Ar reikia ilginti?
NSGK pirmininkas G. Jeglinskas laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino, kad mūsų šalies karinės tarnybos terminai, palyginus su kitomis šalimis, yra labai nedideli.
„Turime labai aiškiai suprasti, ko norime, siekiame savo gynybos ir atgrasymo strategija. O mes norime stiprios kariuomenės. Kariuomenės, kuri yra pasirengusi, gali gintis, atgrasyti – tam reikalingi geri, pasirengę žmonės. Šalyse, kuriose ta tarnyba žymiai ilgesnė, labai išsivysčiusi sistema: Izraelyje, Suomijoje, Singapūre, tai 3, 6 ar 9 mėnesiai – tie terminai šiais laikais labai neilgi“, – savo poziciją „Žinių radijo“ eteryje dėstė G. Jeglinskas.
Jis tvirtino, kad tie, kurie rengiasi karui, nori taikos, investuoja į savo karius.
„Ir dar supraskime, kad ateina naujos technologijos į karybą, mūsų ginkluotė visiškai kitokia. Nekalbame apie žmogų apkasuose su automatu, būrys ar skyrius pasirengę kovoti vieni. Turi būti sąveika su oro pajėgomis, dronais, dirbtiniu intelektu, o šis jau ateina į mūšio lauką nenumaldomai.
Reikia laiko, ir tie 3 mėnesiai, ką aš girdžiu iš žmonių, kurie eina į privalomąją karinę tarnybą, tai yra intensyvus laikotarpis, kai jaunuoliai ruošiami be jokių pauzių, taigi likę 6 mėnesiai 9 mėnesių tarnyboje tampa labiau atsipalaidavę.
Norėčiau, kad turėtume 1 ar 2 metų tarnybą, po kurios jaunuoliai – ir vaikinai, ir merginos – lygiomis teisėmis būtų pasirengę gintis, geriau suprastų save, taptų labiau pilietiški. Prireikus jie būtų atgal pašaukti į tarnybą“, – laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino G. Jeglinskas.
Jis teigė, jog metus ar dvejus trunkanti karinė tarnyba būtų normalus laikas, per kurį „galima išugdyti jaunuolį pasirengti kovai“.
„Trumpesniu laikotarpiu kariai būna parengti labai paviršutiniškai“, – savo idėją „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pristatė NSGK vadovas G. Jeglinskas.
Jis dar pridūrė, jog dveji metai karinės tarnybos „nėra pauzė gyvenime“, nors sutiko, jog 18 metų jaunuoliui taip gali atrodyti. Visgi, G. Jeglinskas tikino, jog tai yra „investicija į žmogų“.
Dabartinė situacija ir pokyčiai
Kariuomenės karo prievolės tarnybos viršininkas plk. Arūnas Balčiūnas „Žinių radijo“ eteryje pirmiausia pristatė skaičius – kiek jaunuolių savarankiškai pasiprašė atlikti tarnybą.
„Pastarųjų kelių metų šaukimo rezultatai tikrai gerėja – galiu pasidžiaugti, kad praėjusių metų šaukimo planas buvo įvykdytas su kaupu. Tas planas, kuris buvo nustatytas, jau viršytas. Ir viršytas turbūt dėl to, kad antrąją metų dalį prisidėjo labai nemažas skaičius karo prievolininkų, išreiškusių savo noru atlikti tarnybą. <...>.
Per praėjusius metus savanoriškus prašymus pateikė virš 2,7 tūkst. jaunuolių, nepatekusių į sąrašus. O iš jų tarnybą pradėjo 1,9 tūkst. Praktiškai 50 procentų viso šaukimo plano sudarė jaunuoliai, kurie į šaukiamuosius sąrašus nepateko“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Balčiūnas.
Ir tik labai nedidelė dalis – vos per vieną procentą – jaunuolių buvo pašaukti privaloma tvarka.
Paklaustas, kaip vertintų karinės tarnybos ilginimą, Kariuomenės karo prievolės tarnybos viršininkas plk. A. Balčiūnas tvirtino, jog ne jo kompetencija vertinti tokias mintis.
„Mano galva, tai vis tiek turėtų įvertinti kariuomenė. Ir ką NSGK pirmininkas paminėjo – turime vertinti tą turinį, ką norime pasiekti per 1 metus, pusantrų ar dvejus. Jeigu poreikis yra, užduočių yra, tikslą pasiekiame apsibrėžę ilgesnį tarnybos laiką – viskas gerai.
Bet visą tą turime vertinti kompleksiškai. Dėl patrauklumo ir noro atlikti tarnybą irgi sudėtinga būtų prognozuoti. Dauguma jaunuolių kalba, kad 9 mėnesiai yra tas optimalus laikas, <...> nebent iki metų dar galėtų būti“, – tvirtino „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas A. Balčiūnas.
Jis „Žinių radijo“ eteryje taip pat papasakojo ir apie naujausius pokyčius.
„17 metų jaunuoliai nėra karo prievolininkai, todėl jiems tas statusas netaikomas, bet rengiantis naujai reformai nuo 2026 metų, kada jaunuoliai bus šaukiami iš karto po mokyklos. 17 metų jaunuoliams per šiuos metus įstatymuose suformuotos dvi tokios užduotys – 17 metų suėjus susisiekti su karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padaliniu bei pateikti kontaktinę informaciją.
Kitas žingsnis – sveikatos patikrinimas. Čia norėčiau pabrėžti, kad patiems 17 metų jaunuoliams atvykti į medicinos komisiją nereikės. Karo medicinos ekspertų komisija sveikatos būklę preliminariai tikrins pagal elektroninius sveikatos duomenis. <...>. Taip pat jaunuolių bus prašoma pateikti deklaraciją apie dabartinę sveikatos būklę“, – pasakojo A. Balčiūnas.
Mokinių ir studentų pozicija: velnias slypi detalėse
Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis teigė, jog vienos nuomonės apie tarnybos laiko ilginimą nėra.
„Ne tiek pačios tarnybos laikas yra kertinis aspektas, o kaip vyksta ta tarnyba. Jeigu žiūrime į 9 mėnesių tarnybos trukmę, tai 3 mėnesių pailginimas – ar tai tokie patys 3 mėnesiai kaip ankstesni, ar 9 mėnesių atlaisvinimas 3 mėnesių sąskaita? <...>. Gal ir tie dveji metai yra priimtina, jeigu aiškiau, ką per juos veiki, koks formatas“, – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas.
Jis priminė, jog visai neseniai vyko diskusijų apie privalomosios karo tarnybos laiko trumpinimą. Bet vis tiek esminis aspektas, anot E. Mikulskio, yra turinys.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus irgi pabrėžė, kad „velnias slypi detalėse“.
„Labai svarbu suprasti, ką iki galo tai reiškia. Dabar tarnybą realiai baigi birželį, dar spėji į traukinį, įstoji į aukštąją mokyklą. Kai kalbama apie ilginimą, yra klausimas, kaip visa tai atrodys derinant su tuo, ką jaunuolis nori veikti toliau. Tikrai labai svarbu iki galo išsiaiškinti, ką reiškia tas ilginimas“, – savo poziciją „Žinių radijo“ laidoje dėstė P. Vaitiekus.
„Delfi“ primena, kad numatoma, jog sudarytas 2025 m. karo prievolininkų sąrašas ir nurodymai į jį įtrauktiems asmenims bus skelbiami per savaitę po sąrašo sudarymo, sąrašai bus sudaromi šią savaitę. Karo prievolininkams rekomenduojama reguliariai tikrinti jiems skirtą informaciją, nes šaukimo nurodymai paštu nėra siunčiami, o už jų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
