Xi Jinpingo vizitą Maskvoje feisbuke pirmadienį pakomentavo Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
„Susitikimas – skaičiuojama, jau 40-asis nuo Kinijos vado darbo pradžios – siųs žinią apie bendrystę (tiek dviejų bendraamžių vadų personaliniame lygmenyje, tiek tarp valstybių). Prieš kiek daugiau nei metus, dar iki invazijos pradžios, Kinija ir Rusija pasirašė partnerystės „be ribų“ deklaraciją (ilgą nuoskaudų Vakarų atžvilgiu rinkinį).
Bet ribos yra. Taip, Rusijos ir Kinijos importo ir eksporto vertė 2022 m. pasiekė rekordines aukštumas (artėja prie 200 mlrd. dolerių). Ir visgi tai – 4x mažiau, nei Kinijos prekybos vertė su JAV, ir 4,5x mažiau, nei su ES. Kinija, kurios ekonomikos augimas gerokai sulėtėjo, BVP rodiklius vertina politiškai gerokai jautriau, nei Kremlius“, – rašė ekspertas.
Todėl Kinija, pasak jo, iki šiol nesiuntė Rusijai ginklų.
„Tą penktadienį patvirtino ir JAV atstovai, tuo pačiu įspėdami, kad grėsmė išlieka. Kinija puikiai suvokia, kad tai būtų pasmerkta Vakaruose, ir galėtų paskatinti atsaką Pekino atžvilgiu. Juolab, kad Vakarų vienybė Kremliaus agresijos fone – bei drastiškos reformos atsisiejant energetiškai – Kinijai siunčia aiškų įspėjimą, jog Vakarai nėra bejėgiai.
Tai nepaneigia fakto, kad Kinija padeda Rusijai palaikydama artimus prekybinius santykius, iš dalies atliepiančius Vakarų sankcijų poveikį, taip pat parduodama dvigubos paskirties prekes“, – rašė L. Kojala.
Jo teigimu, Kinijos lyderis tikriausiai sieks pademonstruoti „taikios diplomatijos“ potencialą.
„(Kinijos tarpininkavimas Saudo Arabijos ir Irano diplomatinių santykių atkūrime – nors realaus Kinijos vaidmens atžvilgiu vertinamas įvairiai – bus papildoma paskata). Tiesa, Vakaruose į tai žvelgiam skeptiškai.
Pati derybų idėja galėtų būti priimtina, tačiau Kinijos laikysena Rusijos agresijos fone – atkartojamos propagandinės klišės, kalbėjimasis tik su Kremliumi (Xi nuo invazijos pradžios su Zelenskiu nekontaktavo – manoma, tą bandys padaryti artimiausiu metu) – rodo, kad tai nėra nešališkas veikėjas“, – akcentavo politologas.
Kremlių ir Pekiną, kaip paaiškino L. Kojala, labiausiai vienija priešprieša JAV.
„Tiek Kinija, tiek Rusija norėtų, jog amerikiečių vaidmuo Europoje ir kitur mažėtų (todėl transatlantinės vienybės išlaikymas toks reikšmingas). Be to, Kinijai palanku, jog JAV didina įsitraukimą Europoje, nes tai kuria potencialą mažesniam dėmesiui Indijos-Ramiojo vandenyno regionui (tiesa, akivaizdu, kad net karo Europoje metu JAV lyderių prioritetas – būtent Kinija, grėsmė dėl konflikto Taivane)“, – pridūrė RESC direktorius.