Kaip Delfi sakė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas pirmaisiais koronaviruso pandemijos mėnesiais, mirštamumo rodikliai buvo tikrai aukšti.
„Kai buvo pirmieji mėnesiai viruso, tai mirštamumo rodikliai Kinijoje, Uhane buvo apie 12 procentų. Tai reiškia, kad kas dešimtas koronavirusu susirgęs žmogus numirdavo. Kitose Kinijos provincijoje buvo po kelis procentus. Bet tai yra labai paaiškinama, nes pradžioje ir pati Kinijos sveikatos sistema nežinojo, kaip čia reaguoti, pati pradžia“, – kalbėjo profesorius.
Dar didesni mirštamumo skaičiai buvo fiksuojami ir šiaurės Italijoje.
„Tą patį dalyką galima stebėti ir kaip virusas atkeliavo į šiaurės Italiją, Lombardijos regioną. Pirmosios žinutės, apie kovo mėnesį, tada mirštamumas buvo fiksuojamas apie 16 procentų. Tai ten maždaug kas 6 žmogus, kuriam buvo diagnozuojama liga, mirdavo“, – teigė M. Stankūnas.
LSMU profesorius ragino nesumaišyti ir sąvokų.
„Atskirkime sąvokas – mirštamumas ir mirtingumas. Mirtingumas – kiek mirčių tenka 100 tūkst. šalies gyventojų, mirštamumas – kokia dalis iš susirgusiųjų konkrečia liga mirė. Viešojoje erdvėje šios sąvokos dažnai yra maišomos“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, tik atlikus serologinius populiacijos tyrimus paaiškėjo, kad oficialūs susirgimo duomenys yra kur kas mažesni.
„Tačiau dabar, jau praėjus šiek tiek laiko, matome, kad iš tų visų diagnozuotų pacientų mirštamumo rodiklis siekia apie 3–4 procentus. Tačiau momentas yra tame, kad mes oficialiai diagnozuojame ir ligą nustatome tik tam tikrai daliai visuomenės. Tą mastą, kiek žmonių iš tikrųjų buvo apsikrėtę galima nustatyti tais vadinamais antikūnių arba serologiniais tyrimais. Tą daro dabar praktiškai visos Europos šalys, kartu ir Lietuva. Jis parodo, kad tie oficialūs skaičiai, kuriuos mes matome spaudoje, jie yra gerokai mažesni, nei realus žmonių, susidūrusių su šia pandemija mastas“, – sakė jis.
Remiantis šiais skaičiais, mažėja ir mirštamumo rodiklis.
„Pavyzdžiui, matome jau publikuotus skaičius, kad Ispanijoje, Madride buvo persirgę apie 10 procentų, kitos šalys irgi po šių tyrimų pamatė, kad realūs skaičiai yra maždaug 10 kartų didesni, nei fiksuota statistika. Kai mes pradedame skaičiuoti mirštamumą ne nuo oficialių skaičių, bet nuo to, kokie jie realūs galėjo būti, mirštamumo rodiklis sumažėja ženkliai“, – kalbėjo LSMU profesorius M. Stankūnas.
Pašnekovas pasakojo, kad tai iliustruoja ir visai šviežias mokslinis straipsnis apie situaciją Šveicarijoje.
„Ženevos tyrimas parodė, kad visų amžiaus grupių gyventojų mirštamumas nuo koronaviruso yra 0,64 procento. Tas skaičius mažas, tai realiai iš visų žmonių, kurie apsikrečia, suserga miršta iš jų mažiau nei vienas procentas“, – aiškino LSMU atstovas.
Tyrimai Ženevoje parodė, kad žmonių, kuriems yra per 65 metus mirštamumo rodiklis viršija 5 procentus. Tarp maždaug 50–64 metų turinčių žmonių mirštamumas yra gerokai mažesnis – 0,14 procento.
Paprašytas paaiškinti, ką tai turėtų reikšti eiliniam gyventojui, M. Stankūnas akcentavo rizikos grupės asmenis.
„Jis turėtų leisti suprasti, kad mirštamumas nėra didelis kalbant apie žmones, kurie yra vidutinio amžiaus. Tačiau grupėse, kuriems yra padidinta rizika, jis yra didesnis, nemažas. Bet gal ne toks didelis kaip kad buvo kalbama pradžioje“, – Delfi sakė M. Stankūnas.
Delfi primena, kad Lietuvoje taip pat vyksta serologinis tyrimas. Tyrimus pakviesti gyventojai atliks dar iki kitos savaitės pabaigos.