Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pirmadienį pakomentavo ir pirmąjį JAV numuštą objektą – Kinijos balioną.
„Panašu, kad tuo atveju J. Bidenas kliovėsi savo kariniais patarėjais, kurie rekomendavo numušti objektą, bet galbūt ne iškart. Be abejo, tai iškart tapo vidaus politikos objektu – ypač respublikonų partija ėmė labai greitai kritikuoti prezidentą dėl jo ryžto stokos. Akivaizdu, kad tai tapo tema, kuri ėmė dominuoti bent keletą dienų viešojoje erdvėje“, – pastebėjo L. Kojala.
Tai, kad po šio incidento imta fiksuoti daugiau įvairių skraidančių objektų, pasak RESC vadovo, aiškinama tuo, kad buvo padidintas radarų jautrumas.
„Bet ar kiekvienas iš tų objektų iš tiesų yra labai reikšmingas ir ar tikrai turės pasekmių geopolitiniame kontekste, mes, ko gero, galėsime pasakyti tik tada, kai bus aišku, kokie objektai tai vis tik buvo“, – komentavo politologas.
Jo teigimu, viena iš teorijų, – kad tai gali būti Kinijos arba Rusijos testavimo priemonė, bandant išsiaiškinti, kaip greitai JAV reaguoja į tokius incidentus ir numuša įrenginius, kiek amerikiečiai gali užfiksuoti tokių objektų.
„Žinome, kad geopolitinės įtampos tikrai yra didelės. Testavimas yra viena iš galimų teorijų, bet tai yra tik viena iš teorijų – mes nežinome tų objektų nei turinio, nei to, kaip jie buvo valdomi, nei kokia jų buvo sudėtis ar, juo labiau, veikimo tikslas. Tad išvadas galėsime daryti tik tada, kai tai paaiškės“, – sakė L. Kojala.
Kadangi objektai numušti gana atokiose vietovėse, tad duomenų surinkimas ir analizė, pasak jo, gali užtrukti.
Po pirmojo invidento Kinija pareiškė, kad Vašingtonas nuo 2022 metų daugiau kaip 10 kartų siuntė savo balionus į jos oro erdvę
„Visaip gali būti – mes žinome, kad valstybės šnipinėja viena kitą, bet dažniausiai daro tai laikydamosis tam tikrų taisyklių, kurios skirtos išvengti susidūrimų, išvengti atvejų, kai pakankamai smulkūs epizodai gali paskatinti gerokai didesnes įtampas, ką iš esmės ir matėme su oro baliono atveju, kuris tapo priežastimi JAV atšaukti valstybės sekretoriaus vizitą į Kiniją ar bent jau jį atidėti“, – komentavo RESC direktorius.
Tokie politiniai „susikirtimai“ tarp Pekino ir Vašingtono, anot jo, yra gana natūralus reiškinys.
„Tai, jog Kinija bando atsimušinėti teigdama, kad JAV daro tą patį, taip pat yra tikėtinas atsakas, bet svarbu, kokios bus viso to pasekmės kelerių metų perspektyvoje. Saugumo ekspertams aktualu tai, kad JAV ir Kinijos santykis tokių krizių kontekste, kalbant apie ryšį, kurį būtų galima užmegzti tarp pareigūnų – karinių ar civilinių – vis dar nėra deramai išvystytas. Kadangi įtampų yra daug, baiminamasi, kad tai kada nors gali išvirsti ir į rimtesnę konfrontaciją“, – pastebėjo L. Kojala.
Tokia konfrontacija, jo vertinimu, atspindi sudėtingus dvišalius santykius visose srityse: technologijų, geopolitinėje, vertybinėje, ekonominėje.
„Kur bebestume, ten matytume problemas. Akivaizdu, kad abi šalys viena kitą bando testuoti, bando žiūrėti, kur yra tų šalių pajėgumai“, – konstatavo ekspertas.
Vis dėlto pašnekovas atkreipė dėmesį, kad aiški kilmė žinoma tik pirmojo numušto objekto.
„Tikrai neturėtume atmesti scenarijaus, kad Kinija nėra su tuo tiesiogiai susijusi“, – kalbėjo L. Kojala.
Visuomenė po paskutinių numuštų objektų ėmė dalintis spekuliacijomis apie neatpažintus skraidančius objektus. Politologo teigimu, tokios kalbos kyla dėl to, kad pareigūnai informuoja apie kol kas neišsiaiškintą objektų kilmę.
„Tai palieka didelę terpę interpretacijoms. Aišku, tai stumia ir politikus į gana nepatogią situaciją, nes, viena vertus, iš jų tikimasi ryžtingų sprendimų, jei radarai, ypač padidinto jautrumo, dabartinių įvykių kontekste fiksuoja objektus. (…) Kita vertus, akivaizdu, kad surinkti faktus ir galutinai išsiaiškinti, kas gi ten iš tikrųjų, paprasčiausiai užtrunka laiko“, – sakė ekspertas.
Taip pat, kaip pripažino L. Kojala, kol kas negalima atmesti ir scenarijaus, kad Kinija turi itin gerai išvystytą šnipinėjimo įrangą.
„Bet tuo pačiu atspirties taškas yra ir tai, kad mes net nežinome, ar Kinija yra tuo tiesiogiai susijusi“, – akcentavo pašnekovas.
„Gali būti daug įvairių scenarijų. Aišku, mes natūraliai esame likę tai sieti su geopolitinėmis įtampomis, (…) bet čia daryti išvadas kol kas per anksti“, – pridūrė RESC vadovas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su L. Kojala klausykite čia:
