Janeliūnas: sprendimas – susijęs su ES įvestomis sankcijomis
Kaip Delfi sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, A. Lukašenka elgiasi taip, kaip jau yra daręs, kai tik padidėdavo spaudimas iš ES.
„Iš esmės politiškai Lukašenka elgiasi taip, kaip ne kartą jau yra daręs – kai tik padidėdavo spaudimas iš ES, jis imdavo paleidinėti politinius kalinius arba, grubiai tariant, „prekiauti“ tais politiniais kaliniais, tikėdamasis, kad ES atsitrauks nuo sankcijų taikymo“, – pažymėjo ekspertas.
Tai, pasak T. Janeliūno, neabejotinai yra susiję su naujausiomis ES sankcijomis.
„Matyt, yra ir intuityvi reakcija iškart po šitų pakankamai reikšmingų sankcijų, kurias šią savaitę skelbė ES – reaguoti, tarsi rodant, kad mes čia galbūt galime susitarti. Tas toks intuityvus sprendimas iškart, o aš neabejoju, kad tai yra susiję su sankcijomis – laiko sutapimas yra akivaizdus, (…) rodo, kad tai yra ES ir iš dalies JAV spaudimo pasekmė“, – tęsė politologas.
Jo teigimu, ES neturėtų reikšti didelio džiaugsmo, nes namų areštas, kaip atkreipė dėmesį T. Janeliūnas, nereiškia, kad yra panaikinti kaltinimai.
„Kol nebus aišku, koks nuosprendis ir ar apskritai bus skelbiamas kažkoks nuosprendis, tai čia yra visiška tarpinė priemonė, kuri simboliškai galbūt rodo nusiteikimą nebeaštrinti situacijos, bet kol kas dar tikrai per anksti sakyti, kad ES gali sveikinti tokius sprendimus.
Aišku, kažkokia reakcija gali būti, tai vis tiek geras ženklas, kad spaudimas poveikį daro, bet aš neabejoju, kad ir ES lyderiai, ir amerikiečiai, ir Lietuva toliau laikysis savo pozicijos, jog turi būti kaltinimai tiesiog panaikinti ir kad tai nėra galiausiai vien tik šių dviejų žmonių klausimas – tai yra ir režimo elgesio klausimas“, – pabrėžė VU TSPMI profesorius.
Tai, anot T. Janeliūno, gali rodyti, jog režimui skauda dėl įvestų sankcijų, tačiau dėl to, pažymėjo jis, Europa atsipalaiduoti jokiais būdais negali.
„Tai galbūt yra tik pats pirmasis ženklas, kad tos sankcijos, kurias ES įvedė, tikrai gali Lukašenkai skaudėti ir jis iš tikrųjų jau yra susirūpinęs jomis. Iš esmės tai yra patvirtinimas, kad labai teisingai elgiamės ir reikia tokios politikos laikytis ir toliau, kol nepamatysime išties reikšmingų pokyčių“, – pridūrė profesorius.
Kojala: režimas tikriausiai bando siųsti žinią
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala žinią apie S. Sapegai ir R. Pratasevičiui pritaikytą namų areštą įvertino panašiai. Jo tikinimu, šiais dviem asmenimis tiesiog režimas naudojasi.
„Tie įkalinti asmenys dar kartą buvo pademonstruoti kaip politiniai kaliniai, su kuriais yra daroma tai, kas tinkama režimui – nieko panašaus į jokį legitimų teismą čia negali būti ir kalbos.
Šiuo atveju režimas, matyt, bando siųsti žinią, kad tie asmenys gali būti politinių derybų objektas, siejant tai ir su sankcijomis, kurios buvo neseniai patvirtintos, ir apskritai platesniame Vakarų bei Baltarusijos režimo santykių kontekste“, – Delfi komentavo politologas.
A. Lukašenkos režimui, pasak jo, įvestos sankcijos yra skausmingos, tačiau, kaip pažymėjo L. Kojala, namų arešto įvedimas dviem asmenims nerodo, kad situacija gerėja.
„Manau, kad režimui tikrai skauda, ypatingai dėl sankcijų, kurios palies ekonomikos sektorius, ypatingai kalbant apie naftą ir kalio trąšas, bet nemanau, kad tai yra savaime ženklas, nes vis tik bet kurią akimirką tie patys asmenys be jokio papildomo faktinio pagrindo gali atsidurti įkalinimo įstaigoje, jiems gali būti pritaikyta iš esmės bet kokia bausmė, jau nekalbant apie psichologinį spaudimą bei galimą fizinį smurtą“, – akcentavo RESC vadovas.
L. Kojala atkreipė dėmesį, kad iš Baltarusijos reikalaujama kur kas daugiau – skaidrių naujų prezidento rinkimų ir elgesio su politiniais kaliniais pokyčių, todėl, pasak jo, ES neturėtų išskirtinai reaguoti į šią paskutinę informaciją.
„Tikrai situacija, kalbant apie šiuos du asmenis ir tuos šimtus politinių kalinių, nėra pagerėjusi. Niekas sistemingai nesikeičia ir sunku būtų įsivaizduoti, kad tai galėtų įvykti. Vakarų laikysena, kurią įtvirtino pastarieji sprendimai dėl sankcijų griežtinimo, manau, kad turi išlikti principinga tol, kol neįvyks sisteminiai, struktūriniai pokyčiai ir režimas nepripažins, kad jo elgesys niekaip negali būti laikomas teisėtu ar teisingu. (...) Tai, ką dabar daro režimas, negali būti laikoma kokiu nors pozityviu judėjimu iš esmės į priekį“, – pridūrė politologas.
BBC: Sofijai Sapegai ir Ramanui Pratasevičiui pritaikytas namų areštas
Prieš mėnesį Minske sulaikytai Rusijos pilietei Sofijai Sapegai pritaikytas namų areštas, informuoja BBC Rusijos tarnyba, remdamasi merginos patėvio Sergejaus Dudičiaus perduota informacija.
S. Sapega šiuo metu yra išnuomotame bute Minske. Pasak S. Dudičiaus, jam ir Sofijos motinai Anai Dudič šitoks sprendimas tapo staigmena.
„Mums šokas“, – sakė jis.
Netrukus pranešta, kad buvusiam vyriausiajam „Telegram“ kanalo „Nexta“ redaktoriui Ramanui Pratasevičiui taip pat buvo skirtas namų areštas.
Skelbiama, kad jis yra kitame išnuomotame bute. Su tėvais R. Pratasevičius nesimatė. Remiantis jo tėvo Dzmitro Pratasevičiaus žodžiais, žurnalistas, kaip ir S. Sapega, yra išnuomotame bute.
„Man sunku komentuoti valdžios veiksmus ir galimus tikslus, – pasakė jis. – Jie juk vis tiek yra visiškai kontroliuojami valdžios ir jiems pareikštų kaltinimų niekas neatšaukė.“
Kaip sakė Pratasevičius vyresnysis, nei advokatai, nei valdžios atstovai, artimiesiems, kaip ir anksčiau, nieko nepraneša.
„Apie Ramano būklę, apie jo statusą mums nieko nesako. Tai tiesiog pasityčiojimas“, – kalbėjo žurnalisto tėvas.
„Sunku komentuoti valdžios veiksmus ir galimus tikslus, – sakė D. Pratasevičius. – Gali būti, kad vyksta politinis žaidimas.“
R. Pratasevičiui ir S. Sapegai mestų kaltinimų, kiek jis žino, niekas nepanaikino.
S. Sapegos advokatas Antonas Gašinskis „Dožd“ eteryje patvirtino informaciją apie jo ginamajai pritaikytą namų areštą.
Jis teigia, kad mergina turi galimybę pasimatyti su tėvais ir jau pietavo su jais restorane.
A. Gašinskis perkėlimą iš tardymo izoliatoriaus ir namų arešto skyrimą sieja su Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimu.
„Dėl to ir tolesnis Sofijos likimas klostysis atitinkamai teigiama linkme. Manau, kad ji sugrįš namo“, – nurodė A. Gašinskis.
Neseniai „Telegram“ kanaluose pasirodė nuotrauka, kurioje, kaip manoma, matyti R. Pratasevičius ir S. Sapega Minsko parke duodantys interviu kažkokiam TV kanalui.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka tuomet tvirtino, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus paskambino kelių ES šalių užsienio reikalų ministrams ir pažadėjo kelies politiniams kaliniams pritaikyti namų areštą.
„Žinią, kad Ramanui ir Sofijai buvo skirtas namų areštas ir jie nebesėdi už grotų, reikia vertinti teigiamai. Visgi namų areštas – tai ne laisvė, jiems tebėra taikomi kaltinimai, tebėra stebimas kiekvienas jų žingsnis. Tai reiškia, kad jie tebėra įkaitai. Palaikome ryšį su Ramano tėvais: jiems apie sūnų nieko nepranešama, neleidžiama su juo bendrauti. [Tėvai] įsitikinę, kad režimas užsiima žaidimu, per kurį naudojamasi Ramano ir Sofijos gyvybėmis.
Visi prisimename, kad kalėjime yra per 500 politiniais kaliniais pripažintų asmenų, o dar tūkstančiams pareikšti nepagrįsti ir politiškai motyvuoti kaltinimai. Jiems į kameras ligi šiol pilamos chlorkalkės, jiems nėra kuo kvėpuoti, kadangi po dešimt sėdi kamerose, kurios yra skirtos dviem, juos ir toliau kankina specialiose kamerose. Neturime leisti, kad būtų žaidžiama žmonių gyvybėmis ir likimais, – tik taip įmanoma pasiekti, kad visi nekalti žmonės išeitų į laisvę“, – „Telegram“ kanale po žinios apie R. Pratasevičiui ir S. Sapegai pritaikytus namų areštus rašė S. Cichanouskaja.
Opozicijos tinklaraštininkas bei aktyvistas R. Pratasevičius ir jo draugė S. Sapega buvo sulaikyti gegužės 23 dieną Baltarusijos sostinės oro uoste, Minsko režimui priverstinai nutupdžius oro bendrovės „Ryanair“ keleivinį lainerį, kuriuo jie skrido.
Delfi primena, kad Baltarusijoje sulaikytos Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės S. Sapegos advokatas birželio 14 d. pranešė, kad jai iškeltos dvi baudžiamosios bylos. „Viena byla, kurioje ji pripažinta įtariamąja, buvo iškelta gegužės 23 dieną, antra – gegužės 25 dieną“, – po teismo posėdžio pranešė advokatas Aliaksandras Filanovičius.
Jis nepatikslino šių baudžiamųjų bylų esmės, nes pasirašė susitarimą neatskleisti informacijos. Tyrimų komiteto pirmininkas D. Hara žurnalistams sakė, kad S. Sapega kaltinama socialinės neapykantos ir nesantaikos kurstymu.
„Sofija Sapega buvo sulaikyta dėl įtariamo Baudžiamojo kodekso nusikaltimo – dalyvavimo vykdant masinius neramumus. Beveik iš karto ji buvo įvardinta kaip įtariamoji kitoje baudžiamojoje byloje dėl socialinės neapykantos ir nesantaikos kurstymo“, – pareiškė Tyrimų komiteto pirmininkas Dzmitryjus Hara.
Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto studentė S. Sapega gegužės 23 dieną buvo sulaikyta kartu su savo draugu, opozicijos tinklaraštininku Ramanu Pratasevičiumi Minsko oro uoste, Baltarusijos režimui priverstinai nutupdžius bendrovės „Ryanair“ lėktuvą, kurio pora skrido iš Atėnų į Vilnių.
Minskas vėliau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S. Sapega sako, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.
Pasak baltarusių žmogaus teisių centro „Viasna“, S. Sapegai buvo pareikšti kaltinimai dėl „nesantaikos kurstymo“, jai gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo.
ES įvedė sankcijas
Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske.
Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.
Be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – sakoma ES Tarybos paskelbtame pranešime.
Vėliau ketvirtadienį išsamios sankcijų sąlygos buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.
Reglamente nurodoma, kad draudimas importuoti arba tranzitu per Baltarusiją gauti naftos produktus ir kalio trąšas bus taikomas susitarimams, sudarytiems po birželio 25 dienos. Taigi, ES sankcijos nebus taikomos šiuo metu galiojantiems kontraktams dėl naftos produktų ar kalio trąšų pirkimo iš Baltarusijos.
„Nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų iki 2021 metų birželio 25 dienos, arba papildomų sutarčių, reikalingų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui“, – rašoma dokumente.