Aptariamoje pozicijoje realu matyti finansų ministrą Vilių Šapoką, energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantį Virginijų Sinkevičių.
Svarstomos trys kandidatūros
V. Šapoka prieš tapdamas finansų ministru yra dirbęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi. Iki darbo centriniame banke jis buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininku, anksčiau yra dirbęs tuometiniame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje.
Ž. Vaičiūnas savo karjerą pradėjo kaip analitikas, pastaruosius dešimt metų (su dvejų metų pertrauka) dirba Energetikos ministerijoje. Iš pradžių jis buvo paskirtas Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėju, vėliau – viceministru, ministro patarėju. Nuo 2014 iki 2016 m. Ž. Vaičiūnas buvo energetikos atašė LR nuolatinėje atstovybėje Briuselyje.
V. Sinkevičius yra jauniausias dabartinės Vyriausybės ministras. Prieš tapdamas Seimo nariu V. Sinkevičius dirbo „Lietuvos pašte“, Lietuvos oro uostuose, agentūroje „Investuok Lietuvoje“, buvo programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis. Jis taip pat stažavosi LR atstovybėje JAV, yra baigęs Jungtinės Karalystės Aberistvito ir Mastrichto (Nyderlandų Karalystė) universitetus.
Mano, kad patirties trūksta visiems: tai ne jų kalibro pozicija
Paprašytas pakomentuoti, kuris iš šių asmenų gali būti realiausias pretendentas užimti aptariamą postą, politologas Šarūnas Liekis nusistebėjo, kad premjeras Saulius Skvernelis į priekį esą stumia tinkamos patirties neturintį verslų jaunimą.
„Nė vienas jų – neapsiplunksnavęs. Dar ilgi dešimtmečiai darbo, kol jie tiks pagal savo „svorį“, įtaką, supratimą apie visuomenę, jos poreikius. Visi stokoja tinkamo išsilavinimo, nė vienas, praktiškai, neturi tarptautinio darbo patirties. Jiems visiems trims reikėtų labai rimtai padirbėti. Tai tikrai ne jų kalibro pozicija“, – užtikrino pašnekovas.
Anot Š. Liekio, S. Skvernelį supa panašaus lygmens asmenys, suprantama, kad jis nori būti jiems malonus, tačiau kalbame apie visai Lietuvai svarbią poziciją.
„Kalbant apie tipažą, tai yra jaunimo patarėjų grupelė iš „Verslios Lietuvos“, tačiau toli gražu iki europinio ir bet kokio kito tarptautinio lygio. Grėsmė viena – su jais niekas nesiskaitys. „Kliurkai“, kuriuos daro žmonės be patirties, ten iš karto matomi. Tai yra ir strateginio matymo klausimas – su savo naująja viešąja vadyba, kurią visi propaguoja, jie labai siauriai (naudos kaštų analizės prasme) vertina viską. Su tokiu požiūriu tu gali vadovauti kioskui, o ne būti žmogus, sprendžiantis vienos ar kitos srities likimą ES, kur yra pusė milijardo gyventojų“, – įsitikinęs politologas.
Įvardijo dvi pavardes
Paklaustas, kas vis dėlto turėtų kompetencijų užimti aptariamas pareigas, Š. Liekis patikino, kad tokių asmenų Lietuvoje yra ne vienas šimtas. Jis taip pat paminėjo tokias pavardes kaip Vygaudas Ušackas ir Paulius Kunčinas.
„V. Ušackas turi didelę tarptautinę patirtį, dirbęs ministru, ES išorinėje tarnyboje keletą metų – ambasadoriumi. Tokio lygio žmogų, kuris turi tarptautinį pripažinimą, matomumą, niekada nelieka be darbo, ir reikėtų skirti į tokią poziciją“, – aiškino politologas.
Anot Š. Liekio, nereikia pamiršti, kad eurokomisaras – politinė pozicija. Jei turi tinkamą situacijos matymą, specifinių žinių trūkumą gali kompensuoti patarėjais, padėjėjais ir techniniais darbuotojais.
„P. Kunčinas dirbo dideliems koncernams, turi milžinišką tarptautinę patirtį“ , – apie ekonomistą, gyvenusį net 35-iose šalyse, kalbėjo politologas.
„Aš dėmesį atkreipčiau į tuos žmones, kurie turi tam tikras ambicijas politikoje, ne vien išmanančius savo sritį. Išmanančių savo sritį yra daug, bet kalbame apie politinę poziciją, visų pirma“, – priminė jis.
Galime pretenduoti į labai rimtą poziciją
Tarptautinių santykių analizės centro „Atlanto Tarybos“ (Atlantic Council) vyresnysis bendradarbis dr. Alan Riley yra įsitikinęs, kad būtent kandidatas iš Lietuvos galėtų pretenduoti į labai rimtą – energetikos komisaro poziciją, jei tik Lietuva pasiūlytų kompetentingą asmenį, ir įtikintų, kad jis galėtų susidoroti su tais iššūkiais, kurie laukia Europos Sąjungos jau visai netolimoje ateityje.
„Sausį potencialiai gali kilti didžiulė energetikos krizė, kai baigs galioti dešimties metų Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl dujų tranzito. Tokiomis sąlygomis mums reikės ko nors, kas galėtų su tuo susidoroti – kas supranta, kaip Rusija bendradarbiauja, regioną, kas turi ryšių su amerikiečiais“, –kalbėjo dr. A. Riley.
Eksperto įsitikinimu, jei Lietuva pasiūlytų ką nors, kas turi rimtą žinių ir gebėjimų pagrindą, ji potencialiai galėtų gauti labai rimtą portfelį.
Pasak jo, receptas tam pasiekti yra toks: reikia žiūrėti, kokiai krizei išspręsti yra kandidatų su reikalingais įgūdžiais.
„Žinoma, didelėms šalims, kaip Vokietija, yra paprasčiau gauti svarbų portfelį, bet mažesnėms šalims kelias yra toks, kad turi parodyti, kad būtent čia yra žmogus, kuris gali patenkinti ES poreikius, kuriuos visi labai aiškiai atpažįsta“, – DELFI sakė dr. A. Riley.
Kalbėjo ir apie I. Šimonytę
Naujai išrinkta Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen yra išreiškusi pageidavimą, kad į Europos komisaro postą būtų deleguojamos dvi kandidatūros – vyro ir moters.
Atsižvelgdami į tai liberalai yra siūlę svarstyti Ingridos Šimonytės kandidatūrą.
„Esame vienintelė šalis visoje Europoje, neturinti nė vienos moters ministrės Vyriausybės kabinetuose. Kad galime tapti šalimi, neišlaikančia lyčių balanso – tai būtų tarptautinė gėda ir skandalas. Taip pat, ne visos anksčiau ministrėmis dirbusios moterys turi pakankamai patirties, kad jų kandidatūros būtų teikiamos. Siūlome premjerui atsakingai rinktis kandidates ir skatiname pasirinkti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės kandidatūrą“, – kritiškai buvusių ministrių sąrašą vertino Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Mato žmonių, kurie galėtų užimti komisaro pozicijas keliuose sektoriuose
„Lietuvai reikia komisaro, kuris pirmiausia būtų efektyvus ir kuris būtų paskirtas ne kaip kažkoks politinis apdovanojimas už nuopelnus. Kad tai būtų veiklus, operatyvus komisaras, kuris tikrai pajėgtų teigiamai veikti pirmiausia Europos Sąjungos procesuose“, – Eltai yra sakęs naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Paklaustas, kuri atitekusi Lietuvai sritis Europos Komisijoje (EK) būtų palankiausia, G. Nausėda tokios neišskyrė.
„Šiandien apie konkretų sektorių aš kalbėti nenorėčiau. Manau, kad netrukus tokios mintys gims, bet šiandien aš tikrai matau žmonių, kurie galėtų užimti komisaro pozicijas keliuose sektoriuose, ir turbūt artimiausiomis dienomis apie tai bus intensyviai diskutuojama“, – sakė G. Nausėda.
Atlyginimas ir papildomi priedai
DELFI primena, kad EK nariai gauna bazinį darbo užmokestį, lygų sumai, kuri gaunama 16 lygio trečios pakopos Sąjungos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui pritaikius procentinius dydžius, kurie priklauso pagal pareigybes. EK narys gauna 112,5 proc. Tai maždaug 20 tūkst. eurų.
Aukšto rango pareigūnai taip pat turi teisę įsikūrimo išmoką pradedant eiti pareigas. Taip pat ir persikėlimo išmoką baigiant pareigas. Gali būti padengtos ir šeimos narių kelionės ar daiktų perkraustymo išlaidos.
Visą laiką einant pareigas turi teisę gauti ir gyvenamosios vietos išmoką, lygią 15 proc. jų bazinio darbo užmokesčio. Galimos išmokos ir šeimai.
Kas mėnesį EK nariams skiriama ir išmoka reprezentacinėms išlaidoms – 607,71 Eur.
Vykstant į komandiruotes apmokama kelionė, viešbutis ir mokami dienpinigiai.
Baigus eiti pareigas nariai turi teisę gauti ir pereinamojo laikotarpio išmokas. Jos gali būti mokamos tiek laiko kiek narys ėjo pareigas. Jei EK narys dirbo penkerius metus, tiek pat laiko jam gali būti mokama pusės bazinio atlyginimo dydžio išmoka.
Tiesa, išmokos nutraukiamos mokėti, jei narys pradeda eiti pareigas kitoje Europos Sąjungos institucijoje, išrenkamas į Europos Parlamentą, sulaukia pensinio amžiaus arba miršta.
Lietuva turėjo tris eurokomisarus
Šioje Europos Komisijos (EK) kadencijoje eurokomisaru dirbo Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis buvo atsakingas už Sveikatos ir maisto apsaugos sritį.
Prieš jį eurokomisaro portfelis buvo paskirtas Algirdui Gediminui Šemetai. Jis buvo atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą, vėliau – už mokesčius ir muitų politiką, auditą bei kovą su sukčiavimu.
Finansinio programavimo ir biudžeto atsakomybę jis perėmė iš pirmosios Lietuvos eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, kai ši buvo išrinkta prezidente. Nuo 2004 iki 2009 metų ji dirbo šioje srityje.