Apie tai politologai ir politikai kalbėjo ladioje „Info diena“
Jakniūnaitė: kalba buvo įdomi vienu aspektu
Vilniaus universiteto profesorė Dovilė Jakniūnaitė pastebėjo, kad Vakarai tikėjosi kažkokio retorinio posūkio V. Putino kalboje – paskelbtos mobilizacijos ar deklaruoto oficialiai karo Ukrainai.
„Man atrodo, kad reikėtų įvertinti tai, jog, pavyzdžiui, lūkestis dėl mobilizacijos gegužės 9 dieną iš tikrųjų būtų sukėlęs labai rimtas režimui pasekmes. Aš labai atsargiai vertinčiau sprendimą dėl tos mobilizacijos, nes tai greičiausiai bus priimta gerokai pablogėjus karo veiksmams Ukrainoje“, – sakė politologė.
Ji akcentavo, kad gegužės 9 diena nėra svarbi vien karo kontekste – ji buvo ir yra svarbi kaip Rusijos dabartinio valstybingumo dalis.
„Tam reikėjo iš principo padaryti rimtą, pakankamai skambią šventę, kuri ir buvo padaryta. Aišku, jei būtų galimybė švęsti kažkokią pergalę, kur būtų galima padaryti kažkokį gražų paradą nugalėtoje vietoje, aš neabejoju, kad Rusija būtų tai padariusi, bet kadangi nėra materialių sąlygų tai padaryti, tai pasirinktas toks saugus, atidirbtas variantas, kuris atpažįstamas ir atkartoja tam tikrą ritualą“, – paaiškino D. Jakniūnaitė.
Jos teigimu, įvykusio parado ambicija buvo gerokai mažesnė nei anksčiau, tačiau kalboje buvo ir svarbių momentų.
„Įdomi ši kalba tuo, kad labai aiškiai nepasakant buvo susietas Antrasis pasaulinis ir šiuo metu vykstantis karas, kuris neįvardijamas kaip karas, bet nuolat yra daromos nuorodos apie vykstantį pavojų, apie Donbaso išlaisvinimą“, – pastebėjo VU profesorė.
D. Jakniūnaitė pastebėjo, kad kalbant apie Donbaso išlaisvinimą, tarsi sakoma, kad jau greit kalbėsime apie Rusijos pergalę.
„Tai šioje vietoje matyčiau kalbos ypatingumą, tačiau sutinku, kad rituališkai buvo atkartoti daugelis pažįstamų dalykų“, – sakė pašnekovė.
Jos vertinimu, pagrindinė V. Putino kalbos žinutė buvo skirta ne tarptautinei, o vidaus auditorijai.
D. Jakniūnaitė V. Putino kalbą pakomentavo ir feisbuke. Savo įraše profesorė atkreipė dėmesį į panaudotą karo prieš Vakarus naratyvą.
„Vakar dar atviriau buvo suformuluota, jog kyla pavojus Rusijos sienoms/teritorijai ir kad karas visgi tikrai tikrai su Vakarais vyksta“, – rašė ji.
Pavilionis negaili kritikos Vakarams: elgiamasi ciniškai
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis teigė per daug nesidžiaugiantis, kad kažko „laukto“ V. Putino kalboje neišgirdome.
„Putinui pergalė yra ir tas dabartinis status quo. Jei Vakarai tikėjosi dar kažko baisiau ir dabar čia džiaugiasi, kad kažko neįvyko, tai galima sakyti, kad Putinas jau išlošė pergalę jų pačių protuose. Aš kalbėčiau taip, kaip amerikiečiai: šitas režimas turi žlugti. Putinas turi pralaimėti. Ar mes, kaip europiečiai, taip šnekame? – Ne. Kol mes taip nekalbame, turime suprasti, kad nebus tarpinės būsenos“, – „Info dienai“ sakė politikas.
Jo teigimu, jei bus kažkokia tarpinė būsena – taika, kažkoks atsitraukimas – ir V. Putinas vėl išgyvens, jis puls toliau.
„Karas tęsis. Jis nebegali tęsti to karo. Jis privalo pralaimėti. (…) Kol mes patys neminėsime pergalės prieš Putiną, man nėra čia ko džiaugtis tais vaizdais“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
Parlamentaro tvirtinimu, Vakarai nepadarė mažiausiai trijų dalykai, iš kurių vienas – nėra suteikti visi Ukrainai reikalingi ginklai.
„Jie tik pradeda pasiekti. Kodėl mes tos sunkiosios ginkluotės negalėjome laiku duoti? Kodėl mes negalėjome apginkluoti ukrainiečių iki ausų iki to tarpo? Juk Valentino dienos proga mūsų Ingrida „Stingerius“ vežė – mes buvome pirmi, atidavėme tuos smulkiuosius ginklus“, – priminė Seimo URK narys.
Antru nepadarytu darbu Ž. Pavilionis įvardijo stringančias sankcijas.
„Kur tas šeštasis paketas? Man būtų pergalė, jei tas šeštasis paketas su dujomis ir nafta būtų priimtas. Niekaip neužtenka sankcijų, kurios po trupučiuką didinamos. Turėjo būti taip „liuobiama“, kad Rusijai nebūtų nieko mokama. Tada ukrainiečiai tai suprastų kaip sankcijas“, – teigė Seimo narys.
Jo teigimu, Vakarai elgiasi ciniškai, viena ranka padėdama Ukrainai, kita – mokėdama Rusijai už energetinius išteklius, iš ko ji gali finansuoti savo ginkluotę.
„Trečias dalykas yra kandidato statusas. Čia tokia diskusija kaip dėl Bukarešto NATO sprendimo. Mes tada nepasakėme, kad Ukraina yra Europa ir su mumis, ir palikome pilkojoje zonoje. Jei dabar tai kartosis: jei atsiras vietiniai vengrai ar dar kažkokie, kurie blokuos kandidato statusą birželį, tai apie ką mes kalbame?“, – retoriškai klausė Ž. Pavilionis.
Jis konstatavo, kad kol kas pergalių Vakarai savo smegenyse nepasiekė, o pergalę bus galima švęsti, kai ji bus realiai pasiekta.
„Kai paskutinis rusų okupantas paliks Ukrainos žemę ir Putino režimas subyrės, tada mes galėsime švęsti pergalę“, – akcentavo politikas.
Tad, pasak jo, Vakarams nereikia bijoti Kremliaus grasinimų.
„Ko bijoti? Šio režimo? Jį reikia naikinti visa jėga ir suprasti, kad Ukraina ir mes iš esmės yra tas pats“, – sakė Ž. Pavilionis.
Jis įvertino ir žmones, einančius minėti šios dienos Lietuvoje.
„Aš negalėčiau pateisinti ėjimo, nes jei tu eini į sovietų kapus tokią dieną, kai tu žinai, kaip puikiai ji yra išnaudojama ir tu vis tiek eini, tau trūksta pusės smegenų arba pas tave širdies nėra. Tai yra traumuoti žmonės. Nežinau, ar man jų gaila – tai yra įzombinti žmonės. Tiesiai šviesiai. Jų gyvenimas tapo iškamša“, – tvirtino Seimo narys.
Jo nuomone, reikia dirbti su šiais „zombiais“
„Reikia deputinizuoti“, – teigė Ž. Pavilionis.
„(Kremliaus režimo) raumenis sukūrė šitie naivuoliai ir kvailiai Vakaruose bei dalis mūsų elito. Tą patį darėme – žaidėme, o dabar nežinome, ką su tuo daryti, nors dalis visuomenės sakė, kad beprotiška tai daryti. Taip, dešinieji, – mus visi laikė nežinia kuo, kai mes Putino režimą stabdėme antrais, trečiais metais“, – pridūrė jis.
Jurkonis: į paradą reikia žiūrėti ne kaip į Rusijos galimybes, o kaip ribas
Vilniaus universiteto politologas Vytis Jurkonis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos lūkesčiai yra didesni nei euroatlantinė politinė valia.
„Kartu reikia neįsivaryti savęs į kampą dėl to, kaip greitai galime. Reikia stengtis, bet kad nebūtų milžiniško atotrūkio nuo mūsų ir mūsų partnerių lūkesčių, ir to, kas realiai įmanoma. Aš labiausiai bijau, kad galėtų įvykti tam tikras nusivylimas tiek euroatlantinėmis struktūromis, tiek nepasitikėjimas vieni kitais augų“, – sakė eskpertas.
Jis pastebėjo, kad Lietuva seniai visiems ir garsiai kalba apie Rusijos grėsmes.
„Man atrodo, nors ir nėra kuo džiaugtis, į gegužės 9 dieną, tą paradą reikėtų žiūrėti kaip į tam tikrą parodymą, kokios Kremliaus yra ribos, ne galimybės. Paradas daugiau kalbėjo apie Kremliaus ribas, o ne galimybes. Galbūt jie turi kažkokias ambicijas, bet labai aiškiai jaučiasi ribos tiek kiekybine, tiek kokybine prasme“, – teigė V. Jurkonis.
Jo vertinimu, V. Putinas savo kalboje nepasakė nieko esminio: tarptautinei bendruomenei neturi ką pasakyti, tad kalba buvo skirta vidinei Rusijos visuomenei. Visgi, pasak politologo, labai svarbu, ką turi Kremliui pasakyti Vakarai.
„Čia aš sutinku, kad tas tonas turi ir griežtėti, ir sankcijos turi stiprėti, o ginklų tiekimas turi būti Ukrainai sklandesnis, nes priešingu atveju mes skatinsime agresoriaus apetitą“, – tvirtino V. Jurkonis.
Visą „Info diena“ pokalbį su ekspertais žiūrėkite čia: