Valstybinė žemė naudojama tarsi sava
44 metų A. Skaistys, Registrų centro duomenimis, kartu su sutuoktine, Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Gintare Skaiste valdo žemės sklypą Vilniaus rajone, Mažųjų Lygainių kaime, Ilgučio gatvėje. Šiame sklype stovi ištaigingas namas. Kaimynai nutolę nuo šeimos valdomo sklypo, aplink jį laukai, šalia tyvuliuoja Ilgučio ežeras. Namą ir ežerą skiria miškas.
Viskas būtų gerai, tačiau DELFI žurnalistai pastebėjo, kad už sklypo tvoros esanti valstybinė žemė intensyviai naudojama. Valstybinėje žemėje yra daržas, kuriame auginamos ne tik daržovės, bet ir auga vaismedžiai, stovi aviliai.
Negana to, DELFI žurnalistus sutikęs teritoriją prižiūrintis pagyvenęs vyras pasakojo, kad šalia esantis miškas buvęs toks tankus, kad greta esančio sklypo šeimininkams buvę sunku pasiekti ežerą. Kaip tik todėl esą jie inicijavo miško išvalymo darbus. Sargas tikino, kad tai padaryta turint visus leidimus.
Be to, jis parodė ir žurnalistus prie ežero vedė šeimininkų miške išpiltu ir jau spėjusiu žole apaugti taku. Einant juo matėsi nupjautų medžių kelmai.
„Anksčiau čia buvo labai šlapia, pelkė – buvo sunku prieiti prie ežero. Dabar pažiūrėkite – žymiai patogiau”, - prie ežero vesdamas žurnalistus kalbėjo teritoriją prižiūrintis vyras.
Tačiau DELFI primena, kad norint kirsti medžius miške ir ardyti miško paklotę, reikalingi leidimai. Jei jų neturima, tokie darbai laikomi pažeidimu, už kuriuos baudžiama.
Galiausiai priėjome prie ežero. Į jį nutįsę du lieptai. Vienas metalinis, kitas – medinis. Tačiau ir jiems reikalingi leidimai. Ar jie yra, sargas negalėjo pasakyti.
Kad ir kaip būtų, nuo metalinio liepto atsiveria nuostabi ežero panorama. Galima žvejoti, mėgautis saulės voniomis. Tai yra nuošali vieta, kurią be vietinių gyventojų mažai kas žino. Todėl prašalaičiai retai kada čia užklysta.
Grįžtant atgal sargas dar spėjo pasakyti, kad Skaisčių šeima už savo sklypo ribų turi daržą ir keliasdešimt bičių avilių.
Tarnybos pradėjo tyrimus
Apie galimus pažeidimus valstybinėje žemėje ir miške DELFI paklausė paties Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo A. Skaisčio.
Jis save internete pristato kaip teisininką, mokslų daktarą, šaulį. 2009 metais su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašu A. Skaistys bandė patekti į Europos Parlamentą. Tačiau nesėkmingai.
Kandidato biografijoje teigiama, kad, be kita ko, 2001-2004 metais jis yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Baigęs karjerą STT, darbą tęsė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Ėjo patarėjo eurointegracijai pareigas.
Dabar Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotoju dirbantis A. Skaistys DELFI neslėpė, kad jo šeima naudojasi valstybine žeme. Tačiau to jis nė kiek nesureikšmina ir nemano, kad dėl to jam reikėtų nerimauti.
Apie pradėtą Nacionalinės žemės tarnybos tyrimą jis teigia nežinojęs, tačiau pernelyg nenustebęs, kad jis vyksta.
„Daržas yra laikinas variantas, kuris, greitai sukasus daržoves, gali būti panaikintas. Visas tas daržas anksčiau buvo dilgėlynas, kurį mes paprasčiausiai padarėme darželiu. Nei aš tą daržą įrengiau, nei aš jį prižiūriu – čia mano tėčio, kuris gyvena šalia, iniciatyva padaryta“, – aiškina jis.
Vis dėlto valstybinės žemės atlaisvinti A. Skaistys neskubės tol, kol nepasirodys NŽT tyrimo rezultatai, įrodantys, kad pažeidimai iš tiesų yra padaryti.
A. Skaisčio paklausėme, ar jis nemano, kad kaip aukšto rango pareigūnas jis turėtų visuomenei rodyti pavyzdį ir tokių pažeidimų nedaryti.
„Kaip pareigūnas neturiu pareigos apskųsti tėčio, kad jis daro kažkokį pažeidimą. Pats juk jo neįrengiau ir neprižiūrėjau“, – atsakė jis.
Paklausus, ar iš tiesų miškas praretintas ir takas prie ežero įrengtas turint leidimus, konservatorius, priešingai nei teritorijos sargas, apie leidimus neužsiminė. Taip pat jo paklausėme, ar jis apskritai žino, kad tokiems darbams reikalingi leidimai.
„Aš žinau, bet nieko ten nedariau. Iš esmės tuos krūmus ten tik išvalė, medžių niekas nekirto. Krūmus išvalė irgi tėtis, bet ne medžius. Visa tai buvo prieš keletą metų, 5-6 metus. Tyrimą galima pradėti, aš nieko nesakau. O krūmų šalinimas nėra joks pažeidimas“, – taip A. Skaistys sureagavo į DELFI jam perduotą informaciją apie Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų pradėtą tyrimą.
Taip pat A. Skaistys aiškino, kad jokių leidimų aviliams valstybinėje žemėje nereikia. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri kontroliuoja bitininkus, atstovė Jurgita Savickaitė su tuo nesutiko.
Anot jos, norint vykdyti vienokią ar kitokią veiklą ne nuosavoje žemėje, turėtų būti gaunamas tos žemės savininko ar valdytojo leidimas. Tačiau ar toks leidimas yra, A. Skaistys neužsiminė.
Galimus pažeidimus užfiksavę DELFI žurnalistai informaciją apie tai perdavė Nacionalinei žemės tarnybai ir Valstybinei miškų tarnybai. Jų atstovai informavo, kad bus pradėti tyrimai. Apie tyrimų rezultatus DELFI informuos vėliau.