„Laimėjo šou su feminizmo žinute: stora boba irgi žmogus“, „Tiesiog nesinori nei žiūrėti, nei girdėti „Eurovizijos“ nugalėtojos! Sugadinta nuotaika! „Eurovizija“ visai baigia išsigimti“, – tokie ir panašūs komentarai ėmė lietis viešoje erdvėje.
„Jau vien tai, kad esi agresyvi stora boba ir nemoki dainuoti, paverčia tave nugalėtoja dainų konkurse! Dar didesnė likimo ironija, kad matome, koks buvo vyras – S. Sobralis ir kokia yra moteris. Taip ir turėjo būti. Leftistinis požiūris – „victim power“ laimi ir už tai, jog esi „kitoks“ – storas, vargšas, negražus tau pridedama taškų ir nebereikia talento“, – savo feisbuke savaitgalį rašė juvelyrė Jurga Lago. Tiesa, kiek vėliau Jurga teigė nenorėjusi nieko įžeisti.
Panašių komentarų, kuriuose pašiepiama nugalėtojos figūra, buvo ir daugiau.
Patyčios – visuomenės gynybos forma
„Esame konservatyvi ir kažkuria prasme uždara visuomenė, negalime priimti kitų žmonių kitoniškumo ir panašu, kad žmonės, kurie elgiasi labai nestandartiškai ir neatitinka nei elgesio nei normos standartų, sukelia mums nesaugumą, norisi nuo to gintis. Taip ir gimsta ta agresija, noras pažeminti tą žmogų, kad mes atrodytume kaip „sveikieji ir normalūs“, o tas žmogus lyg toks, su kuriuo kažkas negerai“, – DELFI kalbėjo psichologė Alina Martinkutė.
Anot psichologės, visuomenė negali pripažinti, kad yra netolerantiška, todėl visą kaltę nustumia patyčių objektui: „Visuomenė galvoja, kad ne su mumis negerai, kad ne mes negalime priimti, o su juo negerai, kad jis išsišoka, išsiskiria iš standartų.“
Tokios paprastos situacijos, pasak pašnekovės, parodo, kaip iš tikrųjų mes esame suvaržyti. „Pasirodo, kad mes turime polinkį vertinti kitus, polinkį manyti, kad esame geresni už kitus, turime polinkį manyti, kad turime teisę vertinti kitą žmogų už tai, kaip jis atrodo ar elgiasi“, – vardijo psichologė.
Pastaruoju metu daug ir garsiai kalbama apie patyčias mokyklose, tačiau nevertinama ir nesprendžiama patyčių problema suaugusiųjų tarpe. Psichologės teigimu, sunku suskaičiuoti ir ištirti, kiek suaugusiųjų nuo to nukenčia.
„Patyčių tarp vaikų problema yra gana didelė, atlikta daug tyrimų. Ir nors patyčias tarp suaugusiųjų yra labai sunku ištirti, galima teigti, kad vaikai imituoja suaugusiųjų elgesį artimojoje aplinkoje, veikia ir vieša erdvė, – kalbėjo A. Martinkutė. – Vaikai tyčiojasi ir tai yra didelė suaugusiųjų problema, nes mes patys nesuvokiame, kad kartais peržengiame ribą, esame linkę nuvertinti kitą žmogų, kad pasijustume geriau.“
Eurovizinis Nettos pasirodymas:
Ar tai reiškia, kad ši patyčių prieš „Eurovizijos“ nugalėtoją banga paveiks ir paauglius, kurie stebi, kas vyksta viešoje erdvėje? „Sunku nustatyti, kaip paveiks. Mano nuomone, netinkami žmonių, kurie formuoja viešąją nuomonę, pasisakymai gali padaryti įtakos. Tai tikrai nepadės spręsti patyčių tarp paauglių ir vaikų problemos“, – kalbėjo psichologė.
„Jaunimo linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Aurelija Jacaitė teigė, kad tokių patyčių visuomenėje neturėtų būti, tačiau tai, kaip ji teigia, gali būti ir netinkamai reiškiamos kritikos išraiška.
„Gal žmogus nori išsakyti kritiką, bet ne tais žodžiais, kuriais ją galima išsakyti. Kiekvienas turime teisę pasakyti savo nuomonę bei kritiką, tačiau tai turime pasakyti neįžeisdami kito. Kažkas gal nepatinka, gal netinka ir nėra priimtina, tačiau žeminantis pasakymas netinkamais žodžiais neturėtų būti traktuojamas kaip teisingas ar normalus“, – teigė A. Jacaitė.
O kokios gali būti tokių patyčių priežastys? „Gal kažkam pikta, emocijos užverda, gal pasakymai būna neapgalvoti. Neturėtų to būti“, – kalbėjo pašnekovė.j
Eurovizinės patyčios nėra naujiena
2018-ųjų „Euroviziją“ laimėjo apie per visą pasaulį nuvilnijusį priekabiavimo skandalą dainavusi Izraelio atlikėja Netta Barzilai.
Mergina Lietuvoje sulaukė patyčių bangos: vieni vadino „kudakuojančia višta“, kitiems neįtiko merginos išvaizda. vis dėlto ji ne vienintelė „Eurovizijos“ nugalėtoja, sulaukusi tokios kritikos.
2014-aisiais, kai „Euroviziją“ laimėjo Conchita Wurst, taip pat pradėjo lietis patyčių kupini komentarai. Daug kas kėlė klausimą: „Ką reikia paaiškinti vaikui, kai scenoje dainuoja moteris su barzda?“
Conchita – ne pirma transeksualė, laimėjusi „Euroviziją“. 1998 metais konkurso laurus pelnė iš Izraelio kilusi Dana International su daina „Diva“.
O 2006 metais pykčio banga kilo dėl to, kad konkursą laimėjo suomių sunkiojo metalo grupė „Lordi“ su daina „Hard Rock Hallelujah“.
„Eurovizijos“ finalo akimirkos: