Teismas nusprendė, jog būtina tirti pareiškėjo psichiką
Visos Lietuvos dėmesį prikausčiusiu nusikaltimu, 9-erių metų mergaitės pagrobimu bei kalinimu įtariamas G. Filipavičius ketvirtadienį policijos pareigūnų buvo pristatytas į Kauno apylinkės teismą, kuriame nagrinėjami jo skundai.
Šis teismo procesas nėra susijęs su inkriminuojamu vaiko pagrobimu, kaunietis teismui skundžia praėjusių metų rudenį policijos skirtas tris apie 80 eurų siekiančias nuobaudas.
Į teismą jis kreipėsi prašydamas panaikinti pernai policijos skirtas tris nuobaudas už tai, kad konfliktuodamas su kaimynais pažeidė viešąją tvarką, todėl teisme nagrinėjamos trys atskiros bylos. Vienoje bylų G. Filipavičiaus skundą Kauno apylinkės teismas atmetė, palikdamas galioti policijos skirtą 80 eurų baudą.
Šįkart teismas nusprendė byloje daryti pertrauką ir policijos skirtą nuobaudą ginčijančiam pareiškėjui G. Filipavičiui skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Šis sprendimas priimtas gavus oficialų patvirtinimą, jog analogiška ekspertizė G. Filipavičiui jau yra skirta prokurorų iniciatyva, tiriant mergaitės pagrobimo bylą.
Esminiai klausimai, į kuriuos turės atsakyti jį tirsiantys ekspertai: ar nusižengimo padarymo metu G. Filipavičius suvokė savo veiksmus, galėjo juos valdyti, kokia buvo ir šiuo metu yra jo psichikos būklė, ar jis gali būti apklausiamas teisme.
Žemės sklypą ketino parduoti, pirkti ketino ir kaimynai
Bylos nagrinėjime dalyvavęs G. Filipavičius brolis Mindaugas „Delfi" minėjo nieko nežinantis apie pagrobimo istoriją, tačiau tikino, jog konfliktai su kaimynais stipriai paveikė jo brolį, šis tapo nervingas, vartojo vaistus. Kokie medikamentai buvo vartojami, ar juos skyrė medikai, įtariamo pagrobėjo brolis nedetalizavo.
Konfliktai kilo, kai Kauno rajone, Karmėlavoje, savo žemės sklype turėdamas leidimus G. Filipavičius pjovė medžius ir išnuomotu ekskavatoriumi tiesė įvažą, rovė kelmus. Jis tikino skubėjęs dirbti, tačiau jam trukdė darbais nepatenkinti vietos gyventojai, nenorėję, kad šalia esančiame sklype kas nors būtų statoma.
„Mane pastoviai provokavo, bandė erzinti, naudojo visokius žodžius. Žinojau, kad jie nusistatę prieš, net siūlė pinigų, kad to kelio nedaryčiau.
Jokie kiti žmonės nesiskundė, išskyrus to vieno namo gyventojus. Buvo vasaros metas, vaikai kieme lakstė, tikrai nebuvo taip, kad trikdyčiau ramybę.
Išskirtinio triukšmo nebuvo, jie patys garsiau kalbėjosi, piktybiškai bandė trukdyti“, – anksčiau teisme kalbėjo policijos skirtą nuobaudą ginčijantis G. Filipavičius.
Įtariamojo pagrobėjo brolis patikslino, kad žemės sklypą šis ketino parduoti. Jį išpirkti ketino ir vietos gyventojai, tačiau siūloma suma savininkui pasirodė per maža.
„Jeigu būtų pasiūlę daugiau, tikriausiai būtų pardavęs", – svarstė M. Filipavičius.
G. Filipavičius: tai prisidėjo prie nervų išsekimo
„Delfi“ paklaustas, ar tikrai turėjo visus reikiamus leidimus, G. Filipavičius patikino, jog dirbo teisėtai, turėjo visus leidimus. Jis taip pat prasitarė, jog ši istorija išsekino jo nervų sistemą.
Jis taip pat tikino, esą šiam nusikaltimui įtakos turėjo prieš tai vykę konfliktai su kaimynais, jam trukdžiusiais savo žemės sklype turint leidimą pjauti medžius ir tiesti įvažiavimą. Pasak G. Filipavičiaus, žmonės jį keikę necenzūriniais žodžiais, provokavę, vadinę neadekvačiu ir trukdę dirbti ekskavatoriumi.
„Tai prisidėjo prie nervų išsekimo. Jie (vietos gyventojai – red.) provokavo, provokavo, daug nervų ištąsė“, – sakė įtariamasis.
Anksčiau vykusiuose teismo posėdžiuose G. Filipavičius dalyvavo nuotoliniu būdu. Būtent tada pirmą kartą paaiškėjo, jog įtariamasis mergaitės grobikas buvo sumuštas, po jo akimi matėsi didžiulė mėlynė.
Policijos pareigūnai neigė naudoję smurtą, tikino, jog pats G. Filipavičius dėl sumušimo niekam pretenzijų nereiškė. Visgi, siekiant išsiaiškinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis patyrė sumušimus, pradėtas aplinkybių patikrinimas.
