Apie įtariamą šnipą:

  • turi Rusijos ir Lietuvos pilietybes, pensininkas;

  • buvo politinis tremtinys ir ilgą laiką gyveno Rusijoje;

  • priklauso TS-LKD, Lietuvos kalinių bei politinių tremtinių bendruomenei, aktyviai dalyvavo partijos renginiuose;

  • manoma, kad Rusijai dirbo bent nuo 2018 metų, priklauso „nelegalų programai“, užduotis gaudavo specialiu radijo ryšio kanalu;

  • užduotys - sekti politinį lauką, Lietuvos pasirengimą gintis;

  • rinkdavo neįslaptintą, bet Rusijai svarbią informaciją.

Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad šis žmogus jau yra labai garbaus amžiaus, jam 82 metai.

2011 metais jis dalyvavo savivaldos rinkimuose – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos buvo keltas į Šiaulių miesto tarybą. Rinkimai jam nepasisekė, po reitingavimo jis liko 15 ir į tarybą nepateko.

Kandidatuodamas politikas nurodė taip pat turintis ir Rusijos pilietybę, jo tautybė – lietuvis.

E. Manovas taip pat nurodė 1969 metais metais baigęs Lvovo humanitarinį universitetą ir įgijęs žurnalisto specialybę.

2011-aisiais jis nurodė esantis įmonės „Skolų kontrolė“ direktoriumi.

Laukelyje, kuriame buvo galima įrašyti papildomą informaciją, tuometis kandidatas įrašė: „Trėmimas 1945 m. Asmuo nukentėjęs nuo 1939-1990m. okupacijų“.

Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vienas iš jo pomėgių – fotografija.

Užaugo tremtyje

2018 metais „Diena“ aprašė knygos apie tremtį pristatymą, joje aprašoma E. Manovo tremties istorija.

„Jo vaikystė prabėgo Tadžikijos Vachšo upės slėnyje, kur jo tėvai beprotiškoje sausroje ir karštyje dirbo medvilnės laukuose – rinko rankomis medvilnės pūkus. Savo prisiminimuose Eduardas rašo apie jį, vaiką, varginusį klausimą – kada grįš į Lietuvą, prie Šušvės krantų“, – rašoma straipsnyje.

Teigiama, kad jis su broliu užaugo tremtyje, šeima į Lietuvą grįžo tik po 36 tremties metų.

„Išsipildė Eduardo tėvų svajonė numirti savo gimtinėje – jie palaidoti Šaukoto kaimo pakraštyje, po aukštais klevais, prie medinės bažnytėlės, kurioje abu jauni tuokėsi“, – teigiama straipsnyje.

Fotografavo Lietuvą

2022 birželį Šiaulių tinklalapis „Etaplius“ publikavo tekstą apie tremtinių renginį, straipsnyje rašyta, kad E. Manovas „viską amžina nuotraukose“.

„Šį straipsnį irgi lydi jo įamžinti kadrai. Eduardo nuotraukų ciklas „Lietuva tremtinio akimis“ rodytas Seime, Kaune, Tauragėje, Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre, miesto mokyklose“, – teigiama straipsnyje.

Prieš dešimtmetį Šiaulių vyskupijos tinklalapyje buvo aprašyta „tremtinio ir fotomenininko Eduardo Manovo“ fotografijų paroda.

Dabar jau skamba ironiškai, bet ji vadinosi „Lietuva – mano širdyje“.

„Šią parodą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo Tarybos narys Eduardas Manovas skyrė artėjančiai Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Lietuvos gamtos grožio įprasminimui. Pristatydamas savo darbus fotomenininkas pastebėjo, kad Lietuvos gamtos momentai gali ir turi būti užfiksuoti fotonuotraukose primenant gimtinės grožį, paprastus metų darbus (žemuogių rinkimą, apsilankymą prie senų kelių, gražių ežerų). Eduardo Manovo nuomone, tremtinio vaiko dienos Tadžikijoje ir sugrįžimas į Lietuvą suteikė ir suteiks kūrybiškumo fotografuojant gražias Šiaulių krašto vietas skirtingais metų laikais“, – tuomet rašyta straipsnyje.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis pirmadienį pranešė, kad teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot jo, šių metų sausį nustatytas asmuo, kuris esą buvo užverbuotas Rusijos GRU, rinko šiai tarnybai reikalingą informaciją.

Anot prokuroro, teisėsauga nustatė, kad asmuo, kuris, kaip įtariama rinko informaciją, bendradarbiaudamas su Rusijos GRU (Rusijos Federacijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba), priklausė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (55)