Seimo teisininkai taip pat svarsto, ar sumažinus ekspertų skaičių šios institucijos turės pakankamai pajėgumų teikti ekspertines konsultacijas ir vykdyti kitas funkcijas.
„Iš koncepcijos nuostatų nėra aišku, ar bus siūloma vienodinti ekspertinių-patariamųjų institucijų formavimo principus. Jei taip, tai kokį modelį bus siūloma pasirinkti, taip pat kaip bus siūloma įgyvendinti institucijas sudarysiančių narių skaičiaus sumažinimą – kokių atstovų institucijose bus siūloma atsisakyti“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Koncepcijoje siūloma Valstybinę lietuvių kalbos, Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Siekiant nuoseklumo ir teisinio aiškumo, Seimo teisininkai siūlo koncepcijoje aiškiai suformuluoti, kokie konkrečiai subjektai veiktų įgyvendinus pertvarką, nurodant jų teisinę formą ar kitą statusą, pavaldumą, sudarymo tvarką.
Anot Seimo Teisės departamento, iš koncepcijos sektų, jog Nacionalinė gerovės agentūra būtų Seimo ir kitų institucijų ekspertė ir patarėja, o šiuo metu siūlomos pertvarkyti institucijos iš esmės būtų šios agentūros patarėjos.
Iš koncepcijos nuostatų teisininkams nėra aišku, koks būtų Nacionalinės gerovės agentūros ir ekspertinių-patariamųjų institucijų santykis teikiant konsultacijas. Jie kelia klausimą, ar pavyzdžiui, Nacionalinės gerovės agentūros ekspertai vertintų ekspertinių-patariamųjų institucijų pateiktas konsultacijas, ar galėtų jas keisti, ar šios institucijos apskritai galėtų teikti konsultacijas savarankiškai.
„Svarstytina, ar koncepcijoje neturėtų būti numatyta, kaip veiks ekspertinės-patariamosios institucijos po šių institucijų pertvarkos (...). Koncepcijoje siūloma ne tik iš esmės pakeisti ekspertinės-patariamosios funkcijos vykdymą (ją perduodant agentūrai), tačiau ir iš esmės pakeisti ekspertinių-patariamųjų institucijų formavimo taisykles nustatant ribotą šių institucijų narių skaičių. (...) Svarstytina, ar sumažinus ekspertinių-patariamųjų institucijų narių (t. y. ekspertų) skaičių šios institucijos turės pakankamų pajėgumų teikti ekspertines konsultacijas ir vykdyti kitas funkcijas“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen įregistravo parlamentui atskaitingų ekspertinių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją, kurią savo nutarimu tvirtintų Seimas.
Joje siūloma išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas planuojama sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Pasak parlamento vadovės, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei.
Nors ši Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen iniciatyva dar nebuvo pateikta parlamento plenarinėje salėje, ji jau kelia politines aistras. Reformos koncepcijai nepritaria ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai. Visgi pasiūlyta pertvarka sulauks ir palaikančių balsų, tvirtinančių, kad ji padės taupyti lėšas, sumažins biurokratiją.
Seimo vicepirmininko, Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, institucijų jungimas, nedidelis, bet svarbus pirmas žingsnis teisinga kryptimi. Sukūrus nuoseklesnę patariamųjų institucijų sistemą, jo nuomone, darbas bus efektyvesnis, produktyvesnis.
Tuo tarpu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis skeptiškai vertina iniciatyvą pertvarkyti parlamentui atskaitingas ekspertines-patariamąsias institucijas. Jo nuomone, beprasmiška kalbėti apie Nacionalinės gerovės agentūros kūrimą, jeigu naikinamas tautos fundamentas.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė Eltai taip pat yra sakiusi, kad jos vadovaujama frakcija „neleis pertvarkyti puikiai veikiančias atskaitingas ekspertines-patariamąsias institucijas„ ir įsteigti Nacionalinės gerovės agentūrą.
Skaičiuojama, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų.