„Manau, kad be Baltarusijos atstovų prisidėjimo prie organizuotos migracijos, be migracijos nukreipimo į Lietuvą, Lenkiją, jau iš dalies Latviją, dezinformacijos dar yra papildomai įtraukta ir į diplomatinę tarnybą iš jų pusės, nes šiaip jau siunčiamos klaidinančios ir melagingos žinutės apie tai, kad Lietuva neteikia informacijos apie pažeidimus, kad Baltarusijos pusė neturi tokios informacijos.
Pasienio apsaugos tarnyba mėgino tą informaciją perduoti į Baltarusijos pusę, jos nepriiminėjo, susitikimų nedarė ir į jokius kontaktus nėjo, todėl tas nuolatinis melavimas, klaidinančios informacijos teikimas, dezinformacija – manau, visas kompleksas naudojamas tų hibridinių priemonių“, – laidoje sako ministras.
Siekia pasinaudoti nuomonių skirtumu
Pasiteiravus, ar yra konkrečių apraiškų, kaip tame kare yra išnaudojama Lietuvos visuomenė, A. Anušauskas svarstė, jog siekiama pasinaudoti nuomonių skirtumu.
„Manau, kad šiuo atveju bet kuris mūsų veiksmas, kurį aš apibūdinčiau kaip kontrveiksmą, pavyzdžiui, skirti papildomus pinigus pasienio apsaugai, kalbėti apie sienos saugumo užtikrinimą, apie papildomų pajėgumų pasitekimą, bet kuris mūsų veiksmas vėlgi yra apipinamas dezinformacine informacija, klaidinančiomis žinutėmis. Tada mėginama manipuliuoti mūsų visuomenės nuomone: pinigai skiriami ne tam, kam reikia, yra daugiau sričių, kur galima išnaudoti, o tvoros, apsauga nuo Baltarusijos nepadės. Čia be abejonės pasinaudojama nuomonių skirtumu ir siekiama savų tikslų“, – sako A. Anušauskas.
Laidoje taip pat kalbėta apie šeimų maršo rengtus mitingus ir kaip tai gali būti susiję su galimomis grėsmėmis.
„Iš tiesų maršo dalyviai dalį savo eksponuojamų tezių yra išsakę kaip politinio protesto formą, pavyzdžiui, kad protestuoja prieš kažkokius ministrus, jų veiklą, tai visiškai natūralūs procesai, tačiau tame fone vyksta tam tikras konsolidavimasis tų politikų, politinių jėgų, kurie nori išnaudoti tai savo naudai. Tos politinės jegos dažniausiai buvo ir yra marginalinės.
Jos nori padidinti savo įtaką, padidinti matomumą. Šia situacija naudoja savo seniau žinomais štampais, kuriuos jie naudojo anksčiau, niekam nėra paslaptis, kad Lietuvos visuomenėje yra antieuropietiškai nusiteikusių žmonių, yra žmonės, kurie nusiteikę prieš ES, kurie galvoja, kad iš ES ateina visos blogybės, o jeigu būtume atskirai, tai tų blogybių nebūtų. Natūralu, kad tokie žmonės egzistuoja, tačiau sakyčiau, kad visuotinė žmonių opinija tikrai nėra jų pusėje“, – tikina A. Anušauskas.
Paklausus, kaip visa tai atrodo nacionalinio saugumo kontekste, ar tokiuose mitinguose galima įžvelgti grėsmes, A. Anušauskas sako, jog kai yra nuomonių įvairovė, visada atsiras ir dar viena nuomonė, kuri sieks išnaudoti situaciją saviems tikslams.
„Sakyčiau, kad demokratinėje visuomenėje reikia susitaikyti, kad dalis žmonių yra kitos nuomonės, gali išreikšti savo protestą. Jeigu protestas yra taikus, neprieštarauja konstitucinėms teisėms, normoms, tai be abejonės tame nematau nieko ypatingo. Jeigu ribos būtų peržengtos, matyt, valstybės institucijos reaguotų kitaip, bet kokiu atveju reikia suprasti, kad jeigu egzistuoja nuomonių skirtumas, visada atsiras trečia nuomonė, kuri išnaudos tą skirtumą.
Šiuo atveju išnaudos dezinformacijai, savo vidaus auditorjų apdorobojimui Rusijoje ar Baltarusijoje. Tam, sakyčiau, yra pakankamai palanki dirva, nes demokratinėje visuomenėje protestai yra kasdienybė. Iš pradžių protestuoja vieni, paskui jų vietas užima kiti. Tame neįžvelgiu nieko ypatingo, o kad naudojasi trečia pusė, nesukuria, o pasinaudoja aplinkybėmis, tai yra faktas ir sena taktika“, – svarsto pašnekovas.
Problemos dėl migracijos
Laidoje taip pat kalbėta apie migracijos situaciją Lietuvoje. Paklausus, koks galėtų būti realiausias scenarijus, ministras tikino, kad mums reikalinga tarptautinė pagalba ir parama, tačiau Baltarusijos pastangas taip pat reikia vertinti adekvačiai.
„Manau, būkime realistais. Kad ir kaip besistengtų, Batarusija negali užtikrinti tokio srauto (dešimties tūkstančių) atėjimo į Lietuvą, tačiau ir tie keliasdešimt, kurie patenka į Lietuvą, sudaro mums problemas, ir nemenkas išlaidas tenka Lietuvai padengti. Vien tai, kad mes esame priversti stiprinti sienos apsaugą dešimtimis milijonų eurų, tai irgi yra mūsų įmonių sąnaudos ir išlaidos.
Kita vertus, Lietuva jau pradėjusi kalbą su Irako pareigūnais ir kadangi yra grįžtamasis ryšys, mūsų galimybės tą srautą iš Irako apriboti jau pačiose šaknyse, ne tai, kai mes matome jau pasekmes, kai jie atsiduria Lietuvos pusėje, bet susitvarkyti su situacija, kad tie žmonės nepatektų į transporto priemonę, į lėktuvus, kurie organizuotai yra kviečiami, organizuojama visa žmonių kontrabandos sistema, tai jeigu Irakas sureaguos, o jau reaguoja, manau, kad mes tą srautą galime suvaldyti, galbūt ir įjungiant tarptautines institucijas“, – svarsto pašnekovas.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius laidoje pateikė savo pasvarstymą dėl realiausio scenarijaus.
„Tuos scenarijus prognozuoti tikrai yra labai sudėtinga ir spėlioti sudėtinga Tik girdėjau, ką ponas Anušauskas sakė, tai tik pritardamas jam, kad Baltarusija net norėdama negalėtų suorganizuoti tų dešimties tūkstančių migrantų permetimo per sienas, mes turėtume turėti omenyje, manau, kad VRM modeliuodama tą scenarijų, tai irgi turėjo galvoje, kad šiais laikais atskirti Rusiją nuo Baltarusijos nėra jokios prasmės. Jeigu Rusija tuo užsiimtų, mes tikrai galėtume turėti ir dešimt tūkstančių – čia visiškai realu, bet spėlioti nėra didelės prasmės.
Manau, kad yra įvairūs scenarijai, labai dramatiškos situacijos galbūt mes ir išvengsime, nes vertinant tarptautinę padėtį ir tai, ką tarptautinėje arenoje nori nuveikti Rusija, nėra daug pagrindo teigti, kad Rusija visomis pajėgomis įsijungtų į šį kriminalinį Baltarusijos žaidimą. Matyt, galime tikėtis, kad bus švelnesni scenarijai“, – laidoje svarsto apžvalgininkas M. Laurinavičius.
Anot M. Laurinavičiaus, dabar Lietuva rodo kur kas ryžtingesnę poziciją dėl Baltarusijos, tačiau, anot jo, taip buvo ne visada.
„Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu ta pozicija yra pasikeitusi, Lietuva yra viena iš lyderių siekiant permainų, sankcijų Baltarusijai, sankcijų, kurios gali turėti ilgalaikiu laikotarpiu ekonominių pasekmių ir pačiai Lietuvai. Dabar Lietuvos pozicija kelia daug mažiau klausimų ir nereikėtų kritikuoti valdžios, politikų ten, kur tos kritikos nenusipelno“, – svarsto apžvalgininkas.
Apžvalgininkas įvertino Prezidentūros poziciją
Paklausus, ar apžvalgininkas mato tam tikrus hibridinio karo ženklus, apžvalgininkas paminėjo naujausius įvykius.
„Turbūt naujausias pavyzdys, kai Baltarusijos televizija parodė tą reportažą iš protestuotojų, šeimos gynimo maršo, protestuotojų, kurie buvo Vilniuje. Tai čia yra tik viena dalis Baltarusijos propagandai parodant kaip neva Lietuvos piliečiai yra nepatenkinti ES, valdžia ir visais kitais dalykais. Bet yra ir kita dalis – akivaizdu, kad Baltarusijos režimas, bet vėl pabrėšiu, kad Rusijos nuo Baltarusijos režimo atskirti negalima, kartu Baltarusijos ir Rusijos režimai akivaizdžiai taikosi bent jau į dalį mūsų visuomenės, bando paveikti visuomenės nuomonę. Lygiai taip pat rodant, kad Lietuvoje, kad ES kažkuo kalta, kad ES yra blogis ir tik Putinas, Lukašenka gina tradicines vertybes“, – sako M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas sureagavo ir į Prezidentūros poziciją.
„Šiuo atveju apie naivumą kalbėti jau nebėra prasmės. Tai reikėtų vertinti kaip sąmoningą pasirinkimą. Kodėl Lietuvos prezidentūra sąmoningai talkina Kremliaus hibridinėms operacijoms, man sunku įvertini, bet, deja, toks yra faktas. Tai, kad aukščiausi šalies vadovai tikrai gauna visas pažymas, tikrai žino, kas yra tie žmonės, organizatoriai, kaip Kremlius naudodamasis progomis skaldo visuomenę, kokių tikslų siekia, kad jie gauna visas VSD pažymas, tai yra akivaizdu, čia nereikia būti ekspertu, ar žinoti vidinę informaciją, visos tos pažymos yra ant prezidento stalo.