„Įspūdingas tarptautinių santykių abėcėlės nežinojimas. Ambasadorių skyrimas yra konfidencialus nuo pasaulinio diplomatijos susikūrimo – buvimo valstybė privalo suteikti agremaną (t. y. sutikimą) ambasadoriui veikti jos šalyje skiriančios valstybės vardu. Būna, kad agremanas yra nesuteikiamas. Ponas Jansonas atrodo, ragina pažeisti ne tik Lietuvos diplomatinį įstatymą, bet ir kėsinasi į kitų valstybių suverenumą pripažinti skiriamus ambasadorius“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Ž. Pavilionis.
Tokie svarstymai Daukanto aikštėje, pabrėžė URK vadovas, tėra bandymas pakreipti skandalą dėl vis dar nepaskiriamo ambasadoriaus Lenkijoje tinkama linkme.
„Eilinis bandymas su išgalvotomis problemomis nukreipti dėmesį nuo pačios Prezidentūros kaltės nepaskiriant ambasadorių į raktines Lietuvos sąjungininkes – Lenkiją, Jungtinę Karalystę“, – rašė politikas.
Kaip pranešta anksčiau, antradienį, kalbėdamas „Žinių radijui“, F. Jansonas teigė, kad ambasadorių atrankos turėtų būti tobulinamos. Kaip tinkamą pavyzdį jis įvardijo teisėjų skyrimo atrankas – kai prezidentui pateikiamos visos konkurse dalyvavusiųjų pavardės.
„Šiuo atveju, manau, tokia sistema Užsienio reikalų ministerijoje būtų visiems į naudą ir būtų daug skaidresnė, daug paprastesnė, kiltų daug mažiau abejonių dėl to, kas įtakoja vienos ar kitos pavardės, kuri yra atnešama prezidentui, pasirinkimą“, – pabrėžė jis.
Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Ministras savo poziciją dėstė ir Seimo Užsienio reikalų komitete, nurodydamas, kad ambasadoriaus paieškos prasidėjo dar 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Vėliau šalies vadovas interviu portalui tv3.lt įvardijo poros diplomatų, pasak jo, dalyvavusių atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.
Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų. Jis kėlė klausimus ir dėl to, ar G. Nausėda, paviešinęs diplomatų pavardes, nepažeidė įstatymo.
Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.