Visą Lietuvą sukrėtusiu nusikaltimu įtariamas G. Filipavičius pagaliau pirmą kartą pasirodė „gyvai“.
Devynerių metų mergaitės pagrobimu ir kalinimu įtariamas automobilių remontu vertęsis, maksimaliam, trejų mėnesių terminui suimtas kaunietis į Kauno apylinkės teismą trečiadienį pristatytas ginkluotų policijos pareigūnų.
Tiesa, atvežtas į teismą ir žurnalisto paklaustas, kodėl įtariamasis pagrobė mergaitę, vyras tik trumpai atsakė: „nenorėjau grobti, netyčia“. Jis kalbėjo, kad mergaitės nenorėjo grobti, „tiesiog taip gavosi“. Sakė, kad ją planavo paleisti, tačiau buvo didelis žmonių sujudimas, todėl laukė, kol viskas aprims.
Žurnalistų apsuptas įtariamasis mergaitės pagrobėjas buvo apipiltas klausimais, į kuriuos atsakinėjo lakoniškai.
„Nežinau“, – ištarė jis atsakydamas, ką padarė mergaitei.
„Norėjau pradžiai padėti, pavežti“, – kalbėjo G. Filipavičius.
Klausiamas, kodėl mergaitės nepaleido, jis sakė: „Prašė paleisti, žadėjau paleisti, kai matysiu tinkamas aplinkybes. Norėjau, kad aprimtų, nebūtų tiek žmonių aplinkui, daug įtampos streso“.
Daugiau klausimų užduoti žiniasklaida nespėjo, nes juos prasidėjus teismo posėdžiui išprašė pareigūnai.
Teismui leidus policijos nuobaudas skundžiančiam kauniečiui susipažinti su bylos medžiaga, posėdyje buvo padaryta trumpa pertrauka. „Delfi“ paklausus, ar konfliktai su vietos gyventojais tvarkant nuosavą žemės sklypą tyrėjo įtakos kitam nusikaltimui, kuriuo jis įtariamas – mergaitės pagrobimu, G. Filipavičius to neneigė, minėjo, kad ši istorija jį stipriai paveikė.
Jaučiasi neteisėtai nubaustas, teismui apskundė policijos sprendimus
Šis teismo procesas nėra susijęs su inkriminuojamu vaiko pagrobimu, kaunietis teismui skundžia praėjusių metų rudenį policijos skirtas nuobaudas.
Anksčiau vykusiuose teismo posėdžiuose G. Filipavičius dalyvavo nuotoliniu būdu. Būtent tada pirmą kartą paaiškėjo, jog įtariamasis mergaitės grobikas buvo sumuštas, po jo akimi matėsi didžiulė mėlynė. Policijos pareigūnai neigė naudoję smurtą, tikino, jog pats G. Filipavičius dėl sumušimo niekam pretenzijų nereiškė. Visgi, siekiant išsiaiškinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis patyrė sumušimus, pradėtas aplinkybių patikrinimas.
Į teismą jis kreipėsi prašydamas panaikinti pernai policijos skirtas tris nuobaudas už tai, kad konfliktuodamas su kaimynais pažeidė viešąją tvarką, todėl teisme nagrinėjamos trys atskiros bylos.
Daugiabučio gyventojus kaltino provokacijomis
G. Filipavičius teigė žinantis, kad iki 19 val. „galima labiau triukšmauti, po 19 val. – mažiau“. Teismui parodžius gyventojų filmuotą medžiagą, jis neneigė dirbęs jau pradėjus temti, ekskavatoriumi kasęs žemę, kaušu vertęs nupjautų medžių kelmus.
Jis neneigė dirbęs išnuomotu ekskavatoriumi po 19 val., tačiau tikino, jog triukšmas nebuvo didelis, prilygo užvesto stovinčio automobilio keliamam garsui, o triukšmą kėlė jį policijai įskundę vietos gyventojai.
Anot G. Filipavičiaus, vieno namo gyventojai buvo nusiteikę prieš jo planus į sklypą padaryti įvažą, visaip jam trukdė ir provokavo. Jis akcentavo, kad kiti gyventojai jam dirbti netrukdė, o jis skubėjo viską kuo greičiau pabaigti, nes dirbo išsinuomoto ekskavatoriumi.
„Mane pastoviai provokavo, bandė erzinti, naudojo visokius žodžius. Žinojau, kad jie nusistatę prieš, net siūlė pinigų, kad to kelio nedaryčiau.
Jokie kiti žmonės nesiskundė, išskyrus to vieno namo gyventojus. Buvo vasaros metas, vaikai kieme lakstė, tikrai nebuvo taip, kad trikdyčiau ramybę.
Išskirtinio triukšmo nebuvo, jie patys garsiau kalbėjosi, piktybiškai bandė trukdyti“, – teisme kalbėjo policijos skirtą nuobaudą ginčijantis G. Filipavičius.
Jis taip pat teismui pareiškė nepageidaujantis, kad į posėdį būtų kviečiami jo paties nurodyti liudininkai. Pasak G. Filipavičiaus, jis nenori, jog žmonės būtų be reikalo trukdomi. Šiam prašymui teismas neprieštaravo, liudininkų nuspręsta nekviesti.
„Delfi“ paklaustas, ar tikrai turėjo visus reikiamus leidimus, G. Filipavičius patikino, jog dirbo teisėtai, turėjo visus leidimus.
„Administracinė nusižengimo byla išnagrinėta šiandienos posėdyje. Pareiškėjas davė savo paaiškinimus, bylos nagrinėjimas baigtas“, – sako teisėja Vita Padriezaitė.
Teisėja trumpai pakomentavo ir bylos esmę.
„Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo. Dėl to kreipėsi pareiškėja, asmuo, kuris manė, kad jos viešoji rimtis buvo sutrikdyta ir būtent dėl to pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas“, – sako teisėja Vita Padriezaitė.
Sprendimą šioje byloje teismas skelbs kovo 6 dieną, pareiškėjas sakė nenorintis atvykti jo išklausyti, pageidavo gauti teismo dokumentą.
Pats G. Filipavičius anksčiau vykusiame teismo posėdyje minėjo, kad prieš jį surengta provokacija, o jo brolis žiniasklaidai teigė, esą šie incidentai, kaimynų skundai institucijoms, galėjo visiškai teisiu besijautusį G. Filipavičių pastūmėti link sveiku protu nesuvokiamo nusikaltimo, kuriuo įtariamas: devynerių metų mergaitės pagrobimu bei kalinimu požeminiu kalėjimu paverstame garažo rūsyje, kur ją kartu su pagrobėju rado bei išvadavo policijos pareigūnai kartu su antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojais.
Incidentai, dėl kurių G. Filipavičius sulaukė policijos naudų už įvykdytus administracinės teisės pažeidimus kilo 2023 metų rugpjūčio pabaigoje. Neseniai teisėsaugininkai atskleidė, kad po šių konfliktų iš G. Filipavičiaus buvo paimtas teisėtai savigynai įsigytas kovinis pistoletas.
Kauno rajone, Karmėlavoje kaunietis buvo įsigijęs žemės sklypą, vienų liudininkų teigimu jame ketino statyti gyvenamą namą, kitų – žemę parduoti.
Žemės sklypas neturėjo įvažos, tad G. Filipavičius nusprendė ją įsirengti. Kaip pats teigia, gavęs leidimą pjovė medžius, ekskavatoriumi tiesė kelią, lygino šlaitą. Šių teiginių nepaneigė ir aplinkosaugininkai, pareiškę, jog medžiai buvo pjaunami gavus leidimą.
Visgi, tokie G. Filipavičiaus veiksmai nepatiko šalia gyvenantiems žmonėms, kurie norėjo išsaugoti miškelį. Kaimynai viešai piktinosi sklypo savininko veiksmais, kaltino jį savivale, dirbant be leidimų, savo kūnais bandė stabdyti jo vairuojamą ekskavatorių.
Minėjo sulaukęs grasinimų mirtimi, vadino „išprotėjusiu“ ir „neadekvačiu“
Kilus konfliktui, G. Filipavičius iškeikė kaimynus, šie keliskart kviestė policijos pareigūnus. Užfiksuota, kad negalėdami su juo susikalbėti, pareigūnai G. Filipavičių pristatė medikams. Dėl šių konfliktų kauniečiui policija surašė tris administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nubaudė 80 eurų baudomis.
Jis nubaustas už tai, kad vakare, ramybės metu jis traktoriumi rovė kelmus ir tokiu būdu galimai sukėlė triukšmą, trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę. Taip pat viešai iškeikė jo darbams kliudžiusią gretimo namo gyventoją, ją vadino „ubage“ ir „valkata“.
„Aš buvau savo valdomame sklype, kuriame vykdžiau teisėtus darbus. Ji pati pirma atėjo pas mane, keikė mane ir atliekamus darbus“, – skunde nurodė G. Filipavičius.
Jis patikslino, kad su vietos gyventojais kilo konfliktas dėl jo atliekamų darbų, neneigė keikęs moterį, pasak policijos, siuntęs ją eiti „n...“, vadinęs „ubage ir valkata“. Visgi, kaunietis tikina, jog nėra kaltas, esą moteris pirma pradėjo jį keikti, nors neneigė pats atsakęs keiksmais, savo veiksmus vadino savigyna.
Policijos skirtas nuobaudas ginčijantis kaunietis neslėpė, kad būta konflikto su vietos gyventojais, tačiau keiksmai ir įžeidinėjimai buvo abipusiai, tačiau jis į policiją nesikreipė. Kaimynų elgesį ir policijos kvietimą jis vadino prieš jį nukreipta provokacija.
„Neturėjau jokių filmavimo priemonių, neturėjau galimybės nufilmuoti. Jų buvo dešimt ar daugiau, stovėjo ir filmavo, paskui iškarpė tuos momentus, kuriuose buvau tik aš“, – nagrinėjant kitą, jo iniciatyva iškeltą bylą, iš Kauno kalėjimo nuotoliu pasakojo G. Filipavičius.
Jis akcentavo, jog Karmėlavoje esančiame žemės sklype darbus vykdęs turėdamas reikiamus leidimus.
„Jie buvo priešiškai nusistatę prieš mano vykdomus darbus, nepatenkinti dėl medžių kirtimo, galvojo, gal čia kokios statybos bus. Nieko nežinojo apie leidimus, manė, gal čia vyksta nelegalūs darbai.
Mane jie keikė visokiais žodžiais, grasino, jog sudegsiu, vadino išprotėjusiu ir neadekvačiu“, – teismui pasakojo G. Filipavičius.
Jis neneigė moterį vadinęs „valkata“ ir „ubage“ bei aiškino, jog medžių kirtimu bei kitais jo darbais nepatenkintų gyventojų veiksmai jam trukdė susikaupti ir dirbti.
G. Filipavičiaus iškeikta moteris stebėjosi, kodėl į pareigūnus nesikreipė kiti kaimynai
G. Filipavičiaus iškeikta Karmėlavos gyventoja teismui pasakojo, kad darbai vyko prie pat jos namų, šiai kilo nerimas dėl darbų saugos reikalavimų, kurių esą nesilaikė žemės sklypo savininkas.
Pasak moters, į išsakytas pastabas G. Filipavičius atsakydavo keiksmų bei įžeidinėjimų lavina, ją vadinęs „valkata“ ir „ubage“, grasinęs užversti medžiais.
„Jis norėjo kuo greičiau atlikti darbus, nes juos atliko ne itin legaliai“, – teismui sakė nukentėjusia pripažinta moteris.
Vėliau paaiškėjo, kad leidimus kirsti medžius G. Filipavičius visgi turėjo, tačiau pats medžių pjauti esą negalėjęs.
Karmėlavos gyventoja stebėjosi, kodėl kiti jos kaimynai nesikreipė į policiją dėl G. Filipavičiaus veiksmų, nes keiksmai skriejo ir kitų žmonių adresu.
Kiek anksčiau vykusiame teismo posėdyje, kuriame jis ginčijo kitą policijos skirtą baudą, kaunietis užsiminė, jog visos šios nuobaudos – provokacija.
Jo brolis žiniasklaidai yra minėjęs, kad konfliktai su kaimynais visiškai teisiu besijautusį ir nuosavą žemės sklypą parengti pardavimui besirengusį G. Filipavičių kaip reikiant paveikė. Esą tai galėjo turėti įtakos ir jam inkriminuojamam nusikaltimui: mažametės mergaitės pagrobimui.
Esminis klausimas: įtariamas vaiko grobikas stos prieš teismą, ar ne?
Teisės pažeidimai, kuriais kaltinamas G. Filipavičius, nublanksta prieš jam pareikštus kaltinimus 9-metės mergaitės pagrobimu.
„Tyrimas vyksta sparčiai, gali būti, jog ateityje šiam asmeniui pareikšti įtarimai bus papildyti ir kitais inkriminuojamais nusikaltimais“, – portalui „Delfi“ yra minėjęs su atliekamu tyrimu itin glaudžiai susijęs šaltinis.
Tyrimams paimti tiek paties G. Filipavičiaus, tiek ir nukentėjusios mergaitės kraujo mėginiai. Laukiama ekspertų išvadų, ar juose esama psichiką veikiančių medžiagų. Jeigu paaiškės, kad įtariamasis galėjo savo įkaitei prievarta suleisti ar sugirdyti psichotropinių medžiagų ar vaistų, kaltinimai jam dar labiau pasunkėtų.
Taip pat laukiama ir teismo medicinos ekspertų išvadų, atsakysiančių į klausimą, ar buvo jai padaryta žala, jeigu buvo, kokio pobūdžio, o išvados neabejotinai galės turėti esminės svarbos papildomų įtarimų pareiškime G. Filipavičiui.
„Tačiau esminis klausimas: šis žmogus – pakaltinamas, ar – ne? Esama tam tikrų abejonių jo sveikatos būkle, tačiau čia turės pasisakyti teismo ekspertai. Manau, kad jam bus skirta kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė“, – sakė „Delfi“ šaltinis.
Viskas priklausys nuo psichiatrų išvadų
Tiriamąjį laikant stacionare ekspertams kur kas lengviau stebėti jo būsenų kaitą, perprasti, ar jis nebando simuliuoti ligos, fiksuoti organizmo fiziologinių procesų rodmenis.
Kita vertus, įvykdytas nusikaltimas – iš tiesų neeilinis, sukėlęs atgarsį ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje. Todėl labai tikėtina, kad įtariamojo likimą spręsiantys psichiatrijos ekspertai sieks kiek galima išsamiau ištirti G. Filipavičiaus psichiką, kad vėliau jų išvados nekeltų abejonių.
„Panašu, kad šiuo atveju ekspertizė gali trukti nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Daug laiko užtrunka ne tik pats tyrimas, bet ir ekspertinių išvadų surašymas“, – sakė „Delfi“ šaltinis teisėsaugoje.
Paprastai ekspertams užduodami du esminiai klausimai: ar nusikaltimo padarymo metu įtariamasis galėjo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti, ar dėl sveikatos būklės jis gali būti teisiamas?
Gavus atsakymą, jog nusikaltimo metu žmogus nesuvokė realybės, jis prieš teismą nestoja, remdamasis ekspertų išvada teismas jam skiria priverstinį gydymą, dažniausiai keliaujama į Rokiškyje įsikūrusią griežto režimo psichiatrijos ligoninę.
Teismo ekspertams konstatavus, jog nusikaltimo padarymo metu žmogus galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau dabar jo psichikos būklė tokia, kad jis nesusivokia realybėje, paprastai irgi priimamas sprendimas skirti priverstinį gydymą.
Tiesiog nėra tikslo bei prasmės teisti tokios būklės žmogų, net jį pripažinus kaltu ir skyrus bausmę, vargu ar jis gebės suvokti bausmės tikslus. Tokiais atvejais, skyrus priverstinį gydymą, paciento būklė peržiūrima ekspertų, paaiškėjus, kad žmogus atgavo nuovoką, jis siunčiamas į teismą.
Policijos ekspertams – daug darbo, tiriami garažuose rasti daiktai
G. Filipavičiui priklausančiuose garažuose, Speigo gatvėje įrengtose automobilių remonto dirbtuvėse, kuriose jis ne tik gyveno, bet ir augino gyvūnus, buvo įsirengęs sporto salę, o ant stogo – baseiną, buvo atliktos kratos.
Jų metu rastas į radijo signalus slopinančius maišelius įdėtas pagrobtos mergaitės telefonas, tikėtina, jog taip ketinta ateityje suklaidinti dingusio vaiko ieškančius tyrėjus. Įtariamasis inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, neabejotinai žinojo, kad ir jo aukos telefonas vos paskelbus paieška bus sekamas.
Techninės priemonės, kuriomis naudojasi policija leidžia nustatyti mobiliojo ryšio telefono buvimo vietą ne tik pagal jo SIM kortelės, bet ir pagal paties prietaiso unikalų numerį IMEI. Tai reiškia, jog įdėjus kitą SIM kortelę, policijos duomenų analitikai gali matyti, kurioje vietoje apytiksliai yra, prie kokios mobiliojo ryšio bazinės stoties prisijungė juos dominantis telefonas.
Tikėtina, kad tuo ir ketino pasinaudoti įtariamasis: pavyzdžiu, nuvežęs mergaitės telefoną į kitą Lietuvos miestą, pasienio rajoną, ar užsienį – jį išimti iš dėklo, ar įjungti. Tada teisėsaugininkai gautų pranešimą apie užfiksuotą pagrobtos mergaitės telefono jungimąsi prie ryšio tinklo visai kitoje vietovėje, tikėtina, jog ten būtų sukoncentruotos paieškos operacijos pajėgos.
Visgi, labiausiai pareigūnus sudomino kiti įtariamo garažuose Technikos gatvėje, kurių rūsiuose laikyta mergaitė, rasti daiktai. Kas konkrečiai buvo rasta – oficialiai nekomentuojama, tačiau šaltinių duomenimis, ten būta išties šokiruojančių daiktų arsenalo.
„Ten buvo šalutinių dalykų, kurie gali padėti vykdyti vienokio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – yra minėjęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Užsimenama, kad jo pobūdis galėtų byloti apie gana keistus įtariamojo pomėgius, tačiau didžiausias dėmesys kreipiamas atminties laikmenas, rastas požeminiame garažo kalėjime, kuriame buvo rasta ir vaizdo įrašymo įranga.
Taip pat nemažai klausimų, ką iš tiesų planavo, o galbūt – įvykdė įtariamasis, turėjo atsakyti jo garažuose rastų kompiuterių tyrimas.
„Mūsų kabinetai tiesiog užversti iš garažų paimtais daiktais. Prokurorai turės priimti sprendimą, kuriuos šių daiktų galbūt reikėtų ateityje sunaikinti, kuriuos – prijungti prie bylos kaip įkalčius, kuriuos – grąžinti“, – minėjo šaltinis policijoje.
„Delfi“ žiniomis, kol kas teisėsauga neturi duomenų, kad įtariamasis G. Filipavičius būtų įvykdęs ir daugiau nusikaltimų.