„Kaip jiems sekasi, pamatysime 2024 metų Seimo rinkimuose, kai žmonės ateis prie balsadėžių ir pareikš savo valią. Aišku, kad krizių labai daug. Dar paminėčiau, kad šalia to karas Ukrainoje sukėlė ir pabėgėlių antplūdį, reikėjo tvarkytis su situacija, ukrainiečius deramai priimti. Na, ir energijos kylančios kainos taip pat su karu susijusios“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė politologas.
Taip pat valdžiai, tęsė M. Baltrukevičius, tenka kovoti su infliacijos pasekmėmis.
„Natūralu, mes turbūt net primiršę, ką valdantieji žadėjo, nes tiesiog tų krizių yra labai daug. Daugiau ir matome tuos bandymus spręsti iškylančius klausimus, o mažiau laiko bei energijos lieka šalia to bandyti vykdyti savo programą“, – paaiškino ekspertas.
VPAI asocijuotasis analitikas pastebėjo, kad šiai valdžiai pavyko pasiekti ir priimti sprendimus dėl merų rinkimų sistemos, galimybės grįžti į politiką po apkaltos, ko reikalavo Europos Žmogaus Teisių Teismas Rolando Pakso byloje, taip pat – sumažinti kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzą iki 21-erių.
„Visos šios pataisos buvo reikalingos, susijusios su teisiniais įsipareigojimais, (…) bet apskritai, sakyčiau, man ši kadencija asocijuojasi su tuo, kad yra daug dalykų, kurie panašūs į tai, kuo dabartiniai valdantieji kaltindavo opoziciją, kai vaidmenys buvo kitokie – geros valios, bendradarbiavimo dvasios trūkumas“, – sakė M. Baltrukevičius.
Be to, ekspertas priminė, kad kadencijos pradžioje netgi atrodė, jog naujieji valdantieji elgiasi kerštingai.
„Aišku, opozicija nelieka skolinga – šios vasaros Seimo boikotas irgi buvo gana unikali mūsų politiniame kontekste krizė“, – pastebėjo laidos dalyvis.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad šie valdantieji vienu pagrindinių savo uždavinių buvo išsikėlę grąžinti visuomenės pasitikėjimą Seimu bei Vyriausybe.
„Na, tai tiek dabartinis Seimo reitingas, tiek dabartinis Vyriausybės reitingas kažkuo labai nesiskiria nuo to, kas buvo anksčiau. Tai iš esmės savo pažadų neįgyvendino“, – konstatavo M. Baltrukevičius.
Tą, pasak jo, supranta ir patys valdantieji, nes kartu mato, kad kol kas nespėjo įgyvendinti nei mokestinės, nei valstybės tarnybos reformos.
Politologas pritarė, kad krizių komunikacija šiai Vyriausybei yra didelis iššūkis.
„Gal vienintelė situacija, vienintelė krizė, kur iš esmės Lietuvos visos institucijos veikė taip, kaip reikėjo veikti, nors smulkmenų, aišku, visada galima surasti, tai yra Ukrainos karas, pabėgėlių antplūdis – tikrai ši situacija buvo neblogai valdoma, teisingai komunikuojama. Tikrai Lietuva, pagal savo galimybes, tikrai padarė nemažai, bet kai susiduriame su žemiskesniais iššūkiais kaip energijos kainų šuolis, tai ministras Kreivys iššoka su pareiškimu, kad didžioji dalis gyventojų moka mažiau nei rinkos kaina ir tai yra pasiekimas. Trūksta kartais to adekvatumo ir supratumo, kuo gyvena žmonės ir kaip jie mato tą situaciją“, – sakė M. Baltrukevičius.
Tuo pačiu jis pastebėjo, kad ir vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė dėmesio centre atsiduria iš neigiamos pusės jau nebe pirmą kartą.
„Bet ji tiesiog veliasi į emocinį karą su Viešojo saugumo tarnybos buvusiu vadovu, bet man trūksta tokių argumentų, pagrindimo, na, ir tiesiog atrodo, kad kiekvieną kartą, kai situacijos įtemptesnės, beveik visada komunikacija stringa“, – sakė analitikas.
Kalbėdamas apie opozicijos inicijuojamas interpeliacijas, ekspertas paaiškino, kad jos retai kur būna sėkmingos, jei valdančiosios koalicijos stiprios.
„Iš opozicijos pusės tai yra kaip tam tikras teatras, jie žino, kad nieko nepasieks, bet tai yra tam tikra forma, kaip atkreipti dėmesį, ministras priverstas eiti, aiškintis. Man galbūt įdomesnis tas fenomenas, kad apskritai Ingrida Šimonytė, nepanašu, kad galvotų apie kažkokias permainas tada, kai ministrai susiduria su didesnėmis audromis, dažnai ir su pelnyta kritika, bet pasirenkamas tas modelis, kad mes esame komanda, kuri išlieka vieninga. Nesvarbu, kad galbūt iš kai kurių komandos narių naudos kartais yra nedaug“, – sakė M. Baltrukevičius.
Jis pastebėjo, kad jau pirmieji šios kadencijos valdžios metai buvo unikalūs tuo, kad ministrų kabinetas išdirbo be pokyčių sudėties prasme.
„Dar niekada Lietuvos istorijoje to buvome neturėję. Dabar, panašu, bus tas pats antrais metais – vėl jokių pokyčių. Nepasakyčiau, kad čia toks komandinis požiūris yra toks jau labai sveikintinas dalykas, nes atrodo, kad premjerė į savo ministrų kabinetą žiūri per labai asmeninę prizmę, bet čia, aišku, galbūt lemia ir ta mūsų politinė vidinė kultūra, kai yra vienos klaidos sindromas – antro šanso politikai negauna, tada ir stengiamasi palaikyti juos savo pareigose, dangstyti juos kartais iš pačios premjerės“, – kalbėjo analitikas.
Kalbėdamas apie valdančiųjų santykius su prezidentu, M. Baltrukevičius sakė, kad antrieji kadencijos metai atrodo truputį ramesni.
„Bet, bendrai, visgi Nausėda šiuo metu yra ryškiausia opozicija valdantiesiems, nes dabartinė Seimo opozicija yra blankoka, nepastebima“, – sakė ekspertas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
