Žinia apie Lietuvos pašonėje, Kaliningrade dislokuoto Rusijos Baltijos jūros laivyno vado ir dar 50 aukšto rango karininkų atleidimą buvo staigi ir netikėta. Gynybos ministras Sergejus Šoigu tokį sprendimą esą priėmė lankydamasis Kaliningrade ir vaikščiodamas parke.
Gynybos ministerija apsiribojo lakonišku pranešimu, jog viceadmirolas Viktoras Kravčiukas, jo štabo vadas, kontradmirolas Sergejus Popovas ir dešimtys aukšto rango karininkų atleisti dėl „rimtų pažeidimų“. Baltijos jūros laivyno vadovybė esą neįvykdė kovinio rengimo reikalavimų, blogai rūpinosi laivyno narių gyvenimo sąlygomis.
Panašūs valymai birželio pradžioje įvyko Rusijos Federalinėje saugumo tarnyboje (FST) – Vladimiras Putinas iš pareigų atleido FST Ekonominės žvalgybos tarnybos vadą Jurijų Jakovlevą, jo įtakingąjį pavaduotoją Viktorą Voroniną, o trauktis turėjo dar keli pareigūnai.
Panašių struktūrinių valymų yra pasitaikę ir praeityje, bet jie vykdavo ne be priežasties. Pavyzdžiui, karines pajėgas modernizuoti pasišovęs Kremlius pastaruoju metu rengia daugybę netikėtų, iš anksto neskelbiamų karinių pratybų bei patikrinimų. Tokių patikrinimų gegužę metu priimti sprendimai atleisti minėtus aukšto rango karininkus. Tačiau už ką?
Po provokacijų šalia Lietuvos – atleidimų banga
Tarptautinių įvykių kontekste atleidimų banga Rusijoje gali būti vertinama įvairiai. Rusijos Baltijos jūros laivynas pastaraisiais metais elgėsi itin agresyviai, o panašų elgesio modelį perėmė ir kiti Rusijos laivynai – Šiaurės bei Tolimųjų Rytų.
Ketvirtadienį į Klaipėdą įplaukusio JAV vadovavimo laivo „USS Mount Whitney“ kapitonas pripažino, kad Baltijos jūroje įvyko „kontaktų“ su Rusijos kariniais laivais ir lėktuvais, bet pavojingų incidentų išvengta.
„Per mano darbą Baltijos jūroje pratybose „Baltops 2016“ turėjome tikrų kontaktų su Rusijos antvandeniniais laivais, Rusijos sraigtasparniais ir Rusijos naikintuvais“, – žurnalistams sakė laivo „USS Mount Whitney“ vadovaujantis karininkas Carlosas Sardiello.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad jų elgesys atitiko tarptautinę teisę, jie elgėsi profesionaliai, saugiai ir išlaikė saugų atstumą per visus šiuos kontaktus“, – pridūrė karininkas.
Kiek kitaip JAV pareigūnai kalbėjo apie rusų elgesį Viduržemio jūroje. Birželio 17-ąją Rusijos laivyno fregata „Jaroslav Mudry“, anot amerikiečių, pavojingai manevravo šalia JAV lėktuvnešio „USS Harry S. Truman“ grupės. Netoli JAV laivo „USS Gravely“ besisukiojęs rusų karo laivas siekė užkirsti kelią amerikiečiams ir sutrukdyti lėktuvnešio operacijas.
Ketvirtadienį „Jaroslav Mudry“ Viduržemio jūroje jau sukiojosi prie kitos JAV lėktuvnešio grupės – amerikiečių teigimu, rusai sekė kiekvieną JAV manevrą, o JAV karo laivuose laukta rusų provokacijų.
Panašiomis provokacijomis išgarsėjo būtent Baltijos jūros laivynas – pastaruosius keletą metų rusų karo laivai itin agresyviai elgėsi Baltijos jūroje, buvo įplaukę į Lietuvos, Latvijos išskirtines ekonomines zonas, vaikė civilinius laivus. Be to, Švedija ir Suomija kelis sykius medžiojo, kaip įtariama, į šių šalių teritorinius vandenis įsibrovusius rusų povandeninius laivus.
Galiausiai Lietuvoje nuskambėjo istorija apie galimą Rusijos karių išsilaipinimą netoli Juodkrantės. Spėliota, kad rusų diversantus galėjo atgabenti povandeninis laivas. Be to, balandį Kaliningrade dislokuoti Rusijos karo lėktuvai Su-24 pavojingai skraidė netoli JAV karo laivo ir žvalgybinio lėktuvo, taip sukeldami tarptautinius incidentus.
Vis dėlto, nepaisant tokio rusų karinio aktyvumo, kuris, anot ekspertų, negalėjo vykti be aukščiausios karinės ir politinės vadovybės sankcionavimo, visa Rusijos Baltijos jūros laivyno vadovybė šią savaitę išgirdo griežtą S. Šoigu sprendimą.
Rusijos gynybos ministras pabrėžė, kad dešimtys karininkų ne šiaip pakeičiami, bet vejami iš tarnybos. Toks itin griežtas sprendimas jau lyginamas su 1981-ųjų metų katastrofa, kai Tolimuosiuose Rytuose sudužo dešimtis aukščiausio rango laivyno karininkų gabenęs lėktuvas Tu-104. Tuomet žuvo laivyno vadovybė – iš viso net 16 admirolų. Tačiau šį sykį atleidimų banga siejama ne su tuo, kad Baltijos jūros laivyno vadovybė elgėsi pernelyg agresyviai, o priešingai - agresyvumas, pasirodo, tebuvo muilo burbulas.
Kodėl stiprina parengties lygį?
Šaltinių teigimu, naujasis Baltijos jūros laivyno valymas motyvuojamas tuo, jog karininkai esą klastojo į Maskvą siunčiamus duomenis.
Pavyzdžiui, net neįvykdžiusi iškeltų reikalavimų, Rusijos Baltijos jūros laivyno vadovybė S. Šoigu raportuodavo, kad normatyvai vykdomi, laivynas yra aukščiausioje karinėje parengtyje.
Iš tikrųjų Baltijos jūros laivynas, vadovybės akimis, tapo panašus į pajuokų objektą. Nepaisant minėtų Rusijos karo laivų pasirodymų Lietuvos ar Latvijos išskirtinėse ekonominėse zonose, išplaukti iš Baltijsko bazės rusų karo laivams pavyksta rečiau, nei to norėtų Kremlius.
Šiemet naujuoju Rusijos laivyno vadu paskirtas Viktoras Čirkovas neigiamai įvertino Baltijos jūros laivyno būklę: išminavimo laivai „Leonidas Soboliovas“ ir „Sergejus Kolbasiovas“ pernai per pratybas nesugebėjo rasti minų, nors ataskaitose pabrėžiama, kad „užduotys įvykdytos“.
Buvę Rusijos laivyno karininkai netgi skundėsi, kad Lietuvos ir Estijos išminavimo laivai yra modernesni ir Baltijos jūroje geriau medžioja minas. Tuo metu Kremliui nerimą kelia NATO vadovaujamos pratybos, tokios, kaip neseniai pasibaigusios „Baltops 2016“, kurių metų Aljanso narių laivai bei orlaiviai tobulino minavimo ir išminavimo įgūdžius. Be to, vienų didelių pratybų metu prieš Vladimiro Putino akis buvo sugedęs Rusijos desantinis laivas.
Tarsi problemų būtų maža, „muziejiniais eksponatais“ pašaipiai vadinami Rusijos Juodosios jūros laivyno karo laivai pastariaisiais metais sugebėjo vykdyti intensyvias kovines operacijas Sirijoje – gabeno karius, techniką, saugojo Rusijos karines bazes Sirijoje ir šnipinėjo NATO laivus bei bazes. Rusijos Kaspijos jūros flotilė į taikinius Sirijoje netgi leido sparnuotąsias raketas „Kalibr“.
Tuo tarpu vienomis moderniausių laikomos Rusijos laivyno korvetės „Stereguščij“, "Sobrazitelnij“, Boikij“ ir „Stoikij“ ne tik neturi modernių raketų, bet ir per 9 metus nesugebėjo išplaukti į kitas jūras – laivus nuolat lydi įvairūs gedimai, o dėl to kaltinamas statytojų paliktas brokas bei netinkama laivų priežiūra.
Tačiau Baltijos jūros laivynas nuo vadovybės stengėsi nuslėpti informaciją apie laivuose kilusius gaisrus. Be to, nuo Maskvos buvo nuslėpti keli incidentai povandeniniuose laivuose, korupciniai susitarimai dėl karinių objektų statybos.
Tiesa, Rusijos Baltijos jūros laivyne prastas pasirengimo lygis fiksuojamas jau ne vienerius metus. Paradoksalu, jog Baltijsko uoste sutelkta Rusijos karinių laivų eskadra į Baltijos jūrą išplaukia rečiau, nei numatyta.
Įdomu tai, jog aplaidumu ir korupcija jau senokai garsėjančios Rusijos ginkluotosios pajėgos retai kreipdavo dėmesį į tokius pažeidimus, o klastoti duomenis ir raportuoti apie „vykdomus normatyvus“ buvo tarsi vieša paslaptis. Tačiau būtent dabar Rusija užsimojo prieš prasižengusius karininkus. Kodėl?
Anot Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Atlantic council“ analitiko Magnuso Nordenmano, tai rodo, jog Rusija į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą bei reformas žiūri itin rimtai.
„Tokios griežtos priemonės bei netikėtos, iš anksto neskelbiamos pratybos yra ne tik signalai NATO. Taip išties siekiama patikrinti Rusijos karinių pajėgumų parengtį“, – teigė M. Nordenmanas.
Tradiciškai Rusijai svarbiausias yra Šiaurės laivynas, kur sutelkta strateginė branduolinė galia, pastaruoju metu auga ir Tolimųjų rytų laivyno svarba. Juodosios jūros laivyno intensyvūs veiksmai Viduržemio jūroje taip pat gali būti aiškinami Rusijos interesais Kryme bei Sirijoje.
Tuo metu Baltijos jūroje, kurią rusai ilgą laiką laikė sava, pastaruoju metu auga NATO galia, tad Kremlius galėtų pasiteisinti, jog permainos Baltijos jūros laivyne reikalingos kaip atsakas į Aljanso veiksmus.
Vis dėlto svarbu pažymėti tai, kad Baltijos jūroje NATO ir sąjungininkų laivai mokosi pirmiausiai atremti antpuolius bei ginti Baltijos šalis ir pasirodydami tik per pratybas nekelia grėsmės Rusijai. Tačiau Rusijos noras stiprinti karinę parengtį gali būti susijęs su kur kas pavojingesniais kėslais.
„Rusijos Baltijos jūros laivynui skiriamas dėmesys visada buvo menkesnis, nei kitiems. Galbūt šie valymai yra signalas, kad dabar viskas keisis“, – perspėjo M. Nordenmanas.
Jau matytas scenarijus
Netikėtos didelio masto Rusijos karinės pratybos jau kurį laiką kelia galvos skausmą NATO. Būtent po tokių pratybų ciklo 2014 metais buvo įsiveržta į Ukrainą.
Tačiau jei Rusijos sausumos, oro pajėgų, žvalgybos daliniai sulaukė teigiamų įvertinimų pratybose ar kovos veiksmuose Ukrainoje bei Sirijoje, tai valymai Baltijos jūros laivyne rodo viena – Rusija siekia, kad visų rūšių, tarp jų ir laivyno pajėgos būtų aukštoje kovinėje parengtyje ir galėtų žaibiškai vykdyti kovines operacijas.
Įdomu tai, kad panašus scenarijus jau buvo aprašytas prieš kelis dešimtmečius legendinio amerikiečių rašytojo knygoje "Raudonoji aušra kyla“ („Red Storm rising“). Vienu įspūdingiausiu Šaltojo karo laikų technotrileriu vadinamą knygą T. Clancy rašė remdamasis šaltiniais JAV laivyne.
Pati knyga apie įsivaizduojamą NATO ir tuometinės Sovietų sąjungos konvencinį konfliktą susilaikė teigiamų įvertinimų, o autorius buvo vertinamas dėl savo įžvalgų, dalis kurių vėliau pasitvirtino ateityje.
Vienoje knygos vietų JAV žvalgybų pareigūnai pastebi nerimą keliančius ženklus Sovietų sąjungoje. Apsimesdama, kad nori nusiginkluoti ir siekti taikos, Sovietų sąjunga dėl tam tikrų priežasčių iš tikrųjų ruošėsi žaibiškam karui.
Pirmieji ženklai pastebimi ginkluotose pajėgose – iki tol nekreipusi dėmesio į korumpuotus karius ir karininkus, kurie klastoja duomenis apie kovinį pasirengimą, Sovietų sąjungos karinė vadovybė imasi drastiškų priemonių: netikusius vadus – nuo žemiausios grandies iki aukščiausios, kaip mat atleidžia, o dalį ir sušaudo.
Tokios parodomosios ir žiaurios akcijos tikslas – disciplinos grąžinimas į dalinius ir aukščiausios karinės parengties išlaikymas. Be to, knygoje aprašoma situacija, kai po milžiniškų karinių pratybų sovietų kariniai daliniai negrįžta į savo nuolatinės dislokacijos vietas – po panašių valymų suagresyvėjusiai sovietų žvalgybai surengus provokaciją Kremliuje jie panaudojami karinei invazijai.
Žvalgybos gniaužtai dar labiau dusins
Toks scenarijus kol kas gali pasirodyti toli nuo realybės, tačiau šiurpių sutapimų yra ir daugiau, mat, valymai Rusijoje pastaruoju metu vyksta ne tik laivyne, bet ir žvalgyboje.
Iš pareigų atleidus FST Ekonominės žvalgybos tarnybos vadą Jurijų Jakovlevą, jo įtakingąjį pavaduotoją, „K“ valdybos vadovą Viktorą Voroniną, kai kurie rusų ekspertai kraipė galvomis – tokių drastiškų ir demonstratyvių atleidimų Rusijoje nebūta jau ilgą laiką.
Anot Rusijos specialiųjų tarnybų veikimą nagrinėjančio eksperto Andrejaus Soldatovo, Ekonominės žvalgybos skyrius yra ypatinga FST dalis. Šios tarnybos pagrindinė užduotis – kontrolė.
FST ekonominės žvalgybos agentai aktyviai veikia šalies pramonės, transporto, finansinių operacijų sektoriuose. Pastarajame ypač svarbus buvo V. Voronino vaidmuo. Bankų kuratoriumi vadinamas generolas rūpinosi finansinėmis operacijomis, tarp jų – ir į ofšorines sąskaitas.
Palyginus su sovietiniais laikais veikusios tarnybos galiomis, šiandien, V. Putinui įsakius FST rankos dar labiau atrištos. Pavyzdžiui V. Voroniną poste gali pakeisti Igoris Tkačiovas – 2004 metais paties Igorio Sečino rūpesčiu įkurtos 6-osios FST valdybos vadas.
Ši institucija ypač akylai prižiūri oligarchus – neįtikusius V. Putinui gali spausti, bausti arba „pakišti“ kompromituojančią medžiagą.
Pavyzdžiui, birželio 24-ąją Kirovsko regione buvo sulaikytas liberalesnių pažiūrų gubernatorius Nikita Belychas. FST agentus lydėję Kremliaus kontroliuojamos televizijos kanalo „žurnalistai“ kaip mat trimitavo apie nepaneigiamus įrodymus, jog gubernatorius paėmė 400 tūkst. eurų kyšį. N. Belychas – jau trečiasis šalies gubernatorius per pastaruosius pusantrų metų, kuris pakliūna į kyšininkavimo skandalą.
Leidinio „Economist“ teigimu, šie parodomieji areštai yra signalas visiems oligarchams prieš artėjančius rinkimus rudenį. Manoma, kad artimiausiu metu Rusijoje vyks ir daugiau valymų, o pokyčiai FST reiškia, kad Kremlius siekia kelių tikslų.
Pirma, tokios viešos akcijos taip pat nukreipia dėmesį nuo tokių naujienų, kaip Ispanijoje įvykę Rusijos piliečių areštai. Su Kremliumi susiję asmenys įtariami ryšiais su Kolumbijos narkotikų karteliais.
O valymai FST viduje lieka beveik nepastebėti, nors į aukštus postus ateina V. Putinui ištikimi žmonės, pasižymintys agresyvumu.
Kuo šis agresyvumas gali baigtis, jau spėjo įsitikinti JAV diplomatai – šią savaitę "The Washington post“ skelbė apie itin suįžūlėjusius Rusijos žvalgybininkus, kurie sekė, provokavo JAV diplomatus, jų šeimos narius. JAV karo atašė savo namuose netgi rado nužudytą šunį, o kitas pareigūnas – žmogaus išmatų ant kilimo.
Antra, toks Rusijos agentų suagresyvėjimas siejamas su pernai įvykusia pirmąja valymų banga – V. Putinas į FST kontržvalgybos tarnybą paskyrė Vladislavą Menščikovą, kuris iki tol vadovavo bene slapčiausiam FST poskyriui – specialiųjų operacijų valdybai, kuri tiesiogiai pavaldi prezidentui. dar prieš tai jis vadovavo priešlėktuvines sistemas gaminančiai bendrovei "Almaz Antei".
Teigiama, kad V. Putinas V. Menščikovui suteikė didelę laisvę veikti, o vienintelis nurodymas nieko gero nežadėjo: „būtina sugrąžinti kontržvalgybos dvasią“. Ką reiškia toks patarimas ir taip pastaraisiais metais įsisiautėjusios Rusijos žvalgybos struktūroms, galės įsitikinti ne tik rusų oligarchai, bet ir šalys, kuriose vykdomos slaptos operacijos. Tarp jų – ir Lietuva.