„Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, nėra pilietinis karas ar iš visuomenės kylančios susipriešinimo tendencijos. Tai - atviro Rusijos karinių dalinių siuntimo į Ukrainą rezultatas,- kalbėjo vienas iš draugystės su Baltijos šalimis grupės Atstovų rūmuose pirmininkų. - Taip Rusija peržengė dar vieną „raudoną liniją“, todėl turi būti stabdoma visomis įmanomomis priemonėmis: tiek pritaikant sektorines ekonomines sankcijas, ypač energetikoje, karinėje pramonėje ir finansuose, tiek ir teikiant karinę paramą Ukrainai.“
Ieškodamas priežasčių, kodėl karinė parama Ukrainai iki šiol nėra teikiama, artimu B.Obamai laikomas politikas teigė:
„Reikia suvokti, jog net ir karinė parama dėl įvairių aplinkybių neleistų Ukrainos kariuomenei laimėti prieš Rusijos pajėgas - tai viena iš priežasčių, kodėl iki šiol nėra politinio sprendimo dėl pagalbos teikimo. Nepaisant to, karinė parama būtų labai gera priemonė atgrasinti Rusija nuo tolesnės karinės intervencijos bei padidintų Kremliaus kaštus bandant plėsti ar išlaikyti dalies Ukrainos teritorijos okupaciją.“
JAV politiniuose sluoksniuose ir tarp politikos apžvalgininkų vyrauja įsitikinimas, jog vienintelė kliūtis karinės paramos teikimui yra prezidentas B.Obama ir jo artimiausi patarėjai.
Kitokios pozicijos laikosi tiek viceprezidentas J.Bidenas, tiek didžioji dalis Respublikonų partijos atstovų, tiek dalis B.Obamos bendrapartiečių demokratų. Jų manymu, dabartinėmis aplinkybėmis Kremlių sulaikyti gali tik tokios priemonės, nes diplomatija ir sankcijos taikos proceso nepaskatino.
Manoma, jog B.Obamos laikysena gali keistis po lapkričio pradžioje vyksiančių rinkimų į JAV Senatą.
Prognozuojama, kad po jų daugumą Senate įgis Respublikonų partija, kuri įgytų didesnę įtaką bei padidintų spaudimą Prezidento administracijai.
Tikėtina, kad strategiškai reikšmingo gynybos komiteto pirmininku pretenduotų tapti aršus B.Obamos kritikas Johnas McCainas.