I. Šimonytė pirmajame rinkimų ture surinko 31,13 proc. balsų. Ji aplenkė ilgą laiką pirmavusį G. Nausėdą, kuris liko su 30,95 proc. balsų. Skirtumas tarp šių kandidatų – vos 2647 balsai. Įtempta kova tęsėsi ir pat paskutiniosios balsus atsiuntusios – Lazdijų – balsavimo apylinkėse. Prieš šią apylinkę dar pirmavo Nausėda, o kandidatus skyrė vos 77 balsų persvara.
Trečioje vietoje liko Saulius Skvernelis surinkęs 19,72 proc. balsų. Ketvirtas – Vytenis Povilas Andriukaitis sulaukęs 4,79 proc. rinkėjų palaikymo.
Po jo rikiuojasi Arvydas Juozaitis su 4,69 proc., Valdemar Tomaševski surinkęs 4,00 proc. balsų.
Vieną procentą balsų perkopė Mindaugas Puidokas, kurį palaikė 2,58 proc. rinkėjų. Prasčiau rinkimuose sekėsi Nagliui Puteikiui ir Valentinui Mazuroniui, kurie atitinkamai surinko 0,79 proc. ir 0,65 proc. balsų.
Nulėmė rezultatai didžiosiose savivaldybėse
I. Šimonytės persvarą lėmė daugiausia rezultatai didžiosiose savivaldybėse. Pergalę Šimonytė pasiekė vos 8 savivaldybėse, kai Nausėda dominavo net 46-iose.
S. Skvernelis ir V. Tomaševski pergalę pasiekė vienodai kartų – po tris.
Šimonytė pergalė pasiekė Anykščių rajono, Birštono, Kauno miesto, Kauno rajono, Molėtų rajono, Neringos, Panevėžio miesto, Vilniaus miesto ir užsienio savivaldybėse. Vilniaus mieste ir užsienyje už kandidatę balsavo 42,95 proc. rinkėjų. Kauno mieste – 37,72 proc. rinkėjų.
Skvernelis pergales skynė tik Akmenės, Kelmės bei Širvintų rajono savivaldybėse. V. Tomaševski – daugiausia lenkakalbėse ir rusakalbėse Šalčininkų, Vilniaus ir Visagino rajonuose.
Likusiose savivaldybė G. Nausėda skynė pergales, kurių įspūdingiausios – gimtojoje Klaipėdos miesto (36,33), Klaipėdos rajono (39,46 proc.) ir Pagėgių (38,39 proc.) savivaldybėse.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Pirmajame rinkimų ture dalyvavo 56,85 proc. turinčiųjų teisę balsuoti.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val., o užsidarė 20 valandą. Iki rinkimų apylinkių užsidarymo buvo draudžiama bet kokia rinkimų agitacija.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad rinkimų ir referendumų dieną rinkėjai galėjo balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje visoje Lietuvoje. Toks yra šių rinkimų skirtumas nuo savivaldos rinkimų, kada rinkimų dieną buvo galima balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje tik toje savivaldybėje, kur žmogus yra registruotas.
Pavyzdžiui, jei žmogus yra registruotas Vilniuje, bet tą dieną bus Palangoje, tame mieste gali ir eiti pareikšti savo valią, paaiškino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Rinkėjui atvykus į ne savo rinkimų apylinkę, rinkimų komisijos nariai VRK informacinės sistemos pagalba susisieks su rinkėjo apylinkės rinkimų komisija. Ji patikrins, ar rinkėjas dar nėra balsavęs. Jei bus gautas patvirtinimas, kad rinkėjas nebalsavo, tokiam rinkėjui bus leista balsuoti.
Balsuojant su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas. L. Matjošaitytė patikslino, kad bus leidžiama balsuoti net ir tuo atveju, jei dokumento galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Prezidento rinkimų pirmajame ture buvo galima rinktis vieną iš devynių kandidatų. Rinkimų biuleteniuose rinkėjai matė šias pavardes: Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Valdemaras Tomaševskis.
Žmonės taip pat sprendė dviejuose referendumuose. Jie galėjo rinktis, ar balsuoti dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Kad referendumas dėl pilietybės būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Jeigu toks aktyvumas būtų pasiektas, kad Konstitucija būtų pakeista, tam pritarti taip pat turėtų daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų. Tokius kriterijus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius vadina „dviejų absoliučių daugumų barjerais“.
Savo ruožtu kad kitame referendume siūlyta nuostata mažinti Seimo narių skaičių būtų priimta, tam turi pritarti daugiau negu pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip vienas trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.