Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vertindamas Rusijos vadovo metinę kalbą, tikino, kad ja mestas iššūkis daug kam.
„Įvykiai gena įvykius, situacija aštrėja. Ji aštrėja dėl Rusijos veiksmų. Todėl Rusija galbūt klausosi dėl vidaus politikos, o pasaulis klausosi kontekste įžūlaus Rusijos veikimo tarptautinėje arenoje. Nes mestas praktiškai iššūkis ne tik Ukrainai, bet pasaulio tvarkai, galima sakyti. Kalba buvo grasinanti, kad Rusija turi interesus ir juos gins. Niekas nesiginčija, kad šalys turi ginti savo interesus, bet jei interesas yra aneksuoti kaimynus, nuodyti politinius oponentus ir numušinėti keleivinius lėktuvus, tai pasaulis čia tylėti negali“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičius Rusijos prezidento V. Putino kalbą vadino tam tikru testu ar išbandymu.
„Išbandymas Joe Bideno administracijai, Volodymyrui Zelenskiui, ir Europos Sąjungai, kiek jos stuburas tvirtas. Net cinizmo dozė nustebino gal šiek tiek, kai jis kalbėjo apie menamą sąmokslą Baltarusijoje ir pasikėsinimą nužudyti Baltarusijos prezidentą, sakė, jog jau peržengtos visos linijos. Ciniškai skamba, nes ta vyksta tuo metu, kai metodiškai, lėtai yra nuodijimas Aleksejus Navalnas“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Jis teigė, kad šiuo metu ES įvestos sankcijos Rusijai yra „labiau nei simbolinės“.
„Jos tikrai nėra tokios, kokios turėtų būti, smogiant į finansinę piramidę, į oligarchus, kurie palaiko režimą, į tuos, kurie priima sprendimus“, – aiškino laidos pašnekovas L. Linkevičius.
Jis svarstė, kad V. Putinas nesusitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kuris jį kvietė pasikalbėti Rytų Ukrainoje.
„Jis nėjo į kontaktą ilgą laiką, nors V. Zelenskis mėgino“, – teigė politikas.
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis priminė, kad artėja Dūmos rinkimai, todėl metinėje kalboje buvo žarstomi pažadai rinkėjams.
„Kalba buvo labai priešrinkiminė. Daug pažadų, daug socialinės politikos reikalų, kalbama apie vienišas motinas, netgi aplinkosaugą. Ir labai buvo bandoma apeliuoti į tą rinkėją. Nors mes ir suprantame, kad rinkimai Rusijoje yra falsifikuojami, bet šiaip ar taip šiokios tokios paramos net ir falsifikacijų kontekste reikia. Kad ir kiek daugintum iš nulio, vis tiek gaunasi nulis. Tai buvo apeliuojama į eilinius rinkėjus, dalijami pažadai, kurių, akivaizdu, nelabai gali įvykdyti. O tie, kas turi tam tikrą atmintį, gali pasižiūrėti ir prisiminti, kiek tų pažadų buvo, kiek jų buvo ištesėta – nelabai daug“, – kalbėjo politologas.
V. Jurkonis pastebėjo, jog didžiulės geopolitinės ambicijos šioje kalboje buvo pamirštos.
„Vargu ar ta korta, kuria buvo labai ciniškai sužaista 2014 metais Krymo okupacija, karas Donbase, kai buvo mobilizuotas rinkėjas, tai nelabai veikia. Manau, kad žmonės pavargo nuo socioekonominės situacijos, to paties koronaviruso. Tai gal buvo siekis daugiau nutylėti visus tuos geopolitines didžiules ambicijas, jų šiek tiek buvo paminėta, bet prabėgomis“, – „InfoTV“ laidoje kalbėjo politologas V. Jurkonis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis teigė, jog V. Putinui savo metinėje kalboje užsiminti apie kitų valstybių keliamus klausimus nėra prasmės.
„Demonstruojamas iki šiol nematytas V. Putino jautrumas, kalbama apie socialinius reikalus, apie socialinius darbuotojus, kuriuos stebint jam net ašaros akyse sukyla. O kalbėti apie ambasadų uždarymus, diplomatų išsiuntimus, sprogdinimus amunicijos sandėlių jam būtų visiškai nenaudinga. Nes reikia pripažinti, kad didžioji Rusijos visuomenės dalis yra kryptingai dezinformuojama, pirmiausia nutylint esminius tokius klausimus medijose. Kalbėti apie tai yra iššaukti ugnį. Nėra jokios prasmės“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Visą pokalbį apie Rusijos prezidento V. Putino metinę kalbą galite pamatyti čia.