„Prasiskolinę piliečiai Lietuvoje ne naujiena. O kaip gi kitaip? Kai per TV nuolat mirga greitųjų paskolų reklamos apie visą gėrį ir palaimą, kurią jie suteikia, o žmonės neturi pakankamai smegenų savo galimybėms įvertinti – kitaip ir nebus. Dosniai kreditus dalijančios įmonės nesivargina patikrinti nei klientų mokumo, nei jų psichinės būklės, nei kitų aplinkybių.
Nė vienoje reklamoje nekalbama apie tai, kas nutiks, jei laiku nesumokėsite įmokos ar apskritai tapsite nemokus. Kad nuo to nukentės ne tik skolininkas, bet ir jo šeimos nariai, nors skolinant pinigus jų sutikimo niekas neprašo. Būtent tokioje beviltiškoje situacijoje šiuo metu ir esu atsidūrusi, nors pati nieko nesiskolinau“, – savo laišką DELFI pradėjo Dalia.
Pakliuvo į sudėtingą situaciją
Dalios istorija prasidėjo paprastai – nuo kovo mėnesio ji išvyko gyventi į Ispaniją. Kadangi ten neplanavo gyventi nuolat, išvykimo ji nedeklaravo, dirbo nuotoliniu būdu, pagal individualią veiklą, o jos klientai jai mokėjo per elektroninę bankininkystę pavedimais. Liepos 11 d. moteris suprato nebegalinti atsiskaityti parduotuvėje, nes abi jos sąskaitos buvo užblokuotos. Negana to, sąskaitose susidarė minusas.
„Trumpai – ištiko panikos ir isterijos priepuolis, nors šiaip nesu „skysta“. Net mano šuo išsigando... Kitą dieną, emocijoms aprimus, kiek joms galima aprimti po nemigo nakties, pradėjau aiškintis, kas ir kaip. Supratau, kad likau užsienyje viena ir be skatiko kišenėje. Ir be jokios galimybės gauti pinigų. Liaudiškai tariant, kaip višta tvoroje – nei pirmyn, nei atgal“, – pasakoja moteris.
Anot Dalios, jos vyras bandė gelbėti 20 metų gyvavusią įmonę, tikėjosi jos veiklą atnaujinti, tačiau dėl sveikatos bėdų jam nepavyko to padaryti – pernai įmonė galutinai bankrutavo, liko skolų, todėl ir susidarė toks įsiskolinimas. Kadangi skolininkas pats neturėjo turto ar lėšų, todėl ir buvo areštuoti jo žmonos, Dalios, lėšos ir turtas.
Dalia iškart kreipėsi į antstolį su prašymu atlaisvinti bent dalį lėšų, kad turėtų iš ko gyventi, mat išlaiko ne tik save, bet ir studijuojantį sūnų. Tačiau jau nuo pat pradžių ji gavo nieko gero nežadantį atsakymą, kad kol neįvyks teismas, tol jos sąskaitos liks užšaldytos. Teismas buvo numatytas spalio 3 dieną, taigi po trijų mėnesių.
„Bet juk niekas dar nenustatė, kuri mano pajamų dalis laikoma bendrąja sutuoktinių nuosavybe, ir ar laikoma apskritai? Juk, vadovaujantis logika, net skyrybų atveju turtas sutuoktiniams dalijamas lygiomis dalimis. Tai gal buvo galima „įšaldyti“ tik pusę mano pajamų ir palikti nors menką galimybę išgyventi? Tačiau Lietuvoje įstatymai su logika nedraugauja“, – sako Dalia.
Ji beldėsi į įvairias teisingumo duris: kreipėsi į Antstolių rūmus, kurie ją nukreipė į Teisingumo ministeriją. Tačiau ir čia jai niekuo negalėjo padėti.
„Po dar vienos nemigo nakties pagaliau pavyksta prisiskambinti vienu iš duotų Teisingumo ministerijos numerių. Darbuotojas bendrauja maloniai, paaiškina, kad viskas pagal įstatymą. Pataria rašyti skundą tam pačiam antstoliui, pasirašytą elektroniniu parašu, ir jis per 5 darbo dienas atsakys. Atsakau, kad aš neturiu elektroninio parašo.
Tuomet pataria siųsti laišką paprastu registruotu paštu. Padėkoju ir skaičiuoju: paštu laiškas keliaus kokias 2 savaites, antstolis atsakys (jei atsakys) dar maždaug po savaitės... Susidaro nemažas laikotarpis. Ojojoj! Bet kaip aš išsiųsiu laišką? Aš neturiu grynųjų pinigų! Ačiū Dievui, giminaičiams – pinigų gavau ir bado mirties išvengiau“, – istoriją pasakoja moteris.
Areštuotas turtas gerokai viršijo skolą
Negana to, paaiškėjo, kad areštuotos ne tik jos banko sąskaitos, bet ir jai priklausančios įmonės akcijos ir 2 namai kaime. Taigi, pasak Dalios, turto areštuota kelis kartus daugiau nei skola, kuri iš pradžių sudarė 3371,43 eurų.
„Tai įstatymo pažeidimas. Į tai antstolis atrašo, kad aš nepateikiau įrodymų, nors ir kvailam aišku, kad turto vertė didesnė. O kaip pateikti tuos įrodymus, jei Registrų centras už ačiū informacijos neteikia, už ją reikia mokėti iš tos pačios banko sąskaitos, kuri areštuota paties antstolio? Antstolis puikiai žino, kad į Registrų centrą aš pėsčia pažymos nenukeliausiu, kitam žmogui jos niekas neišduos. Ar tai nėra tyčiojimasis iš žmogaus? Darau ką noriu, nes taip parašyta įstatymuose. Žmoniškumas? Koks žmoniškumas? Akivaizdu, kad tam tikrai rūšiai žmonių jis nebūdingas“, – piktinosi Dalia.
Anot jos, antstolis, atrašinėdamas į klausimą dėl turto areštavimo teigė, kad Dalia nurodė netikslią turto sumą – ne 25 tūkst. eurų.
„Bet juk esmė ne ta – svarbu, kad antstolis turto areštavo daug daugiau. Vienas iš dviejų namų draudimo buvo įvertintas 14,400 eurų. Beje, vyro skola buvo iš viso 3371,43 eurų (iš jų 496,11 eurų antstolio vykdymo išlaidos). Dalis sumos nuskaičiuota iš vyro sąskaitos dar rugpjūčio 13 d., o antstolis rugpjūčio 20 d. patvarkyme rašo, kad jokių įmokų negauta“, – stebisi Dalia.
Antstolio padėjėjos elgesys sukėlė klausimų
Kol Dalia aiškinosi savo situaciją, spėjo pasikeisti antstolio padėjėja. Naujoji padėjėja rado Dalios sukurtą puslapį socialiniame tinkle ir, apsimetusi kliente, rašė jai privačias žinutes.
„Ji prašė paslaugų, siekdama įrodyti, kad aš pajamų gaunu ir badu nemirsiu. Surinkta informacija panaudota prieš mane patvarkyme netenkinti skundo, siekiant teismui nušviesti mane labai nepalankioje šviesoje – kaip didžiausią nusikaltėlę ir skandalistę. Kai paklausiau, kokiu tikslu renkama ši informacija, gerbiama padėjėja el. laiške atsakė: „ją, vykdydama savo veiklą, tretiesiems asmenims platinate Jūs pati“. Gal paklauskime teisininkų: ar suinteresuoto antstolio padėjėja yra „trečiasis asmuo“? Ar susirašinėjimas asmeninėmis žinutėmis yra viešai platinama informacija?“, – klausia moteris.
Tačiau, anot Dalios, dėl susidariusios situacijos labai sumažėjo užsakymų – privatūs asmenys labai įtariai žiūri į prašymus pinigus pervesti kitam žmogui, o fiziniai asmenys visai jai nesiunčia mokėjimų, nes į kitą sąskaitą mokėti neturi teisės.
Teismai skundus atmetė dėl formalumų
Moteris bandė kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų, tačiau, anot jos, teismas atmetė jos skundą dėl visokių formalumų: tai skundas surašytas ne pagal taisykles, tai nepridėtas reikiamas kopijų kiekis, tai pirmiausia ji turėjo antstolio veiksmus skųsti pačiam antstoliui, o ne teismui.
„Jau parašiau 3 skundus pačiam antstoliui ir teismui. Vyksta tušti atsirašinėjimai, žongliruojama įstatymo raidėmis, nepripažįstamos akivaizdžios antstolio klaidos – esu puikus įrodymas, kaip teisėsauga gali apkartinti gyvenimą žmogui, nepadariusiam visiškai jokio teisės pažeidimo. Iš manęs tyčiojamasi nelogiškais ir tikrovės neatitinkančiais argumentais, gaišinamas mano laikas tuščiam atsirašinėjimui.
Man, kaip didžiausiai nusikaltėlei, pritaikytos visos įmanomos laikinosios apsaugos priemonės, nors jos visos kartu įstatyme numatytos tik kaip kraštutinė priemonė – taip man daroma moralinė ir materialinė žala. Be abejo, antstolio teisinis išsilavinimas suteikia jam pranašumo, tačiau jo klaidos ir melas matomi net teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui“, – įsitikinusi Dalia.
Be to, net ir po teismo, kuris įvyko spalio 3 dieną, niekas nepasikeitė. Anot Dalios, teismas pripažino, kad jos vyrui priklauso pusė pajamų, tačiau jai grąžinta suma yra gerokai mažesnė.
„Nežinau, kaip jie suprato tą pusę, nes iš 1945 areštuotų eurų man atidavė virš 200. Baigiu išprotėti, esu svetimam miestelyje, čia net taksi sunku surast, vyras sulaužytas ligoninėje (Dalia su vyru lapkričio pradžioje Italijoje pateko į eismo įvykį – DELFI), pinigų mažai... Nesuprantu, kodėl atėmė mano pinigus, juk teismas pripažino puse pajamų, o ne puse skolos“, – DELFI rašė Dalia.
Moteris sako besijaučianti bejėgė, pavožta po „įstatymų gaubtu“ kaip musė stiklainyje. Ji nusivylusi Lietuvos teisingumu, kuris įtraukia žmogų į tikrą mėsmalę.
Antstolių rūmai: skolininkas gali kreiptis į kreditorius
Savo ruožtu Antstolių rūmai patarė Daliai bendrauti ne tik su antstoliu, bet ir su kreditoriais, su kuriais galima susitarti dėl skolos grąžinimo atidėjimo ar kitų veiksmų.
„Svarbiausias patarimas gerbiamai DELFI skaitytojai bei visiems ligų ar traumų užkluptiems skolingiems žmonėms – bendrauti ne tik su antstoliais, bet ir su savo kreditoriais. Kreditoriams sutikus, antstoliai gali švelninti skolos išieškojimo tvarką atsižvelgdami į konkrečias individualias aplinkybes: priverstinio išieškojimo veiksmus laikinai atidėti, patvirtinti skolos mokėjimo dalimis grafiką ar taikyti kitas lengvatas.
Daugeliu atvejų kreditoriai, įvertinę skolininko pateiktą informaciją apie pablogėjusią sveikatos būklę, sutinka pailginti skolos mokėjimo terminus. O kol kreditoriaus sutikimo nėra, antstoliai neturi galimybės vykdyti išieškojimo proceso kitaip, negu reikalauja įstatymas“, – rašoma atsakyme DELFI.
Atsakydami į klausimą, ar etiškai elgėsi antstolio padėjėja, rinkdama informaciją apie Dalią apsimetusi kliente, Antstolių rūmai teigė, kad tai neturėtų stebinti.
„Antstoliams nėra draudžiama naudotis socialiniuose tinkluose pateikiama informacija. Juolab, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų“, – rašoma atsakyme.
Anot Antstolių rūmų, plačiau pakomentuoti situacijos jie negali, mat Dalia nėra davusi sutikimo viešai skelbti savo asmens duomenis.
Advokato komentaras
Komentuoja Advokatų kontoros Sankaitis, Vegys ir partneriai, Sankaitis Legal partneris advokatas Justas Sankaitis:
„Iš aprašytos situacijos sunku pateikti vienareikšmes išvadas. Teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdančio antstolio veiksmus, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo renkant duomenis apie skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas iš individualios veiklos, aktuali CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostata, jog „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas <...>“.
Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi, viena vertus, antstolis privalo savo iniciatyva teisėtomis priemonėmis siekti teismo sprendimo įvykdymo, kita vertus, jis negali viršyti savo įgaliojimų, pažeisti teisės aktų reikalavimų.
Antstolio padėjėjos veiksmai, renkant informaciją apie skolininko sutuoktinės galimas pajamas, gaunamas vykdant prekybą socialiniuose tinkluose (Facebook), patys savaime nėra neteisėti ir yra nukreipti siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą (vykdomąjį raštą). Tačiau, ar konkrečiu atveju antstolio padėjėjos pasirinktas veikimo būdas (kaip nurodyta, antstolio padėjėja nuslėpusi savo pareigas apsimetė skolininko sutuoktinės kliente, imitavo prekių, paslaugų pirkimą) atitinka teisėtumo reikalavimą yra vertinimo dalykas, kurį galėtų įvertinti teismas esant ginčui dėl antstolio veiksmų teisėtumo, pagal konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
Vienais atvejais tokie veiksmai, manytina, galėtų būti laikomi teisėtais, ypač tais atvejais, kai skolininkas yra nesąžiningas, slepia savo pajamas, o reikiamos informacijos apie jį surinkimas antstoliui iš anksto nurodžius savo pareigas, būtų neefektyvus. Kitais atvejais, tokie veiksmai, manytina, galėtų būti pripažinti neteisėtais, jei, pavyzdžiui, būtų nustatyta, kad antstolis, apsimesdamas kitu asmeniu, informaciją renka neproporcingais, apgaulingais, nesąžiningais veiksmais“.
Pažymėtina, kad aukščiau pateikta tik bendro pobūdžio teisinė nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip teisinis patarimas konkrečiam atvejui.