Situaciją reikia vertinti atidžiai
Pasak D. Žvirdausko, visų pirma, svarbu suprasti, jog toks mobiliųjų telefonų draudimas – tik vienos bendruomenės apsisprendimas, o ne masinis reiškinys, tačiau situaciją turi stebėti visi.
„Be abejo, mes matome, kad jaunoji karta tiesiog negali galvos atitraukti nuo mobilaus telefono. Tai tapo mūsų gyvenimo labai didžiule dalimi: ir komunikacijos priemone, ir informacine priemone, ir taip toliau. Tas nuolatinis buvimas prie telefono, kai kurie, ypač vyresnės kartos žmonės, galbūt galvoja, kad yra šiek tiek perteklinis“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, reikia nepamiršti ir to, kad mobilusis telefonas mokykloje gali tapti ir sukčiavimo priemone.
„Naudojantis mobiliais telefonais galima ir šiek tiek nesąžiningai kažką nusirašyti, na, tarkime, dabar į kokį „ChatGPT“ įėjus yra galimybė užduoti reikiamą klausimą ir galima gauti pakankamai tikslius atsakymus“, – dalijosi jis.
D. Žvirdauskas teigė, jog jis tikisi, kad sprendimai bendruomenėje buvo priimti tinkamu būdu.
„Tie sprendimai, kad uždrausti juos pilnai – aš tikiuosi, kad toje bendruomenėje, kur jie buvo priimti, jie buvo aptarti, nebuvo kažkokie iš administracijos nuleisti ir daugiau buvo bendruomenės prašymas, ir pritarimas. Labai raginčiau tą bendruomenę, kuri priėmė šitą sprendimą, stebėti, kokie šio draudimo pliusai ir kokie minusai“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, dalis mokytojų dėl tam tikrų priežasčių mokyklose net ir patys prašo mokinių naudoti mobiliuosius telefonus savo pamokose, todėl, ar toks draudimas pasiteisins, reikia vertinti ir žiūrėti labai atidžiai.
„Reikia stebėti. Svarbiausia, jeigu žmonės visi pasako taip, pati bendruomenė – kodėl gi ne? Kodėl nepabandžius? Pavyzdžiui, mūsų Licėjuje taikomos tokios priemonės, bet jos taikomos konkrečiai pamokai, konkrečiam dalykui. Yra dėžutės, kur susideda tuos mobilius telefonus mokiniai ir tos pamokos metu jie juo nesinaudoja. Galima labai įvairiai taikyti tuos draudimus, pritaikant konkrečiai situacijai, o, jeigu taip visuotinai priėmė sprendimą – tai yra tos bendruomenės teisė, bet reikia visada vertinti“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Ar reikėtų tikėtis tokio sprendimo platesniu mastu?
Pasak Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento, yra šalių, kurios priima panašius sprendimus savo mokyklų bendruomenėse.
„Vėlgi, jie turi tam priežastis ir svarbiausia yra susitarti bendruomenėje, ir tas sprendimas turi būti priimamas ne kažkaip vienašališkai, ne vadovo ar mokytojų, o aptarus ir priėmus bendrą sprendimą“, – teigė jis.
Tačiau, ar kitos Lietuvos mokyklos paseks tokiu pavyzdžiu, kol kas įvertinti sunku.
„Diskusija tikrai vyksta, bet, manau, daugelis mokyklų taiko lanksčias draudimo priemones. Kaip ir minėjau, atskirose pamokose mokytojas paprašo sudėti tuos telefonus į dėžutę ir po pamokos jie juos pasiima. Galbūt yra susitarimai klasės vadovo arba kuratoriaus klasių, kur tam tikrai amžiaus grupei tikslingai yra taikoma, dėl vienų ar kitų priežasčių, sakykime, pasitarus su specialistais ir taip toliau. Aš manau, kad toje vietoje tokio visuotinio draudimo aš vengčiau, o, jeigu reikia atskiruose epizoduose, atskirose pamokose tai taikyti – kodėl gi ne?“, – teigė D. Žvirdauskas.
Pašnekovas taip pat atskleidė, kaip pats reaguotų, jeigu toks sprendimas būtų priimtas centrinės valdžios lygiu.
„Sunku spręsti. Aš manau, jog tam, kad nekiltų to pasipriešinimo, reikia diskutuoti apie tai. Reikia suburti, sutelkti įvairias asocijuotas struktūras, tėvų forumus, pedagogų bendruomenę, vadovus, sakykime, švietimo ir mokslo ministeriją, savivaldybių atstovus – tai turėtų būti pakankamai plati diskusija ir visus argumentus už ar prieš turėtume įvertinti“, – dalijosi jis.
Tačiau, anot jo, tokio sprendimo reikėtų vengti.
„Na, mes esame laisva šalis ir mes turime laisvę teisėmis naudotis. Ta laisvė yra didžiulis privalumas. Jeigu matome, kad tai bus geriau mokymo rezultatams, mokiniams, jų savijautai, galbūt jie daugiau gyvai bendraus – taip, bet, jeigu mano asmeninės nuomonės norėtumėte, aš tokio visuotinio sprendimo vengčiau“, – teigė pašnekovas.
Netikėtas švedų sprendimas
Visai neseniai buvo paskelbta, jog švedai nusprendė vis daugiau mokymosi proceso perkelti iš ekranų į knygas, nes jie pastebėjo, kad toks mokymasis prastina švietimo kokybę. D. Žvirdauskas atskleidė, ką jis mano apie tokią idėją.
„Man atrodo, švedai visada savo sprendimus, kiek jau teko girdėti apie jų sprendimus, labai grindžia mokslu, tyrimais, stebėjimais. Jeigu žiūrėti iš tokios biologinės pusės, tai srautas šviesos, kurį mes gauname iš gerai apšviesto vadovėlio ir srautas, kurį mes gauname iš monitoriaus ekrano – jis skiriasi, tiesiog savo fizikine prigimtimi. Iš vadovėlio tekstas yra sveikiau akims, o ekranas yra šiek tiek kitas šviesos srautas. Toliau, naudojantis kompiuteriu, galbūt kyla įvairiausios pagundos kažką atsiversti, YouTube įsijungti ar kitaip neužsiimti veikla, kuri skirta pamokose, jeigu mes turime laisvą interneto prieigą“, – teigė pašnekovas.
Tačiau, anot jo, lietuviai, norėdami sekti švedų pavyzdžiu, neturėtų apie tai mąstyti tiesmukai.
„Žinote, pamačius tą žinutę, nereikėtų taip tiesmukai galvoti, kad, jeigu padarė švedai – darykime ir mes. Reikėtų pažiūrėti, kas ten už, o kas yra prieš, nes skaitmeninio turinio galimybės, jo perteikimo galimybės, animacijos naudojimas, iškart testų naudojimas, įvairiausių žinių patikrinimo – man atrodo, tai yra labai didelės galimybės, na, bet, jeigu švedai tai daro grindžiant mokslu, stebėjimais – kodėl gi ne, bet tam reikia pasverti viską labai“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: