„Rusijos pajėgų dar padaugėjo, tai galima konstatuoti, tiek ties Ukrainos siena, tiek ties Baltarusija“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį teigė A. Anušauskas.
„Kiek iš viso pajėgų (Baltarusijoje – ELTA), aš nepasakysiu, bet mes matome ženklų didėjimą. Mes skaičiuojame šiek tiek kitaip, ne vienetais, bet batalionų grupėmis, daliniais. (...) Tai reikšmingas didėjimas“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.
JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
JAV valstybės departamentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Maskva gali dislokuoti karius Baltarusijoje, prisidengdama vasarį organizuojamomis jungtinėmis pratybomis, ir iš ten pulti Ukrainą. Maskva tokius planus neigia.
Nuo lapkričio Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė daugiau nei 100 tūkst. karių. Jų papildomai taip pat sutelkta Baltarusijoje, kuri ribojasi su Ukraina.
Vakarai teigia, kad Rusija regione taip pat sukaupė daugiau oro ir jūrų pajėgų, sukurdama įvairialypę grėsmę, kokios nebuvo regėta nuo Šaltojo karo laikų.
Maskva reikalauja plačių saugumo garantijų, įskaitant tai, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO.
Dėl tų reikalavimų tebesitęsia intensyvios derybos, Vakarams perspėjant apie ilgalaikius padarinius, jei diplomatinės pastangos žlugs ir Rusija puls.
„Mums nereikia šios panikos“, – penktadienį Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje užsienio žiniasklaidai sakė V. Zelenskis.
Jis atkreipė dėmesį į būtinybę „stabilizuoti“ ir taip nukentėjusią Ukrainos ekonomiką ir tvirtino, kad dabar nemato didesnės grėsmės nei per panašų Rusijos karių telkimą pernai pavasarį.
„Dėl visų šių signalų, kad rytoj bus karas, atsiranda signalų net iš gerbiamų valstybių vadovų, jie tiesiog sako, kad rytoj kils karas. Tai yra panika – kiek tai kainuoja mūsų valstybei?“ – klausė jis.
Vėliau šią savaitę britų premjeras Borisas Johnsonas turėtų kalbėtis su V. Putinu ir prisijungti prie Vakarų lyderių, raginančių jį atsitraukti nuo įtampos dėl Ukrainos eskalavimo.
B. Johnsonas „pakartos būtinybę Rusijai atsitraukti ir diplomatiškai įsitraukti, kai šią savaitę kalbės su prezidentu Putinu“, sakė premjero biuro atstovė, nenurodydama, kurią dieną įvyks jųdviejų pokalbis.
Kitą savaitę į Kijevą planuoja vykti Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, kur suplanuoti susitikimai su prezidentu ir premjeru.
„Lenkija remia Ukrainą, siekiant užkirsti kelią Rusijos agresijai, – „Twitter“ įraše teigė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris. – Darysime viską, kas įmanoma, kad išlaikytume taiką Europoje“.
Rusija skundžiasi, kad Vakarai „ignoruoja“ jos susirūpinimą
V. Putinas penktadienį E. Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
„JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.
V. Putinas taip pat sakė, kad JAV „ignoravo“ kitus svarbius Rusijos išsakytus susirūpinimą jai keliančius klausimus ir nesugebėjo paaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti saugumą Europoje nepažeidžiant kitas šalis neraminančių momentų dėl gynybos.
Kremlius nurodė, kad abu lyderiai kalbėjosi ilgai, o V. Putinas pasakė E. Macronui, kad „atidžiai“ išnagrinės JAV ir NATO atsakymus, o „po to nuspręs dėl savo tolesnių veiksmų“.
Jungtinės Valstijos ir NATO anksčiau šią savaitę pateikė rašytinius atsakymus į didelio masto saugumo reikalavimus, kuriuos joms iškėlė Rusija.
Tebetvyrant įtampai, Rusija penktadienio vakarą paskelbė įtraukusi daugiau ES pareigūnų į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą, sakydama, kad jie yra atsakingi už „antirusišką politiką“.
Grėsmė dujotiekio linijai
V. Putino ir E. Macrono telefoninis skambutis įvyko po šią savaitę Paryžiuje surengtų Rusijos ir Ukrainos derybų, kurioms tarpininkavo Prancūzija ir Vokietija. Jų metu buvo priimtas bendras pareiškimas, kuriuo įsipareigojama išsaugoti paliaubas Rytų Ukrainoje.
Taip pat sutarta vasarį Berlyne surengti naujas derybas.
„Atsižvelgiant į Paryžiuje vykusio susitikimo rezultatus, pasitvirtino nuotaikos tolesniam Rusijos ir Prancūzijos darbui šiuo formatu“, – pareiškė Kremlius.
Kartu su diplomatija Vakarai sustiprino savo įspėjimus griežtai reaguoti į invaziją.
Vašingtonas ir Berlynas perspėjo, kad ant kortos – dujotiekis „Nord Stream 2“, skirtas padvigubinti Rusijos gamtinių dujų tiekimą Vokietijai.
M. Milley teigimu, dėl sukelto karo nukentėtų pati Rusija.
„Jei Rusija pasirinks pulti Ukrainą, tai neatsieis ne pasekmių, kalbant apie aukas ar kitus reikšmingus padarinius“, – sakė jis.
