Įtaką pasaulio galingiausiųjų sąraše Putinui užtikrino sužinotos Vakarų politikų silpnybės

Kodėl nė vienam diktatoriškos valstybės, kokia neabejotinai Vakaruose šiandien laikoma Rusija, lyderiui nepavyko demokratiniame Vakarų pasaulyje užsitikrinti tokios įtakos, kokia mėgaujasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jau dvidešimt dvejus metus valdantis savo šalį?

Gideonas Rachmanas, „Financial Times“ leidinio vyriausiasis užsienio reikalų komentatorius, taip aprašo Vakarų lyderių akyse tuomet susiformavusį Putino įvaizdį: „Žiūrint iš Vakarų, Putinas atrodė gana užtikrintai. Savo pirmoje televizijos kalboje iš Kremliaus, pasakytoje 1999-aisiais, Naujųjų metų išvakarėse, praėjus vos kelioms valandoms po Jelcino atsistatydinimo kalbos per televiziją, Putinas pažadėjo „ginti žodžio laisvę, sąžinės laisvę, žiniasklaidos laisvę, nuosavybės teises“ – pagrindinius civilizuotos visuomenės elementus.

2000-ų metų kovą jis laimėjo pirmuosius prezidento rinkimus ir išdidžiai pareiškė: „Mes įrodėme, kad Rusija tampa modernia demokratine valstybe“.

Kai Billas Clintonas pirmą kartą susitiko su Putinu Kremliuje, 2000-ų metų birželį, jis paskelbė, kad jo kolega iš Rusijos „visiškai pajėgus sukurti klestinčią, stiprią Rusiją, kartu išsaugant laisvę, pliuralizmą ir teisinę valstybę“.

Panašiai apie tai, kuo ir kaip atrodė naujasis Rusijos lyderis demokratinių valstybių lyderiams, rašė ir Vokietijos leidinys „Der Spiegel“: „Tada rusai sveikino jį – dziudo meistrą, skelbiantį karą alkoholizmui. Net Vakarai tikėjosi, kad jaunas, iš pirmo žvilgsnio nepatyręs lyderis paprasčiausiai tęs B. Jelcino užsienio politiką, kuri pabrėždavo suartėjimą ir dialogą. Iš V. Putino netgi tikėtasi didesnio pastovumo. Vakarams patiko naujojo Rusijos vadovo kalbos apie šalies modernizavimą ir Europos vertybių puoselėjimą. Tuometinis Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis pavadino V. Putiną nepriekaištingu demokratu“.