Delfi publikavus tyrimą apie Vilniaus miesto autobusų stoties atnaujinimą į Seimo Antikorupcijos komisiją kreipėsi Seimo narys ir kandidatas į Vilniaus merus Lukas Savickas. Jis paprašė detaliai išnagrinėti, ar savivaldybės sprendimai neprieštarauja viešajam interesui, ar jie nėra naudingi konkrečiai verslo grupei ir taip pat įvertinti mero sutuoktinės vaidmenį.
Trečiadienį Seime vykusio Antikorupcijos komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis perskaitė savo frakcijos kolegos kreipimąsi.
„Yra Seimo nario L. Savicko kreipimasis dėl parlamentinės kontrolės atlikimo. Jis kreipiasi į mūsų komisiją, informuodamas, kad 2022 m. gruodžio 20 d. visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbtas straipsnis „Vilniaus stotyje Paleičikų šeimos verslo imperija turi didelių planų: mero sutuoktinei – ypatingas vaidmuo“. Jame atskleidžiamos aplinkybės apie vykdomą Vilniaus autobusų stoties atnaujinimo projektą“, - nurodė A. Stončaitis.
Taip pat jis paminėjo, kad projekte dalyvauja projektavimo įmonės „Do Architects“ bendasavininkė, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmona Gilma Teodora Gylytė.
„Sprendimai, ekspertų nuomone, yra ne vilniečių naudai. Taip pat yra įtariama, kad verslo įmonės galimai yra priverstos užsakyti paslaugas iš minėtos įmonės, nes tokiu atveju savivaldybė palengvina leidimų išdavimą. Vilniaus miesto autobusų stoties rekonstrukcijos projektas miestui yra būtinas, tačiau jis neatlaiko specialistų kritikos ir atrodo neracionalus. Miestas bus įkalintas neracionaliai suplanuotoje ir Vilniaus kamščių dar labiau paliečiamoje situacijoje, kurios taisymas gali būti vargiai įmanomas. Prašau komisijos atlikti parlamentinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti žiniasklaidoje paviešintus faktus apie Vilniaus autobusų stoties atnaujinimo projektą ir galimą įtaką Vilniaus miesto savivaldybės administracijai“, - kreipimąsi pristatė A. Stončaitis.
Tuo metu komisijos posėdyje be pirmininko A. Stončaičio dalyvavo vien Seimo valdančiajai daugumai priklausantys Seimo nariai.
Jie neprieštaravo, kad šio klausimo nagrinėjimui reikėtų skirti dėmesio.
Seimo narys Bronislovas Matelis išsakė nuomonę, kad dėl architektūrinių klausimų galėtų pasisakyti Vilniaus regioninė architektūros taryba. O dėl klausimų, susijusių su galimu piktnaudžiavimu atnaujinant stotį, jis siūlė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„Susipažinau su tuo raštu. Aš manau, kad klausimas iš tiesų keliamas visiškai rimtai. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį, be jokios abejonės. Iš to skundo matau dvi dalis. Viena dalis – grynai architektūrinė. Keliamas klausimas, ar tinkamai pasirinktas sklypas, ar reikėtų statyti ant valstybinės žemės ar ne, ar tai padidins transporto kamščius, ar tai protinga. Ten užsimenama, kad specialistai kritikuoja, jog neteisingai pasirinkta vieta. Aš nesu architektas ir negaliu spręsti, ar čia teisingai ar neteisingai pasirinkta. Yra regiono architektūros taryba, kuri, matyt, galėtų tuo klausimu pasisakyti, jeigu jis buvo svarstomas ten. Būtent dėl architektūrinės dalies kolega Savickas galbūt galėtų ten kreiptis.
Antras dalykas – minimi galimi piktnaudžiavimo atvejai. Kažkaip norėtųsi į tuos klausimus atsakyti ir atkreipti dėmesį. Skunde užsimenama apie vadovus, kurie verčiami bendradarbiauti, bet neaišku, kokios įmonės. Tai jeigu mes imamės iš karto be jokio pasiruošimo nagrinėt šitą skundą, tai mes turėsime kažką kviestis. Jeigu bus darbo grupė, tai ką mes kviesimės, jeigu skundo autorius konkrečiai nieko nenurodo. Numest irgi nesinori.
Gal komisija galėtų kreiptis į STT ir paklausti, ar ji neatlieka kokio nors tyrimo, patikrinimo, nes ji turėjo reaguoti į tą straipsnį. Jeigu daro tyrimą, tai kokias išvadas yra priėmę, ar priims. Jeigu STT jau kažką turi ir dirba, gavę atsakymą priimsime atsakymą, kaip mes turėtume elgtis“, - kalbėjo B. Matelis.
Vis dėlto A. Stončaitis laikėsi pozicijos, kad STT, net jei ir atlieka tyrimą, apie tai Seimo nariams nebus linkusi suteikti informacijos.
„Mes galim kreiptis, bet tikėtis, kad STT pasakys, ar jie tiria, tai yra daugiau negu neprofesionalu. Jeigu tiria, tai jie ir tiria. Mes turėjome gana plačią diskusiją, atėjo laikas sudaryt gana plačią tyrimo komisiją dėl Vilniaus miesto. Taip pat kaip tokią, kuri buvo dėl Kauno miesto. Pasižiūrėkim, kokia šiandien informacija dėl Šiaurinės gatvės, verslui nuolankūs sprendimai išeinančios administracijos. Pažiūrėkim, kiek yra viešintos informacijos dėl Vilniaus miesto. Kaip nuo žąsies vanduo. Aš suprantu, kad tai yra jūsų koalicijai priklausantis meras. Bet aš manau būkim objektyvūs“, - kalbėjo A. Stončaitis.
Prieš tai svarstant kitą klausimą posėdyje dalyvavo ir Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. Būtent jam A. Stončaitis priminė apie Delfi publikaciją, kurioje keliamas klausimas, ar Žvėryne statomi pagyvenusių žmonių poilsio namai nevirs daugiabučiu.
Delfi tyrimą galite rasti čia.
„Architekte, šiandien matome paviešintą informaciją, kaip viešasis interesas užtikrinamas Žvėryne. Berods, 60 arų sklypas ir vietoje kilnaus tikslo, senelių namų, skirtų Alzheimerio liga sergantiems žmonėms, kai tokia viešoji infrastruktūra reikalinga, tikriausiai turėsim apgyvendinimo pastatus. Štai ir viešasis interesas“, - teigė. A. Stončaitis.
Tuo metu Seimo narys Andrius Kupčinksas teigė manantis, kad pirmiausia reikia kreiptis į Vilniaus regioninę architektūros tarybą.
„Vilnius nuėjo kitu keliu nei Kaunas ir sakė, kad dėl autobusų stoties reikia sinergijos su geležinkelio stotimi. Ir tas projektas užsivilkino daugiau nei 10 metų. (...) Iš šio rašto, ką galima išskirti, tai sužinoti, ar šis projektas buvo vertintas Vilniaus RAT. Išskirčiau architektūrinę dalį ir pasiūlyčiau pasikreipti į Vilniaus RAT ir paklausti dėl šio projekto eigos, ar yra pateiktos išvados. Mano pasiūlymas būtų atkreipti dėmesį į architektūrinę dalį“, - dėstė A. Kupčinskas.
Tuo metu Jurgis Razma pasiūlė šio klausimo nagrinėjimą atidėti po savivaldos rinkimų: „Gal su savivalda susijusius klausimus būtų racionalu atidėti po savivaldybių rinkimų. Siūlyčiau atsiriboti nuo architektūros dalies. Kaip matome, pagal rinkiminę situaciją Vilniaus mieste bus tikrai kitas meras, tikėtina, ir visiškai kita valdančioji koalicija. Jie patys su gautu paveldu iš buvusios kadencijos gal susitvarkys. (...) Žinoma, klaustukų yra, galima pasikeisti nuomonėmis.“
Galiausiai Andrius Vyšniauskas pritarė pasiūlymui, kad šio klausimo svarstymas būtų nukeltas po rinkimų, tačiau jis pasiūlė, kad tyrimas būtų išplėstas ir apimtų visas klausimų keliančias teritorijas Vilniaus mieste. Seimo narys sutiko, kad kai kurie R. Šimašiaus vadovaujamos savivaldybės sprendimai tikrai kelia klausimų. Anot jo, toks tyrimas būtų naudingas ir naujai suformuotai Vilniaus miesto savivaldybės vadovybei.
„Aš turiu labai konkretų pasiūlymą. Iš esmės pritardamas, kad Vilniaus mieste yra problemų, galbūt ir didelių, manau, jog tikrai anksčiau ar vėliau reikėtų į jas pasižiūrėti. Kartu sutinku su kolegomis, kad mes jau esame rinkiminiame laikotarpyje. Šituo laikotarpiu tradiciškai ir iš institucijų gauti informaciją yra pakankamai sudėtinga. Aš siūlyčiau padaryti labai paprastą veiksmą: šiandien protokole aiškiai fiksuoti, kad mes atidedame šito klausimo svarstymą iki kovo 22 d., trečiadienio, kuris bus iš karto po mero rinkimų antro turo. Ir tada sprendžiame visą Vilniaus klausimą iš esmės. O iki kovo 22 d. komisijos pirmininkas galėtų surašyti visą ilgą sąrašą tų visų istorijų, problemų, kurias turėtų potenciali tyrimo grupė ateityje ištirti.
Kovo 22 d. susėdę žiūrime, kaip galime atlikti parlamentinį tyrimą, kitus veiksmus, galbūt suformuoti tyrimo grupę. Tai turės labai didelį efektą, kadangi turėsime naują merą šitame mieste. Ir tam naujam merui, naujai administracijai visos rekomendacijos, mano galva, bus labai naudingos“, - teigė A. Vyšniauskas.
A. Stončaitis palaikė A. Vyšniausko pasiūlymą: „Matyt, yra racionalus pasiūlymas. Mes tuos klausimus surašysime. Nežiūrint politinių vertinimų, būtų tiesiog laikas įvertinti ir pateikti siūlymus.“
A. Stončaitis klausimo svarstymo pabaigoje teigė, kas sprendimas priimtas bendru sutarimu.