Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė Delfi laidoje „Iš esmės“ teigė, jog pastebi vyraujantį atsargumą.
„Iš toli stebint Miuncheno saugumo konferenciją susidaro toks jausmas, kad yra labai aiškus noras kalbėti apie vienybę ir tas politinis palaikymas tikrai lieka.
Bet jaučiasi tam tikra desperacija, ar toks labai didelis atsargumas, tikrai jokio optimizmo dėl greitos pergalės, kaip mes ją suprantame, net nekalbama. Bet net apie kažkokį karo išjudėjimą iš dabartinio taško nejaučiama“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Ji pabrėžė, jog vien politinės valios neužtenka. O ir priėmus sprendimą dėl konkrečios karinės technikos Ukrainai skyrimo, to įgyvendinimas užtrunka.
Laidos „Iš esmės“ pašnekovė D. Jakniūnaitė prakalbo ir apie vakarų lyderių baimes dėl Rusijos.
„Mes turime tokią situaciją, bent jau išeiname į karo metines su visiškai dideliu atsargumu, netgi baime dėl to. Nes matosi, kad ukrainiečiams sunku padaryti tą kontrataką. (…) Aš tokį jausmą ir turiu. Todėl E. Macrono pareiškimai – nuolatiniai, čia nieko naujo jis nesako. Jis jau kelis kartus yra pakartojęs, kad Rusijos negalima sunaikinti, tikėtis, kad ji žlugs – yra pavojinga.
Ir nuolatos atsispindi didžiųjų vakarų sostinių baimė, kad tokia Rusija, kuri dabar agresyvi, nėra tokia pavojinga, kaip Rusija, kuri bus labai silpna ir nekontroliuojama iš vieno centro“, – laidoje „Iš esmės“ sakė VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys laidoje aiškino, jog Miuncheno saugumo konferencijoje apstu ir necituojamų diskusijų. Juose politikai kelia ir tokį klausimą – kaip įsivaizduojamas branduolinės valstybės, Rusijos, pralaimėjimas.
„Ką būtų galima užfiksuoti, tai tuose pašnekiuose, jeigu visi daugiau mažiau, su tam tikromis išlygomis dėl efektų sutaria dėl to, ką reikia daryti su Ukraina šiuo metu – remti, ginkluoti. Bet dėl to, kaip viskas turėtų pasibaigti, kas mus tenkintų rezultate – čia to neaiškumo yra tikrai daugiau.
Ir neaiškumo, ir skirtingų nuomonių. (…) Nes tikrai yra dalis tokių, kurie visiškai pagrįstai kelia klausimą – kaip įsivaizduoji pralaiminčią branduolinę valstybę, kokiuose parametruose užfiksuoti tokį pralaimėjimą“, – laidoje sakė J. Budrys.
Jis dar išvardijo, ko yra bijoma, svarstant galimą Rusijos pralaimėjimą ir žlugimą.
„Tai yra nežinomybė dėl pasekmių, kokios jos gali būti. Antras dalykas – dėl paramos tąsos, jos tęstinumo, kiek ji gali tęstis, ekonominio efekto mums patiems, yra daug neapibrėžtumo“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas K. Budrys.
Laidos pašnekovas dar pridūrė, jog „tikrai nebebūsime ten, kur buvome“.
„Tikrai Rusiją turėsime kaip ilgalaikę karinę grėsmę, klausimas tik, kaip mes tai spręsime – dabar ar ateityje“, – sakė K. Budrys.
Visą Delfi laidą „Iš esmės“ stebėkite nuo 17 valandos.