Baltarusiją pavers branduolinių ginklų paleidimo aikštele?
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą, jis bus panaudotas smogiant Lenkijai ir Lietuvai, taip prasidės nauja globalaus karinio konflikto fazė.
Šį apokaliptinį scenarijų naujienų kanale „Khodorkovsky live“ neseniai aptarė JAV gyvenantis istorikas bei rašytojas J. Felštinskis. Knygų „FST sprogdina Rusiją“, „KGB žaidžia šachmatais“, „Trečiasis pasaulinis: mūšis dėl Ukrainos“ autorius tikina, kad Baltarusija branduoliniams smūgiams į Lietuvą ir Lenkiją pasirinkta neatsitiktinai.
Šiam scenarijui išsipildžius, Rusija su jos lyderiu V. Putinu tarsi liktų nuošalyje, nes formaliai vertinant, Baltarusija, iš kurios teritorijos suduoti branduoliniai smūgiai – suvereni valstybė.
„Šiam planui ruoštasi jau seniai. Kai praėjusių metų kovą A. Lukašenka nutraukė tarptautinius susitarimus dėl branduolinės ginkluotės, tapo aišku, kad šalis ruošiama branduoliniais ginklais smogti Rytų Europai.
Ir šiuos smūgius planuojama suduoti iš Baltarusijos teritorijos, kad atsakomasis smūgis būtų į Baltarusijos, bet ne Rusijos teritoriją. Tai ir yra priežastis, dėl kurios aneksuoti valstybes mėgstantis V. Putinas paliko Baltarusiją formaliai nepriklausomą“, – kalbėjo JAV gyvenantis rusų istorikas bei rašytojas.
Jis pateikė ir gana tikslias prognozes: iki šių metų rugsėjo iš Baltarusijos branduoliniais ginklais bus smogta Lietuvai ir Lenkijai.
„Ukraina nebus atakuojama branduoliniais ginklais iš Baltarusijos teritorijos, nes tam nėra būtinybės. Ukrainą galima pulti ir iš Rusijos teritorijos“, – kalbėjo istorikas.
Siūlo nelaukti ir pirmiems pulti Baltarusiją
Pateikdamas niūrių prognozių J. Felštinskis akcentuoja, jog, siekiant kaip nors išvengti branduolinių smūgių, NATO aljanso šalys turi tik vieną vienintelę išeitį: pirmoms užpulti Baltarusiją.
Pasak istoriko, tai turėtų būti ne kokie nors prevenciniai smūgiai į galimas branduolinio ginklo ar jį gabenti galinčių raketų „Iskander“ dislokavimo vietas, o visiška Baltarusijos okupacija.
„Išlaisvinti Baltarusiją iš Rusijos karių, atkurti teisėtą valdžią, nuversti A. Lukašenkos režimą ir taip išvengti branduolinių smūgių grėsmės Rytų Europoje. Jeigu tai iki rudens nebus padaryta, iš Baltarusijos bus suduoti branduoliniai smūgiai, ir aš tai sakau labai atsakingai“, – teigė JAV gyvenantis rusų istorikas J. Felštinskis.
Kalbėdamas apie iš Baltarusijos kylančią grėsmę istorikas komentavo A. Lukašenkos režimo propagandistų grasinimus, jog Varšuva išsilydys, o Vilnius – nuskęs.
„A. Lukašenka – visiškas nusikaltėlis, kuriam nerūpi savi žmonės. Atsakomasis smūgis bus triuškinantis. Nemanau, kad tam bus panaudoti branduoliniai ginklai, nes Baltarusija – sąlyginai nedidelė šalis ir radiacija gali plačiai pasklisti. Tačiau atsakomasis smūgis bus adekvatus, jis sunaikins baltarusių kariuomenę, visas vadžios įstaigas, bus sunaikinta ir pati Baltarusija“, – svarstė J. Felštinskis.
V. Putino pareiškimus lygina su eskalacijos pradžia
Kalbėdamas apie galimą konflikto eskalaciją, jis minėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos puolimui nereikės jokio preteksto, nes pats V. Putinas jau tarsi pradėjo pasiruošimą šiam karo etapui. Būtent šiame kontekste J. Felštinskis interpretuoja V. Putino kalbas, jog nusodrinto urano sviediniai, kuriuos Vakarai planuoja perduoti Ukrainai, tapatinami su branduoliniais užtaisais.
Iš tiesų, jokio ryšio nėra, sviediniai su nusodrinto urano šerdimis naudojami tankų šarvams pramušti ir neturi nieko bendra su masinio naikinimo ginkluote.
„V. Putinui jau nereikia jokio preteksto. Taigi turime dvi išeitis: NATO sėdės ir lauks, kol gavęs V. Putino įsakymą A. Lukašenka smogs Lietuvai ir Lenkijai, arba NATO įžengs į Baltarusiją ir į valdžią atves emigracijoje suformuotą teisėtą Sviatlanos Cichanouskajos vyriausybę“, – teisė rusų istorikas.
Jis prognozavo, kad NATO pajėgoms dėl kokių nors teisinių priežasčių vengiant pulti Baltarusiją ir nuversti A. Lukašenkos režimą iniciatyvos turi imtis Ukraina, kartu su Lietuva ir Lenkija pradėti Baltarusijos puolimą.
Apokaliptines pranašystes žarstantį istoriką vadina propagandos auka
Komentuodamas JAV gyvenančio rusų istoriko J. Felštinskio teiginius, kad iki šių metų rudens Baltarusija neišvengiamai puls Lietuvą ir Lenkiją panaudodama branduolinius ginklus, VDU profesorius Gintautas Mažeikis abejojo šių kalbų pagrįstumu.
„Nežinau, iš kur jis gauna tokius duomenis, nes viešai skelbiamų duomenų apie galimą Lietuvos ir Lenkijos puolimą tiesiog niekur nėra. Yra tik absoliučiai nieko neverti propagandistų plepalai apie nuskandintą Vilnių ir išlydytą Varšuvą.
Šių propagandistų tikslas – ieškoti antrinių komentatorių, kurie išsigandę pradėtų kartoti jų naratyvą. Kadangi mūsų aptariamas autorius remiasi būtent šiais propagandistais, aš manau, kad būtent Baltarusijos bei Rusijos propagandistai ir pasiekė savo tikslą“, – portalui Delfi sakė profesorius G. Mažeikis.
Kita vertus, Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos ir jo propagandistų žinutės apie branduolinį ginklą nėra jokia naujiena. Prieš kurį laiką Baltarusijoje buvo dislokuotos kovines galvutes su branduoliniu užtaisu galinčios nešti rusų raketos „Iskander“, baltarusių propagandiniai kanalai publikavo nuotraukas, kuriose užfiksuoti jas valdyti besimokantys kariai, netrūko patosiškų pareiškimų apie augančią karinę galią.
„Visoje šioje V. Putino ir A. Lukašenkos šantažo istorijoje aš nematau nieko kito, kaip tik norą, kad jie vėl būtų gerbiami ir su jais būtų kalbamasi.
Klausimas yra ne apie tai, ar bus puolama Lietuva ir Lenkija, o apie tai, kad juos abu grąžintų į tarptautinę Europos politiką. O kad tai įvyktų, jiems reikia turėti tam tikros „gerbiamos galios“. Jie mano, kad būdamas galingas bei stiprus tapsi gerbiamas, galios demonstravimą bando paversti populiarumu.
Panašiai elgėsi ir Ramzanas Kadyrovas, todėl visoje šioje istorijoje neįžvelgiu nieko kito, kaip tik šantažą dėl pripažinimo“, – V. Putino ir jo sąjungininko A. Lukašenkos retoriką dekonstravo G. Mažeikis.
Grasinimams intensyvėjant išsigandusių žmonių bus gana daug
VDU profesorius teigia nusivylęs apie planuojamus branduolinius smūgius Lietuvai ir Lenkijai kalbėjusiu rusų istoriku bei jo siūlymais pirmiems užpulti Baltarusiją.
G. Mažeikis akcentuoja, kad taip J. Felštinskis kalba girdėdamas propagandistų paistalus apie skęstantį Vilnių ir besilydančią Varšuvą bei atkreipia dėmesį į itin svarbią detalę: ši retorika toli gražu nėra karinė, bet diplomatinė, kuria siekiama daugiau garbės ir orumo.
„Deja, bet tokių žmonių, kurie bus linkę išsigąsti ir šaukti „dangus griūva“ bus gana daug. Netgi daugelis Lietuvos politikų, užuot atskyrę pokalbį apie pokalbius, mano, kad kalbasi apie tikrovę. Čia nėra tikrovės, o tik gąsdinimai“, – akcentavo VDU profesorius G. Mažeikis.
Mokslininkas minėjo, kad jam kur kas įdomiau skaityti ne propagandistų skleidžiama retorika pagrįstas prognozes, o branduolinės ginkluotės ekspertų komentarus apie galimą Rusijos branduolinio arsenalo būklę.
„Kone 15 metų beveik neskiriama lėšų šiai ginkluotei prižiūrėti, kokybei užtikrinti. Taigi visos šios kovinės galvutės ir kiti branduoliniai ginklai galimai galėjo degraduoti iki kitokio lygio.
Man visada įdomus klausimas, ar koks ekspertas sugebėtų įvertinti, kiek esama realaus pavojaus, o net tik kalbėjimo apie tai. Visas šis gąsdinimas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik gąsdinimas“, – reziumavo VDU profesorius G. Mažeikis.