Dėl susidariusios politinės krizės politiniai oponentai kaltina Prancūzijos prezidentą ir ragina jį atsistatydinti, tačiau E. Macronas pareiškė, kad liks prezidentu iki pat kadencijos pabaigos, o artimiausiomis dienomis paskirs naują premjerą. Taigi, kiek tęsis politinė krizė Prancūzijoje?
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius „Žinių radijui“ komentavo, kad reikia atsižvelgti į du dalykus.
„Vienas yra struktūrinis, o kitas – oportunistinis. Tikriausiai pats E. Macronas gali save kaltinti dėl šitos padėties. Dėl to, kad netikėtai, su niekuo nesitaręs paskelbė pirmalaikius rinkimus, o jie davė dabartinį rezultatą, kai tiesiog Nacionalinėje Asamblėjoje yra trys apylygiai blokai ir jie tarpusavyje negali nieko susitarti.
Į kraštutinė kairę linkęs kairiųjų blokas, kraštutinės dešinės blokas ir toks centristų blokas. Žodžiu, Prancūzijos penktojoje respublikoje yra taip sustyguota, kad Vyriausybė turėtų turėti didelę daugumą. Šiuo atveju tai neįvyko ir tiesiog yra tokie konstitucinės krizės požymiai.
Antra priežastis, struktūrinė, kad Prancūzijos visuomenė taip ir atrodo: trys tie patys blokai, kurie tarpusavyje turi vis mažiau ką bendro. Taigi, E. Macrono sprendimas ir socialinė situacija, kad taip ir atrodo visuomenė, susiskirsčiusi į tuos nebendraujančius, vienijamus vieno charizmatiško lyderio, darinius“, – aiškino jis.
G. Karaliaus teigimu, kad būtų išspręstas šis klausimas, greitos išeities nėra.
„Po pirmalaikių rinkimų, pagal Prancūzijos konstituciją, antrus priešlaikinius rinkimus vėl galima skelbti tik po metų t. y. vasarą. Dabar pusę metų teks prancūzams ir mums visiems iškentėti šį politinį chaosą“, – aiškino dėstytojas.
Kita vertus, Prancūzijos biudžeto klausimas niekur nedings. Pasak G. Karaliaus, Prancūzijoje pagal Konstituciją, jeigu nėra priimamas biudžetas, tada Vyriausybė turi kai kuriuos sprendimus padaryti ir galioja praeitų metų biudžetas.
„Tai skirta išvengti panašios situacijos kaip JAV būna, kai lokdaunas ir nesusitariama dėl biudžeto. Tai šitą mes turėtume pamatyti, kad niekam nėra intereso blokuoti visiškai ir jokio biudžeto neturėti, kad nebūtų finansavimo pensijoms, valstybiniam sektoriui.
Aš prognozuoju, kad mes šito nepamatysime, laikinoji Vyriausybė jį priims praeitų metų biudžeto pagrindu, bet naujo biudžeto nebus. Derybos dėl jo nusikels į sausį, vasarį ar išvis neaišku kada.“
VU TSPMI dėstytojo nuomone, ši situacija yra bloga dėl to, kad jeigu ir viso sektoriaus lokdauno nebus su praeitų metų biudžetu, bet jis vis tiek yra deficitinis.
„Siaubingai, atrodo, apie 6 proc., kas viršija visus valstybės įsipareigojimus. Taigi, antrus metus gyventi to biudžeto pagrindu bus ekonominis iššūkis ir Europos Komisija (EK) jau yra davusi įspėjimą. Bet bijoti reikia ne Komisijos, o finansų rinkų sprendimo, nes valstybė, kuri gyvena skolon ir nesugeba suvaldyti savo skolinimosi, tai galime prisiminti eurozonos krizę. Pavyzdžiui, kaip nutiko Graikijai, Pietų Europos šalims, kai finansų rinkos pradėjo atitraukti investicijas, verslai užsidarė, atleido žmones ir [prasidėjo] domino efektas.
Tiesiog politinė krizė gali virsti ekonomine krize iš viso šito. Mes nežinome, kaip tai bus, bet rizika yra didžiulė. Tai, kad naujo biudžeto suformavimas nusikelia į kitus metus, tai yra tikrai didelė rizika. Nekalbant apie tokius dalykus, kaip bus su parama Ukrainai, kaip bus su visais įsipareigojimais, ko neįmanoma bus tęsti be naujo biudžeto patvirtinimo. Šis Prancūzijos politinis nestabilumas gali lengvai virsti ekonominėmis problemomis tiek jai pačiai, tiek visai eurozonai“, – tikino G. Karalius.
Pasak jo, nors ir M. Barnier Vyriausybė bandė daryti nuolaidas kraštutinės dešinės partijoms, tačiau vis tiek buvo atstatydinta.
„Žvėries maitinimas nenuramino apetito. Kitas klausimas, ar dabar mėginti su kairiaisiais taip žaisti, tai labai sudėtinga spėlioti. Dabar yra žongliruojama pavardėmis ir, ko gero, greitai išgirsime naują siūlomą ministrą pirmininką. Tai išgirsime iš E. Macrono. Kas tai galėtų būti – ar iš dabartinės Vyriausybės, <...>, bet vis tiek tai bus mažumos Vyriausybė ir jai visuomet grės pakartoti M. Barnier liūdną praktiką.“
G. Karaliaus teigimu, galime matyti daugybę trumpalaikių vyriausybių, kurias trys nesutariantys blokai nuvertinės.
„Biudžetas bus to įkaitas, bet ir be biudžeto yra daugiau klausimų.“
Prancūzijos politinis prestižas yra susilpnėjęs
Jis pateikė pavyzdį, kad penktadienį Europos Komisija paskelbė, jog pasiekė dešimtmečius brandintą laisvos prekybos susitarimą tarp Europos ir Lotynų Amerikos bloko.
„Tai jau rodo, kad Prancūzijos įtaka nusilpusi. Prancūzija buvo priešininkė šito susitarimo ir mes matome, kad Europos Komisija ignoruoja Prancūziją. Kenčia ne tik biudžetas, <...>, bet kenčia bendrai ir Prancūzijos politinis prestižas pasaulyje.
Tai dabar yra prižadėti lėktuvai Ukrainai, bet kaip tuos lėktuvus be naujo biudžeto pristatyti? Tai mes galime tik laukti, bet bendrai matosi, kad penktosios respublikos politinės sistemos, egzistuojančios nuo 1958 m., pagrindai jau neveikia. Jau tai nėra stiprios vykdomosios valdžios režimas. Dabartinė situacija, kai [vyrauja] tos silpnos ir vaidingos mažumos vyriausybės, primena ketvirtąją respubliką, buvusią iki 1958 m. Ji buvo labai nestabili.
Prancūzams, atrodo, jau nebeveikia tie politinės sistemos mechanizmai, prie kurių jie buvo įpratę nuo De Golio prezidentavimo laikų. Tai Macronas šitą košę kaip ir užvirė šią vasarą, nors jo nurašyti visiškai nereikia“, – tikino E. Karalius.
Kadangi Vokietijoje taip pat yra panaši valdžios krizė, o Didžiosios Britanijos Vyriausybė irgi silpna, dėstytojas aiškino, kad tuo gali pasinaudoti mums priešiški režimai arba net naujoji JAV administracija.
„Aš sakyčiau, kad apie Macroną dar išgirsime. Ten yra dabar labai įdomus mėginimas žaisti vadinamąja minkštąja galia. Nors ir namuose chaosas, bet mėginama sužavėti naująją JAV administraciją.“
