Ažubalis: atrodo, kad Kremlius ruošiasi karinei ekonomikai
Buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Audronius Ažubalis Žinių radijo eteryje V. Putino grasinimus įvertino paprasta – jie skirti įtikinti vidinę rinką.
„Tas pareiškimas skirtas vidinei auditorijai, nes tos taktinės pergalės, kurios buvo pasiektos naudojant išdegintos žemės taktiką ir turint žymią persvarą reaktyvinėje ir paprastojo artilerijoje, kurią turi prieš ukrainiečius, nėra tai, kas galėt įkvėpti tautiečius.
Todėl tokie pareiškimai ir skamba – kad dar pamatysime. Abejoju, kad tai taikoma vakarams. Nes šiaip ar tai Rusijos kariniai pajėgumai kaip ant delno, visi tai mato ir žino. (...) Visi matome, kad pradėti naudoti T–62 pokariniai takai. Ir tai liudija ne ką kitą, bt paskutinius Rusijos resursus“, – Žinių radijo laidoje sakė A. Ažubalis.
Jis teigė, jog atrodo, kad Kremlius ruošiasi karinei ekonomikai.
„Jei prisiminsime, ką Dūma skelbia, kokius įstatymus dar rengiasi priimti – prailgintos darbo dienos, negalėjimas atsisakyti karinių užsakymų, negalėjimas atsisakyti prailgintos darbo dienos. Štai toks paveikslėlis“, – sakė jis.
A. Ažubalio teigimu, jeigu Rusija būtų „turtinga ir resursais, ir karine galia“, tokių priemonių nereikėtų.
„Bet kadangi Rusija iš paskutinių jėgų bando rodytis galinga ir stipria, kaip yra įpratusi, tai visiškai neįspūdinga“, – sakė parlamentaras.
Seimo narys Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog vakarų lyderiai buvo augo, brendo maitinami „Šaltojo karo galia – dvipoliu pasauliu“.
„Ir dabar daug kas klaidingai įsivaizduoja, kad Rusija yra tokia galinga, kokia galėjo būti Sovietų sąjungos klestėjimo laikais. Tikrai taip nėra, bet tai veikia kai kuriuos lyderius, todėl Europa kartais atrodo šiek tiek neryžtinga, kitaip sakant – nepasirengusi konfrontacijai“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Apklausa Vokietijoje
Vokietijos visuomeninio transliuotojo RTL atlikta apklausa rodo, kad 47 procentai vokiečių mano, jog Ukraina turėtų būti pasirengusi daryti nuolaidas Rusijai ir atiduoti tam tikras teritorijas vardan taikos. 41 procentas apklaustųjų tikina, kad kompromisų Ukraina daryti neturi. Buvęs užsienio reikalų ministras Gediminas Kirkilas priminė, jog Vokietijos visuomenė yra susiskaldžiusi ir vertinti šios apklausos rezultatų kitų šalių kontekste nereikėtų.
„Tokia apklausa rodo, kad Vokietijos visuomenė šiuo klausimu yra susiskaldžiusi. Tai čia visiškai akivaizdu, kitas dalykas. O jeigu žiūrėtume į kitas šalis, ten persveria nuomonė, kad Ukrainos prioritetai derėtis. (…) Vokietijos negalima lyginti su karą laimėjusiomis šalimis, bet net ir 41 procentas, kuris stipriai palaiko Ukrainą yra didelis rezultatas. Neabejoju, kad po kelių mėnesių jis bus dar didesnis“, – laidoje sakė jis.
Komentuodamas V. Putino grasinimus, kad Ukrainoje Rusija dar savo galios neparodė, G. Kirkilas užsiminė apie norimas taikos derybas.
„Dažnėja žinutė, kad Kremlius jau norėtų derybų. Ta žinutė ten yra, bet kaip visada, ji apipilta visokiais grasinimais“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs premjeras G. Kirkilas.
G–20 susitikime Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau spėjo pasižymėti – iš susitikimo išvyko.
„Manau, kad S. Lavrovas atvykęs pamatę, kad šansų didelių toliau sėti savo propagandą, ją teigti net ir Rusijai artimoms šalims, nepavyks. Todėl jis ir išvyko. Jis mato, kad Rusija yra izoliuota, nepaisant visko, to anksčiau niekada nebūdavo tokiame formate kaip G–20“, – kalbėjo politikas.
Taikos derybos įtvirtinti teritorijas?
Rusijos paskelbta pertrauka karo lauke Ukrainoje, anot A. Ažubalio bus išnaudota abiejų pusių.
„Be jokios abejonės, Rusija išnaudoja šį laikotarpį, kaip beje, kaip ir ukrainiečiai, tikiu, pergrupuoti kariuomenę, užkamšyti skyles, vykstant slaptai mobilizacijai, sutelkti dar daugiau kariškių į tam tikras vietas ir karą tęsti. Tikiu, kad Rusija nesustos, kol nebus sustabdyta“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi A. Ažubalis.
Jis teigė, jog pagrindinis ukrainiečių uždavinys – atlaikyti šią vasarą.
„Iki rudens. Todėl, kad iki to laikotarpio bus parengta bent dalis Ukrainos kariuomenės naujai, bus nauji ginklai, jis bus apmokyta su naujais ginklais kovoti. Ir tada, rudenį, jeigu atsilaikys vasarą nuo netikėtų galimų tolimų Rusijos prasiveržimų, tada ir prasidės tikrasis karas, atlaisvinant okupuotas Ukrainos teritorijas“, – kalbėjo parlamentaras A. Ažubalis.
Politikas teigė, jog kol kas persvara ugnies galioje kol kas yra Rusijos pusėje.
„Nenoriu kaltinti ir vakariečių, bet jausmas toks, kad skirtingai skaičiuojamas ir suprantamas laikas. Ukrainai kiekviena diena yra gyvybės ar mirties klausimas. O kai sėdi kur nors toli, taip tikrai nesirodo. (…) Jausmas toks, kad Ukrainai duodami ginklai priešintis, bet ne nugalėti“, – tikino jis.
G. Kirkilas laidoje teigė, jog tikėtis tiesioginio NATO įsikišimo į karą Ukrainoje tikrai neverta.
„Nors mes ir norėtume šito. Bet tokia NATO sutartis, tai gynybinis aljansas. (…) Nebent Rusija kažkur užkabintų NATO šalį. Bet manau, kad ir Rusija puikiai suvokia, kokios bus pasekmės. Manau, kad Rusija dabar norėtų tų (taikos, aut. p.) derybų pirmiausia tam, kad yra gerokai išsekusi. Ji norėtų įsitvirtinti tose teritorijose, kurias dabar yra okupavusi. Štai, ko jie dabar nori“, – kalbėjo politikas G. Kirkilas.
Politologas: Kremliaus kalbose – daug manipuliacijų
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linu Kojala sutiko, kad taikos derybų siekis iš Rusijos gali būti lemtas artėjančių sankcijų įsigaliojimo. Kartu jis pabrėžė, jog minėtose kalbose – daugybė manipuliacijų.
„Galbūt iš dalies ir taip. Bet mes turime suprasti, kad tuose pareiškimuose apie derybas, ar pokalbius yra daugybė manipuliacijų, bandymų įtvirtinti dabar okupuotas teritorijas, pademonstruoti, kad panaudojus jėgą iš tikrųjų galima keisti politinį žemėlapį. Tuo labiau, kad tą retoriką, kurią mes tikrai ne vieną kartą esame girdėję iš Kremliaus, pradedant nuo to, kad karo tikrai nebus, nieko pulti jie neketina, mes turime vertinti tai itin kritiškai. Nes dažniausiai tai yra visiška manipuliacija“, – įžvalgomis dalijosi RESC direktorius L. Kojala.
Paklaustas, ar diplomatija dar gali šį karą išspręsti, politologas teigė, jog vis tiek politinis procesas kažkada prasidės.
„Ir tą labai atvirai sako ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Bet manau, kad nei Ukrainai, nei vakarų šalys neturi jokių iliuzijų, kad taip galėtų nutikti pačiu artimiausiu metu ir tomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos Ukrainai“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi RESC direktorius L. Kojala.
