„Žinoma, kad smagu, kai toks charizmatiškas ir daug apie Europos ateitį kalbantis lyderis atvyksta į Lietuvą, bet tai yra darbinis vizitas, įrodantis, kiek daug Lietuva yra nuveikusi per tris nepriklausomybės dešimtmečius, kai tokie vizitai yra norma, o ne kažkokių labai didelių problemų sprendimas“, – laidos pradžioje svarstė politologas.
Anot jo, šiam vizitui buvo ruoštasi ne vienerius metus.
„Buvo numatytos ir ankstesnės datos, bet dėl įvairių aplinkybių tas vizitas negalėjo įvykti, bet dabar aplinkybės susiklostė tinkamai. Smagu, kad Macrono pažadas virto realybe“, – pabrėžė politologas L. Kojala.
Skyrė dėmesį Baltarusijai
Paklausus, ar susitikimas su Svetlana Cichanouskaja buvo labiau simbolinis, ar realių veiksmų pradžia, L. Kojala svarstė, kad vis tik toks žingsnis yra svarbus bet kokiu atveju.
„Manau, kad simbolizmas yra labai svarbu, tik Cichanouskaja yra protestuotojų atstovė, kuri susitinka ir kitų valstybių lyderiais – viešėjo ir Briuselyje, ir Varšuvoje, ir kituose miestuose. Tokiu būdu ji parodo, kad atlieka svarbią diplomatinę misiją ir kad su ja susitinka tokie lyderiai kaip E. Macronas yra labai svarbu, bet ar atsiras ilgalaikė strategija – lieka klausimas“, – pabrėžė politologas L. Kojala.
Vertindamas išplėstą Lietuvos sankcijų sąrašą, L. Kojala tikino, kad kiekviena šalis gali priimti tokius sprendimus, bet visai Europos Sąjungai susitarti dėl sankcijų prireiks gerokai daugiau laiko.
„Priimtinas žingsnis, visi supranta, kad užsienio politika yra nacionalinių valstybių prerogatyva. Kiekviena šalis gali priimti tokius sprendimus ir juos realizuoti, o šiuo atveju ne tik Lietuva, bet ir kelios kitos valstybės su mumis kartu pateikė išplėstinį sąrašą. Europos Sąjungai reikia daugiau laiko susitarti, bet aš manau, kad šie procesai papildo vienas kitą ir tikrai neprieštarauja“, – mano L. Kojala.
Paklausus, ar Baltarusijos atžvilgiu Lietuva elgiasi drąsiausiai, pašnekovas tikino, kad neabejotinai Lietuva šia tematika kalba labai drąsiai ir daug.
„Aš manau, kad neabejotinai Lietuva kalba drąsiai, gausiai ir tai yra svarbu kartu su Lenkija ir kitomis valstybėmis atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Baltarusijoje. Turime būti supratingi toms šalims, kurios yra Pietų Europoje, nes joms galbūt kita problematika yra aktualesnė. Jeigu norime, kad Baltarusija išliktų politinės darbotvarkės viršuje, turime apie ją nuolatos kalbėti.“
Primename, kad Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas sakė tikįs, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija artimiausiomis savaitėmis imsis tarpininkavimo misijos Baltarusijoje.
„Mes pasitelksime Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'u Micheliu mes norėtume paskatinti Baltarusiją sutikti su ESBO tarpininkavimu“, – antradienį sakė E. Macronas diskusijoje Vilniaus universitete.
„Mūsų tikslas ateinančiomis savaitėmis tarpininkavimą įgyvendinti, nes tik tokiu būdu galime užtikrinti taikų valdžios perdavimą, politinių kalinių išlaisvinimą“, – pridūrė jis.
E. Macronas sakė, kad sprendžiant šią krizę taip pat būtina „vystyti dialogą su Rusija, kalbėtis su Vladimiru Putinu“.
„Nuo rugpjūčio sakome, kad būtų klaida ir nepateisinama provokacija, jei Rusija įvestų karines pajėgas. Manau, kad tai Baltarusijos, o ne kaimynų klausimas. Dirbsime kartu su Rusija ir tarptautine bendruomene“, – kalbėjo jis.
Iššifravo Macrono žinutę
Pirmadienį E. Macronas pasakė tokius žodžius: „skaidrus ir nenaivus dialogas su Rusija“. Paklausus, kaip galėtume interpretuoti tokius žodžius, L. Kojala tikino, kad Macronui visada buvo svarbu pabrėžti, kad ateityje santykiai su Rusija gali keistis.
„Jūs išsirinkote labai svarbius žodžius iš jo citatos. Kalbėdamas apie skaidrumą, jis turbūt pabrėš, kad Prancūzijos vykdoma politika Rusijos atžvilgiu nėra tik jų pačių sugalvota ir nėra neaptarta su sąjungininkais. Jis tai kalbėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kiek anksčiau Lenkijoje. Jis pabrėžia, kad yra įsiklausoma į argumentus ir nėra norima kažko daryti slapta arba nutylint, sukuriant nepasitikėjimo atmosferą su kitomis šalimis – tai čia yra skaidrumas.
O naivumas pabrėžiamas ir laiko, ir kai kurių politinių sprendimų prasme. Laiko prasme Macronas, brėždamas savo santykį su Rusija, kalba apie dešimtmečius, jis kalba apie tolimą ateitį, kai jis mato, kad Rusija privalės atsisukti į Vakarus, nes dėl savo vidinių problemų ir santykių su Kinija tiesiog negalės elgtis taip, kaip elgėsi anksčiau. Jo lūkestis yra toks, kad jeigu dabar palaikysime bent kokį kontaktą su Rusija, ilgaainiui iš to mes raškysime vaisius“, – mano L. Kojala.
Įvertino pirmųjų ponių vaidmenį
Paklausus, koks yra pirmųjų ponių vaidmuo, politologas tikino, kad lūkesčiai tikrai buvo išpildyti.
„Aš manau, kad lūkesčiai tikrai buvo išpildyti. Kalbant apie švietimą, žinome, kad Macrono žmona yra buvusi mokytoja, todėl natūralu, kad jai tos temos yra svarbios.
Taip pat kutūra – ne veltui apsilankymai kultūriniuose renginiuose, kurie vyksta paraleliai prezidento darbotvarkių. Manau, kad tai yra vienas kitą papildantys dalykai, kurie yra svarbūs“, – sako L. Kojala.