„Mūsų pagrindinis tikslas – išreikšti solidarumą, tas jiems yra labai svarbu. Truputį ukrainiečius neramina tam tikri veiksmai, kai judama iš ambasadų, perkeliami žmonės. Viskas suprantama, saugumo sumetimais, bet tikrai daužo ekonomiką, pasitikėjimą, todėl reikia rasti tam tikrą pusiausvyrą. Mūsų vizitas ir vykimas į Donbasą rodo, kad jie yra ne vieni“, – Delfi vizito metu sakė L. Kasčiūnas.
Jis patikino, kad Ukrainos vadovams buvo perduotas užtikrinimas, jog jokia šalis negali kažkam užkirsti kelio narystei NATO.
„Lygiai taip pat labai aiškiai akcentavome, kad šie Rusijos veiksmai ir eskalacija skirta ne tik Ukrainai, bet visai Europos saugumo sistemai. Priminėme ir kad tuose reikalavimuose, ultimatumuose yra ne tik veto teisė dėl Ukrainos narystės NATO, bet ir dėl Baltijos šalių antros klasės narystės. Tai iš esmės yra bendras rūpestis, bendra situacija, tad labai svarbu neleisti klupdyti ant kelių visus Vakarus, eskaluoti ir nustatinėti sąlygas“, – komentavo Seimo narys.
Nuo tokių veiksmų, pasak L. Kasčiūno, reikia atgrasyti, o tam reikia Vakarų vienybės, griežto sankcijų paketo.
„Visi variantai ant stalo gali būti“, – teigė jis.
Taip pat parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje buvo kalbėta ir apie pagalbą šaliai kariniais ginklais.
„Tai gerai vertinamas žingsnis, kuris svarbus ir savaime, didinantis gynybinę, atgrasymo galią, bet ir kartu kaip parodymas kitoms šalims, kad to nereikia bijoti daryti. Noriu pasakyti, kad gynybiniai ginklai nėra eskalacija, tai yra atgrasymas Rusijai nuo žemyninės operacijos“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Grėsmes vertina realistiškai ir oriai: neleidžia savęs įbauginti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kelis kartus buvo sukritikavęs Vakarų lyderius dėl dažno ir aštraus kalbėjimo apie galimą invaziją į Ukrainą. L. Kasčiūno teigimu, Ukrainos vadovai grėsmes vertina subalansuotai.
„Ir realistiškai, ir oriai. Neleidžia savęs įbauginti, yra labai aiški žinia, kad vykstant žemyninei operacijai, bus ir pilietinis pasipriešinimas, ir rezistencija. Tauta, kurios beveik pusę milijono žmonių, priskaičiuojant ir dabartines pajėgas su veteranais, praėję karą – jie žino, kaip tai daryti, turi valią priešintis. Okupacija taip lengvai neįvykdoma, jie tai puikiai žino ir rusai tą irgi žino“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Viskas mąstoma adekvačiai ir vertinama realistiškai“, – patikino Seimo narys.
Politikas priminė jau anksčiau Delfi išsakytą mintį apie galimą scenarijų, Rusijai siekiant palaikyti panašios apimties įtampą ir paversti tai nauja realybe.
„Tai galimas scenarijus. Aišku, yra technikos sudėtingi klausimai – kaip jiems užtikrinti rotaciją, kad palaikytų sutelktas pajėgas aplink, bet faktas, kad jie gali laikyti tas pajėgas ir gali būti toks spaudimo, naujos realybės scenarijus“, – komentavo Ukrainoje besilankantis parlamentaras.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad po pirmo eskalacijos etapo 2021 m. gegužę Kremlius atitraukė ne visas pajėgas.
„Tas naujos realybės scenarijus jau iš esmės realizuojasi realybėje. Aišku, matomas ir Baltarusijos faktorius vieningai ir vienodai, – kad tai yra suvereniteto likučius prarandanti šalis ir gali būti naudojama kaip galima erdvė puolimui. Taip pat klausimas, ar liks tie pajėgumai ten ar ne. Tiek mums, tiek ukrainiečiams tai keičia geopolitinę situaciją“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas.
„Noriu labai pagirti premjerę – stipri lyderystė, labai stiprios žinutės, laiku vizitas, kai reikia ukrianiečiams. Drąsus vizitas įvairių pareiškimų fone. Lyderystė stipri, Lietuva šiuo atveju, galima drąsiai sakyti, kad yra draugas nr. 1, kuri rodo pavyzdį, kad reikia parodyti jėgą bei atgrasyti, kai ukrainiečiams labiausiai to reikia“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Šimonytė apie Ukrainai dovanojamas raketas: tikiuosi, kad jomis nereikės pasinaudoti
Vizito Ukrainoje metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad Ukrainą netrukus pasieks Lietuvos dovanojamos priešlėktuvinės raketos „Stinger“ ir kita karinė parama.
„Šiandien Ukrainai reikia ne tik politinės, bet ir labai praktiškos partnerių paramos, todėl Lietuva stiprina gynybinę pagalbą: mes didiname karinių instruktorių skaičių ir aprūpiname Ukrainą papildoma ginkluote ir įranga. Pranešiau ministrui pirmininkui, kad artimiausiomis dienomis Ukrainą pasieks „Stinger“ priešlėktuvinės raketos. Tikiuosi ir nuoširdžiai linkiu, kad Ukrainai niekada nereikės tuo pasinaudoti“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
NATO plės savo karinį buvimą rytiniame flange
Rusijai telkiant pajėgas prie Ukrainos sienos, NATO ėmėsi veiksmų stiprinti savo karinį buvimą rytinėje Aljanso teritorijoje. Agentūros „dpa“ informacija, 30 šalių narių šią savaitę raštiškai pritarė atitinkamam pasiūlymui.
Pasiūlymo tikslas pirmiausiai yra dėl Rusijos atgrasymo daugiataučius kovinius dalinius dislokuoti ir į pietvakarius nuo Ukrainos esančiose NATO šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje. Iki šiol vadinamosios kovinės grupės dislokuotos tik Baltijos valstybėse ir Lenkijoje.
Sąjungininkių sprendimas dar kartą turėtų būti patvirtintas kitą trečiadienį gynybos ministrų susitikime. Tada bus paskelbtas ir oficialus pareiškimas. Planų įgyvendinimas gali prasidėti dar šį pavasarį.
Nekantriai laukiama, kaip į šį NATO sprendimą reaguos Rusija. Kritikai baiminasi, kad papildomų Aljanso dalinių nusiuntimas Rytų kryptimi gali dar labiau paaštrinti dabartinį konfliktą.