Įvertino praūžusias „Vilnius Pride 2023“ eitynes: ateityje jos galėtų vykti ir mažesniuose miestuose

Sostinėje šeštadienį praūžė „Vilnius Pride“ eitynės. LGBTQ+ palaikantys žmonės reikalavo teisinės ir medicininės tranzicijos prieinamumo, teisės į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, cenzūruojančių nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatų panaikinimo ir visavertės apsaugos nuo diskriminacijos. Ar šiemet LGBTQ+ bendruomenei pavyko atkreipti dėmesį į problemas? Ar „Pride“ eitynėms metas būti organizuojamoms mažesniuose miestuose? Apie tai Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ pasakojo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Ji teigė, jog renginys pavyko – skaičiuojama, kad eitynėse dalyvavo tarp 5 ir 6 tūkst. žmonių.

„O turint omenyje, kad eitynes organizavo savanoriškas būrys žmonių, kurie pasišventę rengti eitynes, atkreipti dėmesį į visuomenėje egzistuojančias problemas. Ir turbūt nė vienas žmogus Lietuvoje, kažkiek sekantis žiniasklaidą ir kažkiek dalyvaujantis viešajame gyvenime, matyt, kad pastebėjo ir matė žinutes apie eitynes, girdėjo atgarsius įvairius apie jas.

Manau, kad tai tikrai buvo gerai pavykęs renginys. Ir Vilnius dar kartą pamatė spalvingus, gerai nusiteikusius, bet taip pat problemas keliančius žmones“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo J. Juškaitė.

Visgi, daugiau visuomenės dėmesio sulaukė Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus bučinys eitynėms oponuojančiui Antanui Kandrotui–Celofanui į žandą. Vieni žmogaus teisių gynėjai tokį politiko žingsnį sveikino, skelbdami, kad geriau skleisti meilę nei neapykanta, o kiti nurodė, kad politikas pasielgė nederamai ir pareklamavo seksualinį priekabiavimą.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė teigė, jog skirtingos pozicijos bendruomenėje šiuo klausimu nėra susiskaldymas.

„Keista būtų, jeigu tų skirtingų nuomonių nebūtų. O antras aspektas, dėl konkrečiai T. V. Raskevičiaus, ar to, kas vyko eitynių metu, aš į šį klausimą žiūriu paprastai iš tos perspektyvos – mano požiūriu svarbiausias eitynių akcentas – pačios eitynės. Ir jų metu jaunųjų LGBT bendruomenės kelti reikalavimai bei problemos“, – sakė J. Juškaitė, tikindama, jog tai ir turėtų būti pagrindinis eitynių akcentas.

Ji taip pat dėstė, jog kyla klausimas, ar Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus elgesys yra tinkamas, ar ne.

„Čia labiau tai laikyčiau Seimo nario reklamos, savo žinutės perdavimu, politinio šou klausimu. Bet nesiečiau to konkrečiai su seksualiniu priekabiavimu, ir „Me too“ judėjimu“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovė J. Juškaitė.

Paklausta, ar LGBT eitynes galėtų vykti mažesniuose miestuose, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė teigė, jog tai padėtų keistų požiūrį.

„Šis klausimas yra svarstytinas. Tuo labiau, kad žinau daug žmonių iš mažesnių miestų, kurie žygiuoja tose eitynėse Vilniuje, kuriems irgi reikia palaikymo, supratimo, nesmerkiančio bendruomenės žvilgsnio ten, kur jie gyvena. Manau, kad tai yra svarstytina idėja“, – teigė J. Juškaitė.