Karstai įtakos nepadarė
L. Kasčiūnas DELFI TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“ jos vedėjui, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiajam redaktoriui Vytautui Bruveriui pritarė, jog karas Ukrainoje tikriausiai nesibaigs ir šiais metais, todėl natūralu svarstyti apie pavojų, kad jis gali išsilieti per kraštus, kad Rusijos diktatūra gali bandyti konfliktą perketi į NATO erdvę, o tada vienas taikinių būtų Lenkija ar Lietuva. Ar tokia tikimybė egzistuoja?
„Nieko atmesti negalima, bet manau, kad tikimybė nedidelė. Viena vertus, saugumo bendruomenėje dabar vienas esminių klausimų yra, kiek ukrainiečių gynyba, jų kova nustūmė rusų pajėgumą atgal, kiek metų. Kalbama, kad sausumos pajėgos nustumtos penkeriems metams atgal. Tai reiškia, kad šiai dienai, šiai minutei, gal artimiausiais metais jie nėra pajėgūs turėti antro fronto. Kita vertus, Vakarai daro klaidą galvodami, kad kaip ir vakariečiai, Rusijos visuomenė nuspręs geriau rūpintis savo gerove nei investuoti į karinius dalykus. Bet mes žinome, kad taip nėra. 80 proc. jų [rusų] vaikšto į lauko tualetus, bet jie vis tiek tą karinę galią rems. Kiek buvo kalbų, kad kai pradės rusų kariai karstuose grįžti į Rusiją, motinos, tėvai bėgs prie Kremliaus protestuoti. Bet to neįvyko, net kuriamas karo kultas kovoti prieš fašizmą. Tai reiškia, kad atstatymas tų Rusijos pajėgumų gali įvykti, jei netęsime sankcijų politikos, jei kažkur sustosime.
Dar vienas argumentas yra Baltarusija, ji nebėra savarankiška valstybė, ten yra Rusijos pajėgos, jos gali greitai judėti, gali greitai atjudėti ir prie Lietuvos teritorijos, reiškia, kad tai keičia ir mūsų geopolitinę situaciją. Ir dar Kaliningrado sritis, kuri dalinai patyrusi nemažai nuostolių, bet gali būti per pusę metų atstatyta. Ir dar skaitome Šoigu planą, kad 2026 ar 2030 metais stiprins vakarų apygardos pajėgumą, reaguojant į Švedijos ir Suomijos narystę, ir formuos naujas divizijas. Tai dėliojant visa tai, kalbu apie 5-7 metų laikotarpį, nenoriu pasakyti, kad dabar viskas ramu, mes turime tik laiko pasiruošti. Čia mes kalbame apie konvencinio karo pavojų“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Tačiau jis tvirtino, kad nors karinių veiksmų tikimybė už Ukrainos ribų šiuo metu yra labai maža, tačiau Rusija tikrai griebsis kitokių intrigų, pavyzdžiui, hibridinio karo. Vienas jo elementų gali būti nelegalios migracijos rusiško kelio atidarymas, tačiau Lietuva tam yra pasirengusi.
„Aišku, informacinės atakos. Ir ko nevertėtų užmiršti, tai tokio testavimo. Aišku, jie rizikuotų labai smarkiai, jei sugalvotų, kad į NATO erdvę, teritoriją paleisti kokį nors raketinį smūgį, ir stebėtų, koks bus atsakas – gal pasėdėkime, padiskutuokime, išsiųskime misiją, derybos, deeskaluokime. Kodėl iki šiol to nepadarė? Manau, kad jiems amerikiečiai labai aiškiai pasakė, kad jei tai padarysite, gausite į tą vietą, iš kur paleidote, dvigubai daugiau. Taip ir turi būti, tiesą sakant, mes turime labai aiškiai sukurti algoritmą – kali mums, jei tai su įrodymais, kas tai padarė, kali atgal, ir tada sėdi ir deeskaluoji. O ne gauni ir tada svarstai, diskutuoji. NATO erdvėje toks algoritmas būtų, rusai tai žino“, – patikino L. Kasčiūnas.
Ukraina išgelbėjo nuo baisiausio scenarijaus
Jis pabrėžė, jog kol visą Europą ir net pasaulį nuo didesnės Rusijos grėsmės gina Ukraina, reikia daryti viską, kad jai pavyktų Rusiją nugalėti. Paprašytas įvardyti, kaip jis prognozuoja karo eigą, Seimo narys teigė, kad jau dabar aišku, jog tai yra ir bus ilgas, alinantis karas.
„Jau dabar tai yra resursų karas. Ir čia reikia turbūt tuos rezervus, kuriuos turi Vakarai, jau reikia galvoti, kaip iš kitur tiekti ginkluotę. Jei užsisuktų tiekimas, tai viskas baigtųsi blogai. Todėl be galo svarbi misija yra toliau tęsti paramą. Ir geriausiai būtų išvis be jokių raudonų linijų – ir naikintuvai, ir toliašaudė ginkluotė. Manau, kad artėsime prie to neišvengiamai, nes Vakaruose yra aiškus suvokimas. Gali skirtis, kaip kai kurios Vakarų šalys ir mes suprantame Ukrainos pergalę, nes mes suprantame kaip 1991 metų sienų atstatymą, o kiti Vakaruose dar sėdi ir galvoja, kad reikia pasaugoti vietą Putinui, kažkur jį pastumti, užfiksuoti kažkur linijas. Nepaisant to, kad čia skiriasi yra vieningas požiūris, suvokimas, kad jei Ukraina praloš, tai tada dramatiškai pablogėtų visa saugumo situacija.
Bandau įsivaizduoti, jei tas 2-3 savaičių Rusijos scenarijus būtų tapęs realybe, ką jie tikrai modeliavo. Tai kitą dieną Putinas būtų išėjęs į televiziją ir pasakęs: žodžiu, taip, visa NATO, ką turite į rytus nuo Berlyno, juk jie naudoja šią sąvoką nuo 1997 metų, visus savo žaisliukus, ginkluotę, pajėgas susirenkate ir traukiate už Berlyno į vakarus. Jei ne, žiūrėsime, jei padarote, tai mes tada taptume tokia buferine NATO zona, nors ir esame NATO nariai. Tad ačiū Ukrainai, kad tai neįvyko. Todėl, kai kalbame, kad Ukraina kaunasi už mus, tai yra faktas, negalima jo naudoti tik stipriose kalbose, bet reikia padaryti viską, kas priklauso, kad padėtume jiems iš tikrųjų kautis už mus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Lenkai tikrai ateis į pagalbą
Kai kalbama apie Lietuvos saugumą, jo užtikrinimą, nuolat akcentuojama, kad pirmoji šalis, turinti padėti, yra Vokietija, o ne Lenkija, kuri yra kaimynė. L. Kasčiūnas patikino, kad strateginė partnerytė su Lenkija tikrai yra kuriama.
„Jei pažiūrėtume į pastarąjį dešimtmetį mūsų santykių su Lenkija, tai visose strateginėse srityse mes esame vienas balsas, viena jėga. Ir, be abejo, mes matome labai panašiai visą geopolitinį lauką, kas yra egzistencinė grėsmė. Bet yra keli labai svarbūs niuansai, kai kalbame apie NATO architektūrą Rytų flange. Iki kokių 2015-2017 metų Lenkija, kai ir mes, buvo tokia labiau vartotoja. Prieš septynerius metus mes sukūrėme NATO priešakinių pajėgų sistemą, kai britai ėmėsi vadovauti Estijoje, kanadiečiai – Latvijoje, vokiečiai – Lietuvoje ir amerikiečiai – Lenkijoje, tai mes buvome tokioje daugiau geopolitiškai jautraus regiono grupėje. Tik prie šitos valdžios dėl saugumo ir gynybos Lenkija daro viską: pradėjo statyti savo kariuomenę ant kojų, didinti finansavimą. Mūsų regione ji tikrai bus stipriausia. Kitaip tariant, tai prasidės mums jau savotiškai susisaisčius su vokiečiais. Natūralu, kad dabar, kai buvome NATO viršūnių susitikime Madride, visi dėlioja pastiprinimą čia, vietoje, su tomis šalimis, kurios veda jau esamus mechanizmus. Estai galvoja, kaip dirbti su britais, latviai dirba su Kanada, mes su vokiečiais. Tik tiek, kad mes pasirinkome ne stiprinti batalioną, bet kurti šalia brigadą, ir šalia to mes matome augančią Lenkiją, kuri savo gynybos planuose turi tokį niuansą, jie visi viską mato iki Suvalkų koridoriaus.
Pirmiausia, ką mums su lenkais reikia sutarti, net viešai esu iškėlęs tokią idėją, kad vienos valstybės užpuolimas reikštų ir kitos užpuolimą Man ta idėja labai patinka. Bet kaip minėjau, sprendimai priimti anksčiau, nenoriu eiti į Vokietijos ir Lenkijos santykių niuansus, bet noriu pasakyti, kad esame tikrai atviri įvairiems Lenkijos įsitraukimo į Lietuvą scenarijams. Be to, nepamirškime vieno dalyko: jei kalbame apie NATO gynybos etapus, tai viena vertus, pajėgos yra čia, norime jų daugiau, bet lygai taip pat yra antras etapas, per kiek laiko nuo nulio iki 10 dienų ateis pirmosios pajėgos, kai indikatoriai užsidega, kad krizė artėja. Ne NATO 5 straipsnis, ne karo aktas, bet krizė ir tada NATO reaguoja. Tai lenkai čia yra, jie yra regioniniuose planuose. Jie tikrai ateis mums į pagalbą, nereikia jokių abejonių turėti“, – patikino L. Kasčiūnas.