejiems metams. K. Šventoraitis nuteistas kalėti 2 m. ir 6 mėn., o J. Ulevičius – 2 metus. Anksčiau bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas visus tris buvo išteisinęs, tačiau šį verdiktą apskundė prokuratūra.

Dėl sukčiavimo stambiu mastu kaltu pripažintas kunigas savo aukos, mįslingai žuvusio Jono Mitkaus, giminaitei turės grąžinti pasisavintus pinigus – net 251 tūkst. eurų. O 28,9 tūkst. eurų privalės sumokėti visi trys nuteistieji. Sukčiumi teismo pripažintas kunigas J. Kazlauskas nusikaltimus tyrusiam Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turės sumokėti 376,50 euro.

Šis teismo nuosprendis, leidęs kunigui su trimis bendrais išvengti kelionės į įkalinimo įstaigą, švelnus palyginti su tuo, ko prašė valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė. Ji siūlė J. Kazlauską nuteisti šešeriems metams nelaisvės, K. Šventoraitį įkalinti trejiems, o J. Ulevičių – dvejiems.

Suviliojo paveldėtas turtas

Kunigo sutaną vilkėjusį J. Kazlauską į teisiamųjų suolą atvedusi istorija prasidėjo dar 2005-aisiais. Mirus šalia Kauno esančio Poderiškių kaimo gyventojo J.Mitkaus motinai, iki tol sunkiai besivertęs, vos galą su galu sudurdavęs kaimietis netikėtai tapo turtingu paveldėtoju. Jam atiteko 13 ha pakaunėje esančios žemės ir 2,52 ha miško. Pasak bylą tiriančių pareigūnų, motinos palikimas šiam žmogui laimės neatnešė. Jis toliau gyveno vargingoje trobelėje, piktnaudžiavo alkoholiu ir vis sulaukdavo įvairiausių svečių.

Apie J. Mitkaus gautą palikimą netrukus sužinojo ir tuometis Tabariškių klebonas J. Kazlauskas. Su būsima auka dvasininkas susipažino, kai šis klebonijoje rentė pirtį. Svetimo palikimo ėmė gvieštis ne tik kaimo klebonas. Bylos duomenimis, prie „milijonieriumi“ kaime vadinamo J. Mitkaus pradėjo gretintis įvairaus plauko veikėjai. Vienas jų – Kaune žinomo mediko, tuomečio poliklinikos vadovo sūnus. Jis geranoriškai sutiko sutaisyti J. Mitkui dantis, o vėliau pareikalavo vietoje atlygio už juokingą kainą 100 tūkst. litų parduoti paveldėtas žemes.

Kovą dėl paveldėto turto laimėti pavyko kunigui J. Kazlauskui. Padedamas savo bendrininkų jis pasirūpino gauti J. Mitkaus įgaliojimą ir 2005 m. rudenį bendrovei „E5 ir Ko“ pardavė kaimiečio žemę už 1 mln. 24 tūkst. litų. Šios bendrovės vadovas policijos tyrėjams vėliau pasakojo paties J. Mitkaus nematęs, visus reikalus tvarkęs su jo atstovu, kunigu J. Kazlausku. Byloje esama duomenų, jog odontologas irgi neliko nuskriaustas, kaip kompensacija už žlugusią viltį gauti vertingas J. Mitkaus žemes ir „nemokamą“ dantų taisymą jam atseikėta apie 30 tūkst. litų.

Kunigas savo globotiniui pasakė vertingas paveldėtas žemes šalia Kauno pardavęs už pusę milijono litų. Būtent tokia suma vėliau buvo pervesta į J. Mitkaus sąskaitą banke. Tačiau šiais pinigais kaimiečiui pasidžiaugti taip ir neteko – juos padedant bendrininkams dvasininkas paskolino statybomis besiverčiančiam pažįstamui. Per tyrimą nustatyta, kad alkoholiu piktnaudžiaujantį kaimo turtuolį kunigas įtikino, esą sąskaitoje laikyti pinigus nėra saugu, nuvežė į banką ir jie buvo pervesti į verslininko sąskaitą.

Po grasinimų pasikarti prakeikė tyrėjas

Istorija iškilo į viešumą atsitiktinai, kai policija gavo paties J. Kazlausko pranešimą apie J. Mitkaus dingimą. Ėmus tirti aplinkybes paaiškėjo, kad dėl turtuoliu tapusio kaimiečio varžėsi ne tik kunigas su bendrais, bet ir kitos nusikaltėlių gaujos. Kaimietis buvo išlaisvintas, kai policijos pareigūnai surengė pasalą notaro biure, kur J. Mitkus kitiems nusikaltėliams turėjo perrašyti likusį turtą.

Ėmus narplioti kunigo J. Kazlausko veiklą, šis kaip įmanydamas neigė savo kaltę. Tiek policijos pareigūnai, tiek ir J. Mitkaus dukterėčia vėliau pasakojo buvę šokiruoti kunigo naudotų šantažo metodų.

Pasak R. Kaušienės, ją pribloškė dėdės pinigus pasisavinusio kunigo elgesys. Anot moters, dvasininkas pagrasino nusižudyti, jeigu byla bus perduota teismui; girdint kitiems namiškiams kunigas jos dėdei pareiškęs, esą dėl teismo sprendimo galintis netekti kunigo sutanos, o jokio kito darbo dirbti nemokantis. Tad vienintelė išeitis – pasikarti, tačiau tuomet pradingtų bet kokia viltis atgauti pinigus.

Kunigo terorą patyrė ir jo nusikaltimus narpliojančios policijos tyrėjos. Moterys nustėro, išvydusios J. Kazlausko, kaip manoma, K. Šventoraičiui rašytą laišką. „Imk ir prakeik savo kankintojus. Pirmiausia (policijos vyriausiosios tyrėjos pavardė – red. pastaba), ją ir jos vaikus, ir vaikaičius. Kad jie nematytų saulės šviesos, kad jie sirgtų ir kankintųsi, kad jiems ateitų nepabaigiamos kančios. Imk ir prakeik Dievo vardu, aš tai leidžiu. Ir aš tą patį padarysiu, kadangi turiu galią palaiminti ir prakeikti“, – rašė kunigas.

Policijos pareigūnės pasakojo kunigo prakeiksmą išgirdusios gyvai, kai šis kartu su advokatu atvyko susipažinti su bylos medžiaga. Girdint gynėjui dvasininkas prakeikė tyrėjas, jų vaikus bei anūkus iki ketvirtos kartos.

J. Mitkaus likimas susiklostė dramatiškai. 2010 m. balandį šio svarbaus liudytojo kūnas su smurto žymėmis rastas tvenkinyje netoli namų. Žūties kaltininkai nenustatyti iki šiol.