Šiais metais dvyliktokai galėjo pasirinkti rašyti viena iš keturių temų. Jie galėjo rašyti arba samprotaujamąjį, arba literatūrinį rašinį. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, todėl jį laikys visi, siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos buvo tokios:
SAMPROTAUJAMOJO RAŠINIO UŽDUOTYS
1. Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jurgis Savickis, Marius Ivaškevičius.
2. Ar menas gali paveikti tikrovę?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas.
LITERATŪRINIO RAŠINIO UŽDUOTYS
1. Švenčių reikšmės literatūroje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga.
2. Kartų santykiai literatūroje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis.
Vilniaus Šv. Kristofoto gimnazijoje egzaminą laikė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos mokiniai.
Dažniausiai rinkosi temą apie meną
„Delfi“ kalbinti abiturientai daugiausia rinkosi samprotaujamojo rašinio temą „Ar menas gali paveikti tikrovę?“, mat jiems ji pasirodė artimiausia.
„Šiaip visos temos tikrai, jeigu taip galima sakyti, buvo patogios, kažkaip visai lengva buvo rašyti, gal dėl to šiek tiek baisu. Rašiau samprotaujamąjį rašinį apie meną. Vienintelė keista tema pasirodė apie švenčių reikšmę, nes tikrai tokiu aspektu nedaug ką buvome nagrinėję. Vis dėlto aplankė labai keistas jausmas, kad į egzaminą ėjau tarsi į šventę. Nežinau, labai keistas jausmas“, – juokėsi mergina.
Kitas dvyliktokas irgi išėjo patenkintas, sakė, kad didžiausias nerimas kamavo dėl to, kad pamatęs temas nežinos, ką rašyti.
„Tačiau atėjau, pasėdėjau, pagalvojau ir pačiam buvo keista, kad pasirinkau rašyti literatūrine tema apie kartų santykius. Rėmiausi Savickiu ir Šatrijos Ragana. Šiaip tikrai neblogai sekėsi rašyti“, – teigė Gustavas.
Dar du valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikę abiturientai taip pat jautėsi ramiai ir rašė tema apie meną.
Galėjo laikyti ir mokyklinį egzaminą
Primename, kad tiems, kurie laikė mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, temos buvo tokios:
SAMPROTAUJAMOJO RAŠINIO UŽDUOTYS
1. Ar kultūroje randu savo herojų?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Vincas Kudirka, Justinas Marcinkevičius.
Nukreipiamieji klausimai:
1. Kokių herojų esama kultūroje?
2. Kas lemia, kad kai kurie žmonės pripažįstami herojais?
3. Ar reikalingi herojai šiandien?
2. Ar lengva atleisti?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis.
Nukreipiamieji klausimai:
1. Ar viską įmanoma atleisti?
2. Kam svarbiau atleidimas: nuskriaustajam ar skriaudėjui?
3. Ar atleisti – tai užmiršti skriaudą?
LITERATŪRINIO RAŠINIO UŽDUOTYS
Siūlomos temos:
1. Literatūros personažas absurdo akivaizdoje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Balys Sruoga, Antanas Škėma.
Nukreipiamieji klausimai:
1. Kas laikoma absurdu?
2. Kodėl veikėjai atsiduria absurdiškose situacijose?
3. Kaip personažai elgiasi absurdo akivaizdoje?
2. Valdovo paveikslas literatūroje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Krėvė.
Nukreipiamieji klausimai:
1. Kokių valdovų esama literatūroje?
2. Ką apie valdovą atskleidžia jo santykiai su savimi ir pavaldiniais?
3. Kokias žmogiškąsias savybes išryškina valdovų paveikslai literatūroje?
Skandalas užprogramuotas programoje
Lietuvių kalbos mokytojas ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis „Delfi“ raštu atsiųstame komentare teigė, kad jau darosi dėsninga, jog po Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pagausėja emigruoti ketinančių abiturientų.
„Skandalas užprogramuotas ir pačioje programoje, kuri yra stipriai per plati. Tad temų formuluočių problema dažniausiai ateina iš programos problemų. Ir šiame kontekste keisčiausiai iš šių metų temų atrodo valstybinio egzamino tema apie šventes: Kristijono Donelaičio ir Balio Sruogos kūriniuose tai nėra esminės vietos ir jas atsiminti, kai mokinys turi būti perskaitęs bent 200 tekstų, tikrai labai sudėtinga. Beje, Donelaičio poemoje vestuvės yra vestuvės. Apie kokias dar reikšmes turėtų samprotauti 18-metis?“
Pasak jo, atkreiptinas dėmesys, kad egzamine galima naudotis kūrinių tekstais (paskaityti juos kompiuteryje), bet yra ne visi analizuojami tekstai (arba yra tik jų ištraukos).
„Jei neklystu, iki šiol „Dievų miško“ ištraukose, kuriomis buvo galima naudotis egzamine, nebuvo epizodo apie šventes. Gal šiemet jau bus įdėta? Atsižvelgiant į programos apimtis ir ribotą galimybę mokiniui naudotis visu kūrinio tekstu, tokių „smulkių“ temų tikrai nederėtų duoti. Kita literatūrinė tema apie kartų santykius, manau, buvo daug lengvesnė ir privalomų autorių pasirinkimo galimybės tikrai buvo nemažos. Samprotaujamosios temos niekada nebūna lengvos, o bent viena visada balansuoja ant pritempinėjimo ribos.“
Šįmet jam tokia tema pasirodė apie pokštą ir patyčias ir, pridūrė pašnekovas, tai labai aukštų samprotavimo gebėjimų reikalaujanti tema.
„Šalia jos rekomenduojamas Jurgis Savickis nepokštauja: jis ironiją naudoja kaip įrankį ydoms kritikuoti, tad pokšto sąvoka čia klaidinanti. Taip, Ivaškevičius labai tinka, bet esant nuotolinio mokymosi chaosui ir kovojant su papildomais karantino iššūkiais ne visiems pavyko programą įveikti, o Marius Išvaškevičius, kaip žinia, paskutinis autorius. Tad tikrai buvo galima pagalvoti apie kitus variantus, o šią temą rezervuoti ramesniems metams. Tiesa, tema apie tai, ar menas gali paveikti tikrovę, tikrai galėjo gelbėti „samprotautojus“. Mano nuomone, po vieną samprotaujamąją ir literatūrinę temą tikrai buvo galima įveikti nesunkiai“, – aiškino specialistas.
Jis kartu atkreipė dėmesį: galima pasidžiaugti, kad pagaliau mokyklinės temos nėra sunkesnės ar suktesnės nei VBE temos.
„Man jos šįmet atrodo aiškios ir tikrai kryptingos, nukreiptos į kūrinių esmę. Tačiau tai nekeičia fakto, kad programą reikia keisti, mažinti turinio apimtis ir galvoti labiau su pagrindinėmis kūrinių idėjomis susijusias VBE temas bei apskritai keisti egzamino koncepciją.“
Pasigedo esmingumo kriterijaus
Gera tema yra universali. Ta, kuri tinka daugeliui rašytojų. Analizuodama konkrečias šiųmetes temas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Vilija Dailidienė pasigedo esmingumo kriterijaus.
Pavyzdžiui, „Švenčių reikšmės literatūroje“ – rekomenduojami tokie autoriai, kaip Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga, bet tai nėra pagrindinė autorių tema. „Šventė – raiškos dalykas. Trupučiuką nueinama į šalutinius dalykus, nutolstama nuo esmės. Tokiais atvejais suabejoji, ar tinkamas temos formulavimas“, – sakė pašnekovė.
Ką tokiais atvejais moksleiviui pasakoti – kaip bendruomenė švenčia, etnografinius dalykus? „ K. Donelaičio kūryba tam tinka. Tačiau kiti autoriai... Šventė – šalutinės temos, norėtųsi esmingesnių dalykų. Nejau norėta, kad vaikai įsimintų detales, kurios jų nedomino?“ – ieškojo ji užduoties prasmės.
Kita samprotaujamojo rašinio užduotis klausia: kur yra riba tarp pokšto ir patyčių? Rekomenduojami pasirinkti autoriai Jurgis Savickis, Marius Ivaškevičius. V. Dailidienės įsitikinimu, galvojant samprotaujamąsias temas reiktų apibrėžti, apie ką jos bus, – palies literatūrą ar socialinius klausimus.
„Arba kalbi apie literatūrą, arba apie gyvenimą. Nesusieina, kurgi ieškosi ribos tarp pokšto ir patyčių. Žodis „patyčia“ – ar Balys Sruoga „Dievų miške“ tyčiojasi iš esesininkų? Tikrintojams reikės laisvumo analizuojant“, – neabejojo ekspertė.
Juolab kad net mokytojų požiūris į M. Ivaškevičiaus „Madagaskarą“ skiriasi. „Pastatymas teatre ne jo, bet kartais atrodo, kad aktoriams patiems nepatogu, ir salė nesijuokia. Jeigu mokiniai kalbės apie tai, ar autorius turi teisę tyčiotis iš istorinių asmenybių, tikrintojams teks pasitelkti išmintį“, – kalbėjo V. Dailidienė.
Rašinys apie kartų santykius, anot ekspertės, – literatūrinė tema. Apie tai daug gvildenama Juozo Apučio apsakymuose, Jono Biliūno kūriniuose. „Yra apie ką rašyti, manau, vertintojai džiaugsis mokinių darbais“, – pastebėjo ji.
Šiemetiniai „Delfi“ kalbinti abiturientai noriai rinkosi samprotaujamąjį rašinį tema „Ar menas gali paveikti tikrovę?“ Tarp pasirenkamų autorių – Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas.
„Tema apie meną – visada sunki. Maironis išmokė lietuvius mylėti tėvynę, jo poezija paplito kaip dainos, yra sintezė ir muzikos, ir teksto. Nuopelnas didžiulis, kad Lietuva sukūrė valstybę. Lyg ir yra ką rašyti, tam tikra literatūros analizė. Visgi atskirai samprotauti apie meno poveikį tikrovei, remtis literatūros kūriniais yra keblu“, – pripažino lituanistė.
Jos manymu, nereiktų pritempti kūrinių prie temos, verčiau parodyti, kaip kūrinyje tema atskleidžiama. „Suformuluotos temos, vaikai mato įvairius jų aspektus – gal šičia nereiktų daryti dramos, nereikalauti labai siauro požiūrio. Sakykime, ar tikrai reikia kalbėti apie ribą (tema „Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių?“), galbūt užtenka paklausti, kas literatūroje virsta pokštu, o kas – piktu, sarkastišku juoku. Jei pradėsime tyrinėti žodžio „patyčios“ prasmę – ar sarkazmas priklauso tai sąvokai, kokie yra sąlyčio taškai“, – kėlė klausimus V. Dailidienė.
Paklausta, ar praėjusių metų užduotys buvo sudėtingesnės, lituanistė sakė, kad kasmet būna viena kita tema „suvelta“. „ Nežinai, ką rašyti apie kokį nors „paribio žmogų“ – kur riba ir paribys. Temas suformuluoti, matyt, vis dėlto sunku“, – darė išvadą pašnekovė.
Anot jos, egzamino temos kartais per daug susiaurinamos. Būtų geriau, jei jos būtų atviresnės ir platesnės: „Vengiama pasikartojimo, bet esmė yra esmė – neverta eiti į pašalius, nerekomenduotinas dalykas.“
Abiturientai, pasidalykite savo įžvalgomis, kaip jūs vertinate šių metų egzaminą? Ar jums jis buvo lengvas ar per sunkus? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Lietuvių kalbos egzaminas“.