Įtakingiausias Briuselio leidinys politico.eu, nuo kurio naujienlaiškio „Politico Brussels Playbook“ rytą pradeda dauguma eurobiurokratų, trečiadienį paskyrė visą straipsnį V. Sinkevičiui, kaip kandidatui į Europos Komisijos (EK) narius, kur aprašė jo antradienio susitikimą su išrinktąja EK pirmininke Ursula von der Leyen.
Įdomu, kad tądien su EK vadove susitiko dar keturi kandidtai/-ės į komisarus: Jutta Urpilainen iš Suomijos, Margaritisas Schinasas iš Graikijos, Kadri Simson iš Estijos; Stella Kyriakides iš Kipro ir Helena Dalli iš Maltos. Tačiau šios naujienos sutilpo į vieną politico.eu straipsnio sakinį. Visas, gan didelis straipsnis buvo skirtas – V. Sinkevičiui.
Galima kelti versiją, kad labiausiai politico.eu užkliuvo kepuraitė su JAV prezidento Donaldo Trumpo šūkiu „Make America Great Again“ V.Sinkevičiaus kabinete. Prieš metus, rašydama straipsnį apie Rusijos propagandą ir Holokausto diskusijas Lietuvoje, politico.eu žurnalistė apsilankė ekonomikos ir inovacijų ministro kabinete ir, be kita ko, atkreipė dėmesį į kepuraitę – nedaugelis ES valstybių ministrų turi tokius suvenyrus (kaip šią savaitę teisinosi V. Sinkevičius) savo kabinete. D. Trumpas – greičiau juokelių ar net neapykantos objektas Vakarų Europoje.
Tačiau straipsnio ašis ne pats V. Sinkevičius ar jo susitikimo detalės. Nors pažymėta, kad prezidentas Gitanas Nausėda paprašė U.von der Leyen neskelbti apie susitikimą – matyt, nebuvo tikras, ar ministras įtiks. Vis dėlto V. Sinkevičius įtiko. Bent jau iš Lietuvos pusės liejosi pagyros.
„Vakarykštis susitikimas, tą žinau iš mano paties vėliau vykusio pokalbio su U. von der Leyen, buvo labai sėkmingas ir Virginijus prisistatė labai gerai. Kalbama apie labai reikšmingą komisaro portfelį“, – džiaugėsi prezidentas G. Nausėda.
Kad susitikimas pavyko, nors pats labai jaudinosi, kalbėjo ir pats kandidatas: „Susitikimas buvo labai šiltas ir labai produktyvus. Buvo kalbėta apie labai daug iššūkių, kurie laukia Europos artimiausius penkerius metus, bet kartu ir apie strategijas, kurias reikės įgyvendinti per penkerius metus, nors rezultatai bus matomi tik 2030 ar 2050 metais.“
Pasak politico.eu, V. Sinkevičiaus sėkmė – ne tik jo asmeninis nuopelnas ar jaunystė, o U.von der Leyen išskaičiavimai. Išrintajai Komisijos pirmininkei reikia užsitikrinti Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso (EFA) paramą Europos Parlamente (EP). Ketvirtoji pagal dydį frakcija (74 nariai) balsavo prieš jos kandidatūrą į EK pirmininkes, o U.van der Leyen surinko vos ne minimalų palaikymo balsų skaičių.
Iki šiol nė vienas kandidatas/ė į EK narius neatstatovauja partijos, kurios pavadinime yra žodis „žalieji“.
Ne veltui pats V. Sinkevičius tik grįžęs iš Briuselio užsiminė, kad jo atstovaujamai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) reikia suartėti su Europos žaliaisiais – EK žinutę pirmininkė išgirdo. Šiuo metu tik LVŽS atstovai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas priklauso Žaliųjų frakcijai/EFA, bet ne partija.
Tik bėda ta, kad žodis „žalieji“ yra vienintelis, kas LVŽS sieja su Europos žaliaisiais. Visų pirma, Europos žalieji – labiau kairės pakraipos partija, apie LVŽS – tai sunku pasakyti.
„Ypač yra dideli skirtumai tarp to, ką „valstiečiai-žalieji“ daro Lietuvoje, kokios yra jų ideologinės pozicijos, ir tų tradicinių, klasikinių Europos žaliųjų pozicijos. Tarkim, Europos žalieji yra tipinė kairioji partija (kalbant apie ekonomikos, vertybių klausimus), o mūsų „valstiečiai-žalieji“ yra labiau linkę į dešinę, ypač vertybiniais klausimais – tradicinių šeimos vertybių propagavimas ir pan.
Dar galima prisimti lygias lyčių galimybes, kurios mūsų „valstiečiams-žaliesiems“ yra visiškai neįdomios, o Europos žaliesiems tai viena pagrindinių temų“, – DELFI teigė profesorius dr. Tomas Janeliūnas.
O juk tikrasis kairysis-žaliasis niekada viešai nerodys suvenyro – kepuraitės su klimato atšilimą neigiančiu Donaldo Trumpo šūkiu. Dar daugiau Žaliųjų frakcijai/EFA pasisako už ES žemės ūkio, smarkiai prisidedančio prie klimato kaitos, reformą, o tai tikrai nei Europos, nei Lietuvos „valstiečiams“ ne prie širdies. Vyšnia ant torto – lietuviškos „žaliųjų“ partijos vadovas važinėja su amerikietišku visureigiu „Cadillac Escalade“, kuris suvartoja nuo 11,1 iki 16,4 l degalų 100 km.
Jis taip pat skeptiškas dėl esą U.von der Leyen plano panaudoti V.Sinkevičių, kaip jauką Žaliųjų frakcijai/EFA.
„Žalioji frakcija yra opozicijoje. Tai, kad atsiranda žaliųjų nominalus atstovas Komisijoje galėtų būti laikoma saugikliu siekiant išvengti balsų prieš visą Komisijos sudėtį. Vis dėlto man kol kas šis politinis žaidimas nėra aiškus: ar užteks tokio vieno tariamo žaliųjų partijos atstovo Komisijoje, kad visa frakcija Europos Parlamente pakeistų savo poziciją Komisijos atžvilgiu? Galbūt, tai paskatins juos susilaikyti ir neprieštarauti kai kuriems konkretiems komisarams, bet nebūtinai tai reikš visos Komisijos palaikymo“, – svarstė T. Janeliūnas.
Todėl ekspertas atmetė mintį, kad nuo LVŽS ir Europos žaliųjų santykių gali priklausyti, kokį komisaro portfelį gaus V. Sinkevičius.
„Bus atsižvelgiama ne į kandidatų partiškumą, o į bendrą kompetenciją, gebėjimą atstovauti ES“, – prognozavo jis.
Anksčiau premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuva norėtų reikšmingo EK portfelio, susijusio su energetika, ekonomika arba išorės sienų apsauga. Po V.Sinkevičiaus susitikimo su U.von der Leyen pasklido gandai, kad jam gali būti pasiūlyta dirbti inovacijų ar skaitmenizacijos srityse.
„Iš to ką, girdėjau, tai gali būti susiję su inovacijomis ar skaitmenine ES dienotvarke. Ir manau, kad šiose srityse jis (V. Sinkevičius – red. past.) gali pasirodyti kaip patrauklus kandidatas. Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastaruosius metus rodė neblogus rezultatus šiose srityse“, – teigė T. Janeliūnas.
Kita vertus, kuo rimtesnis portfelis, tuo sunkesni klausimai laukia Europos Parlamente. Tuo labiau, kad pirmtakai šiose postuose neblogai pasirodė. Tyrimų, mokslo ir inovacijų sričiai pastaruosius penkerius metus vadovauja buvęs Portugalijos valstybės sekretorius Carlosas Moedasas, o skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisarė – Mariya Gabriel, kuri lieka naujoje Komisijoje ir iki šiol buvo jauniausia EK narė istorijoje (komisare tapo 37-erių).
Dar daugiau – visai skaitmeninės vieningos rinkos sričiai vadovavo puikiai užsirekomendavęs buvęs Estijos premjeras Andrusas Ansipas. Jis „persikraustė“ dirbti į Europos Parlamentą ir tikėtina turės klausimų kandidatui į komisarus, kuruosiančiam skaitmeninę sritį.
„Susikirtimo“ klausimų V. Sinkevičius turėtų tikėtis iš Lietuvoje opozicijoje esančių konservatorių atstovų Europos Parlamente. Taip pat kairieji ir raudonieji neturėtų praleisti progos priminti suvenyro „Make America Great Again“.
Taigi ruduo bus karštas ir nuo pačio V. Sinkevičiaus priklauso, ar jis taps jauniausiu EK nariu istorijoje. Ar bus siejamas tik su D. Trumpo kepuraite, ar su savo kompetencijomis.