Suglumino sužymėti medžiai
Vilniečių redakcijai atsiųstose nuotraukose iš tiesų matyti sužymėti medžiai. Ir žvelgiant į šias fotografijas tikrai gali susidaryti įspūdis, kad ruošiamasi kirtimams.
Ši teritorija yra Vilniuje, šalia Žemosios ir J. Gabrio gatvių.
Delfi nuvyko į vietą ir apžiūrėjo situaciją. Sutikta moteris, nenorėjusi, kad žurnalistai paviešintų jos tapatybę, teigė labai išgyvenanti dėl planuojamų kirtimų.
„Matote, kaip yra. Šitoje vietoje prasideda regioninis parkas. Čia yra labai gražus miškas. Mes, vietiniai, jį labai mėgstame. Ir galiausiai šalia buvo pribraižyta sklypų. Jie atiteko privatiems asmenims. Mums žadėjo, kad niekas nieko nekirs, bet jau pažymėti medžiai. Tai, reiškia, kad kirs – mus apgavo. Anksčiau čia buvo miškas, o dabar – mažaaukštė statyba. Galima statyti“, - piktinosi šalia gyvenanti moteris.
Tačiau Delfi pradėjus aiškintis situaciją ir susipažinus su teritorijų planavimo dokumentais pasidarė aišku, kad kirtimai iš tiesų numatyti, tačiau ne privačiuose sklypuose, bet valstybiniame miške.
Kaip paaiškėjo, gyventojai teisingai informuoti, kad J. Gabrio gatvėje yra suformuota naujų sklypų. Registrų centro duomenimis, šių sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Kadastriniai duomenys nustatyti 2018 m.
Tačiau Regia.lt žemėlapyje matyti, kad šie privatūs sklypai nepatenka į miško žemę ir į saugomų teritorijų ribas. Kaip, nurodė atsakingų institucijų atstovai, šie sklypai niekada ir nebuvo priskirti saugomoms teritorijoms ar miško žemei. Kaip tik dėl to gyvenamųjų namų statybos juose yra galimos. Šiai teritorijai nėra taikomi jokie papildomi apribojimai.
Vis dėlto šalia – situacija priešinga. Privatūs sklypai ribojasi su mišku, kuris patenka į Pavilnių regioninį parką. Ir, kaip išsiaiškino Delfi, nauji kirtimai suplanuoti būtent greta esančiame valstybiniame miške. Miškas – Pavilnių regioninio parko dalis.
Pirmasis miško sklypas – 1.0041 ha. Antrasis miško sklypas gerokai didesnis - 26.5668 ha. Registrų centre nurodyta, kad tai yra rekreacinių miškų sklypai.
Kirtimai tikrai bus
Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad Pavilnių regioniniame parke iš tiesų yra planuojami miško kirtimai. Ir tam, anot savivaldybės, yra priežastis – šiame miške įsiveisė pavojingas kenkėjas.
„Valstybinėje miško žemėje, Pavilnių girininkijos 43-čiame miško kvartale, pastebėtas gausus eglių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo (lot. Ips typographus) medžių (eglių) pažeidimas. Buvo iškviesti Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai. Apžiūros metu taip pat dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės miškų tarnybos bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovai. Šiuo metu ruošiama sanitarinių kirtimų medžiaga minėtame miško kvartale. Planuojama sanitariniu plynu kirtimu, iki kenkėjų skraidymo pradžios, kirsti 1,0 ha džiūstančio eglyno. Kitose kvartalo dalyse sanitariniu atrankiniu kirtimu planuojama pašalinti kitas, pavienes, kenkėjų apniktas egles. Šie kirtimai būtini, kad kenkėjai neišplistų į aplinkinius eglynus. Sanitarinio plyno kirtimo kirtavietė numatoma atkurti dviejų metų laikotarpyje“, - nurodė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.
Taip pat jis nurodė, kad J. Gabrio gatvėje, privačiuose sklypuose, jokie leidimai medžių kirtimui nebuvo išduoti.
P. Vaitekėnas teigė, kad savivaldybei gyventojų pastebėti medžių žymėjimai yra žinomi, nes jos darbuotojai tuos žymėjimus ir padarė. „Kirstinų medžių eglyne žymėjimą atliko VMSA Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio miškininkai“, - teigė savivaldybės atstovas.
Taip pat jis pridūrė, kad valstybiniame miške praėjusiais metais medžiai nebuvo kirsti: „43-čiame ir 33-čiame miško kvartaluose (abipus Žemosios g.) 2021 m. buvo vykdyti tik gatvės pakelės tvarkymo darbai.“
Be to, P. Vaitekėnas teigė, kad gyventojų minimi suformuoti privatūs sklypai J. Gabrio gatvėje nepatenka į miško žemę. Taip pat nepatenka ir į Pavilnių regioninį parką: „Nei dabar, nei iki sklypų suformavimo Gabrio gatvėje, ši teritorija nepateko į Pavilnių regioninio parko ir draustinio teritoriją.“
Tai patvirtino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė: „Minėti sklypai nepatenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Ribos nebuvo koreguotos nuo 2009 m.“
Kad medžiai šiuose privačiuose sklypuose niekada nebuvo laikomi mišku, patvirtino ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas: „Informuojame, kad minimoje teritorijoje, J. Gabrio gatvėje, nuo Nr. 1 iki Nr. 33 esantys sklypai nėra ir niekada nebuvo įtraukti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą."
Sklypų suformavimo aplinkybės
Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas Delfi paaiškino, kaip miško pašonėje buvo suformuoti privatūs sklypai.
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2018 m. gruodžio 10 d. raštu perdavė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. vasario 27 d. įsakymu 3,8 ha teritorijos suformuotų žemės sklypų dokumentaciją.
NŽT turimais duomenimis, šiuose sklypuose yra krūmai, kurie Ortofoto nuotraukose gali atrodyti kaip miškas. „Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebūtų formavusi šių žemės sklypų, jeigu jie patektų į valstybinius miškus ir būtų įtraukti į miškų kadastrą“, - teigė R. Golubovas.
Vis dėlto žvelgiant į Regia.lt žemėlapį tikrai matyti, kad tuose sklypuose yra želdinių. Taigi, savivaldybės paklausėme, ar savininkai turi prievolę juos išsaugoti.
Ir gavome štai tokį atsakymą: „Nesaugotinus medžius ir saugotinų medžių rūšių medžius iki 20 cm. skersmens 1,30 m. aukštyje sklypų savininkai gali tvarkyti savo nuožiūra. O storesnius, saugotinus medžius galima tvarkyti suderinus statybos projektą, su jame nurodytais kertamais medžiais, gavus statybos leidimą, bei sumokėjus medžių atkuriamąją vertę. To neatlikus, saugotini medžiai turi būti išsaugomi. Nesaugomų medžių rūšių medžius, nepriklausomai nuo skersmens, sklypų savininkai gali tvarkyti savo nuožiūra.“
Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė Delfi teigė, kad dėl kirtimų gyventojų nurodytoje vietoje aplinkosaugininkai pranešimų nėra gavę ir jokių tyrimų nevykdo: „AAD pranešimų nėra gavę – nei Vilniaus AAI, nei miškininkai.“
Taigi, šiuo atveju vietos gyventojams gerų žinių nėra. Jų pamėgtas miškas turės būti praretintas, o šalia suformuotose sklypuose atsiras naujakurių.
Pavojingas kenkėjas
Taigi, savivaldybė planuoja iškirsti miško plotą dėl jame įsiveisusio miškų kenkėjo žievėgraužio tipografo. Apie jį daugiau informacijos suteikti paprašėme Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos specialisto Povilo Janušausko.
Anot miškininko, 2021 m. žievėgraužio tipografo antros generacijos vabzdžiai pakenkė eglynams beveik visoje Lietuvoje – miškininkai vien rugsėjo mėnesį išžvalgė apie 114 tūkst. ha eglynų ir juose aptiko maždaug 70 000 kubinių metrų žievėgraužio tipografo apniktų eglės medžių.
Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai vystytis ir plisti. Kaip teigė urėdijos darbuotojas, sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis. Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas. Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens lygio. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.
Kokie yra pagrindiniai šio kenkėjo naikinimo būdai? Atsakydamas į šį klausimą P. Janušauskas nurodė, kad tai – kirtimas.
„Šiuo metų laiku, priklausomai nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų vystymosi ciklų skaičiaus, vabzdžių populiacijos gausos ir vyravusių orų, dauguma medžių liemenų pavojingų kenkėjų žiemoja arba miško paklotėje arba šviežių eglės sausuolių žievėje, todėl privalo būti vykdomas spygliuočių medžių liemenų pavojingų kenkėjų apniktų medžių pašalinimas iš miško (medžių suradimas, iškirtimas sanitariniais miško kirtimais ir medienos išvežimas iš miško ar kamienų nužievinimas iki naujos kartos vabalų susiformavimo). Taip pat turi būti vykdomas eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų šalinimas iš miško, iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose. Sanitariniais miško kirtimais taip pat gali būti kertami kitų medžių rūšių labai pažeisti medžiai. Medžiai, kuriuos jau palikę medžių liemenų pavojingi kenkėjai, tačiau juose vystosi į medieną įsigraužiantys vabzdžiai, paliekami kaip negyva mediena vykdant FSC (Forest Stewardship Council angl. Miškų valdymo taryba) miškų tvarkymo sertifikavimo reikalavimus“, - aiškino P. Janušauskas.
Anot miškininko, labai svarbu miškuose žvalgymo metu savalaikiai aptikti spygliuočius, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kurie iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba nužievinti (žievę būtina užkasti arba sudeginti) arba kenkėjai sunaikinti kitais būdais.
Taip pat jis teigė, kad sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t. y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių) naujos kartos suaugėlių.
Žievėgraužio tipografo židiniai gali atsirasti antraisiais metais po tų vėjavartų, kurių vėjo padariniai būna nesutvarkyti iki artimiausio vegetacijos sezono pradžios.