Aiškina motyvus
Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Mindaugas Lingė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, jog partija tiesiog bando pradėti diskusiją.
„Matyt, kad ta pasiūlyta formuluotė Tėvynės sąjungos ir buvo specialiai pasirinkta nesiūlanti visiškai naikinti, ar ribotai naikinti. Tai daugiau buvo kelias pradėti esminę diskusiją. Nes jos buvo įstrigusios. Ne vieną kartą, ne vienoje kadencijoje buvo eiti prie jos dėl įvairių aplinkybių.
Nenorime piršti labai aiškios išankstinės nuostatos, matyt, yra labai svarbių tam argumentų ir aplinkybių. Kada jaustume, kad visiškas atsisakymas kurtų pasekmes, kurios galėtų būti nepageidaujamos, gal darytų žalos. Bet yra erdvės kalbėti ir apie kitas formas. Suprantame, kad jeigu eitų kalba apie Konstitucijos keitimą, tai tam reikėtų labai plataus politinio sutarimo. (…) Vieningas požiūris gali formuotis tik diskusijoje, beieškant to geriausio sprendimo“, – apie TS–LKD pasiūlytą idėją kalbėjo M. Lingė.
Parlamentaras teigė, jog nors K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės klausimas jau yra išspręstas – mandato jis atsisakė, tai reiškia, kad nebeturi ir neliečiamybės, tačiau Seimas ne kartą pakliuvo į „tokias pinkles“.
„Kai nesugeba įveikti šito rebuso ir išlaikyti šio egzamino. Kolegos skaičiavo, kad iš 25 kartų, kiek buvo Generalinės prokuratūros kreipimųsi dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės naikinimo, 15 atvejų baigėsi nesėkmingai. Tai reiškia, kad Seimo nariai, priimdami sprendimą, vadovaujasi ne teisinės neliečiamybės, ne prokuratūros surinktų argumentų pagrįstumu, bet vadovaujasi politiniais išskaičiavimais, padeda dangstytis kolegoms“, – tikino politikas M. Lingė.
Seimo narys laidoje dar kartą kartojo, jog partija supranta šio instituto svarbą, bet „svarbios yra ir kitos vertybės – teisingumas“.
„Kad nebūtų dangstomasi, nebūtų tokiu būdu išvengiama atsakomybės ir būtų galima teisėsaugai dirbti“, – argumentavo konservatorius M. Lingė.
Žaidžia su ugnimi?
Opozicijoje veikiančios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas Žinių radijo eteryje išsakė kitokią poziciją. Jis teigė, jog šia diskusija valdančioji Tėvynės sąjungos partija bando plauti K. Bartoševičiaus partijai užtrauktą dėmę.
„Matau, čia didžiules pastangas ieškoti temų, kurios nukreiptų dėmesį, net kėsinantis į esminius demokratijos institutus“, – teigė T. Tomilinas.
Jis dar pridūrė, jog jei valdantieji praėjusiose Seimo kadencijoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) būtų pasiūliusi panašią mintį, konservatoriai „rėktų, koks tai kėsinimasis į demokratiją“.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas tikino, jog ši idėja jam panaši į konservatorių žaidimą su ugnimi.
„Taip, demokratinėje valstybėje mes visi pasitikime teisėsauga ir viskas yra tvarkoje. Bet demokratija yra gyvas fenomenas. Kiekvieną kartą į ją gali kažkas pasikėsinti. (…) Tad panaikinti institutą, kuris apsaugo mūsų demokratiją, kas tik bebūtų valdžioje“, – argumentavo jis.
Konservatorius M. Lingė tikino, jog „nėra jokio bandymo kažkaip keisti naratyvą“. Jis dar pridūrė, kad kalbama ne apie absoliutų Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimą, bet dalinį, arba tik tam tikrais atvejais.
O T. Tomilinas aiškino, jog dėl vieno atvejo nereikėtų keistis visos sistemos.
„Nereikia taisyti mechanizmo, kuris važiuoja, funkcionuoja – toks būtų mano palinkėjimas“, – aiškino opozicijos atstovas T. Tomilinas.
Ekspertai vertina itin griežtai
Teisės profesorius Vytautas Sinkevičius Žinių radijo laidoje teigė, jog šis pasiūlymas yra „neperspektyvus, nerealus“.
„Juos tik taip galiu ir vertinti. Konstitucijoje neliečiamybė arba imunitetas yra įtvirtintas neatsitiktinai. Tiesiog yra siekiama, kad visas Seimas, jo nariai, vykdydami savo pareigas, įgyvendindami teises galėtų jaustis saugūs.
Kad jie nebus persekiojami dėl savo politinės, visuomeninės ir kitokios veiklos. Kad teisėsaugos institucijos nebus įtraukti į tą procesą, kai bandoma daryti įtaką Seimo nariams ir visam Seimui, priimant sprendimus“, – sakė V. Sinkevičius.
Jis kalbėjo, jog teisinė neliečiamybė Seimo nariui „nėra Lietuvos išradimas“.
„Tai yra skirta tam, kad būtų užtikrintas sklandus parlamento darbas“, – dar kartą pabrėžė teisės profesorius V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius Žinių radijo laidoje teigė, jog šis konservatorių pasiūlymas gali būti susijęs su „tam tikru populizmu“.
„Nes tie, kurie sako, kad inicijuoja diskusiją, ar reikalinga neliečiamybė Seimo nariams. Bet jie supranta, kad norint pakeisti Konstituciją, reikia surinkti 94 Seimo narius balsus. Reikės balsuoti 2 kartus su 3 mėnesiu pertrauką, balsuoti už identišką tekstą.
Akivaizdu, kad diskusijos organizatoriai supranta, kad jie tų balsų nesurinks. Seimo nariai niekada nebalsuos už tai, kad būtų panaikinta jų neliečiamybė“, – pabrėžė jis.
V. Sinkevičius neatmetė versijos, jog ši konservatorių iškelta mintis ir diskusija apie ją yra noras nukreipti dėmesį būtent nuo K. Bartoševičiaus sukelto skandalo.
Politologas Bernaras Ivanovas Žinių radijo eteryje šią mintį vertino itin griežtai.
„Tai, kas yra pasiūlyta, yra visiška nesąmonė. Tai tiesiog rodo tų žmonių, kurie bet kokia kaina bando tą skandalą niveliuoti neraštingumą elementarų. Jų kompetencija yra žemiau bet kokios kritikos. Tai yra absoliučiai nepriimtina praktika demokratinėse valstybėse“, – pabrėžė B. Ivanovas.
Delfi primena, kad prieš savaitę konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
