Nenurašykite Donaldo Trumpo. Taip apie dabartinio JAV prezidento perrinkimo galimybes kone sutartinai pastaruoju metu kalba ekspertai tiek JAV, tiek anapus Atlanto, taip pat ir Lietuvoje. Jei dar pernai skandalais per visus 4 metus garsėjusio JAV lyderio perrinkimas dėl gerėjančios šalies ekonomikos atrodė labai tikėtinas, o prieš pusę metų įsisukus koronaviruso pandemijai smogė D. trumpo įvaizdžiui, tai dabar švytuoklė vėl gali pasisukti jo naudai.
Kol antradienio rinkimų baigtis lieka neaiški, svarstomi įvairūs scenarijai. Daugiau neigiamai, nei teigiamai ypač Europoje vertinamas D. Trumpas ir Lietuvoje sulaukia daugiau ypač prieštaringų vertinimų: visuomenė labiau linkusi žiūrėtis skeptiškai, Lietuvos pareigūnai jį vertina atsargiai, o pavieniai šalininkai atvirai demonstruoja paramą antisisteminiam kandidatui, nors apie J. Bideną nedaug ką gali pasakyti išskyrus nebent tai, kad jis būtų nuosaikesnis prezidentas. Bet ką vieno ar kito kandidato pergalė lemtų pačioje Amerikoje, pasaulyje ir kaip tai atsilieptų Lietuvai?
Lietuvių požiūris – nenuoskelus
JAV 46-ą kartą renka šalies lyderį prezidento rinkimuose, o Lietuvoje atvirai demonstruojama parama D. Trumpui – net kelios akcijos Vilniuje, Gedimino kalne bei JAV prezidento rinkimų gerbėjų palaikymo renginys neliko nepastebėtas socialinėje žiniasklaidoje kaip prieš kelerius metus per visą pasaulį išgarsėjęs piešinys ant sienos, kurioje užfiksuotas D. Trumpas su Vladimiru Putinu.
Vis dėlto lietuvių požiūris tebėra labiau tradicinis ir atsargus: istoriškai Lietuvoje palankesniais vadinami respublikonai ir jų kandidatai, nors pabrėžiama, kad bet kuris žmogus išrinktas JAV prezidentu būna naudingas Lietuvai. Pastarasis požiūris nėra visai teisingas.
Kaip pastebėjo ryšių su visuomene specialistas ir JAV politikos subtilybes narplioti mėgstantis Mykolas Katkus, D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama, vertinant iš geopolitinio požiūrio taško, buvo prasčiausias prezidentas Lietuvai.
„Jis dėmesį kreipė į Kinijos ir Vidurio rytų klausimus, o Rusijos atžvilgiu ilgai nemanė, kad kažką reiktų daryti. Šaltojo karo prisiminimai jo neveikė“, – pažymėjo M. Katkus. Būtent B. Obama atitraukė didžiąją dalį JAV pajėgų iš Europos, nors pastaraisiais mėnesiais mėgstama priminti, kad tai D. Trumpas grasina atitraukti amerikiečių karius iš Europos.
Pasak M. Katkaus, atėjus D. Trumpui, jo komandos žmonėms ir Senate įsitvirtinus respublikonams, kurie turi kiek kitokį požiūrį į pasaulį, Lietuva daug laimėjo saugumo prasme – padidintas Europos gynybos iniciatyvos finansavimas, išlaikytos ir išplėstos sankcijos Rusijai. Visa tai esą yra ir D. Trumpo administracijos nuopelnas.
„Kita vertus, D. Trumpas yra vienas labiausiai nensupėjamų ir sąmoningai savo karjeroje tokį nenuspėjamą elgesį pasirinkusių prezidentų. Mums daugelis jo žingsnių yra sunkiai suprantami ir keisti – jis mėgsta bendrauti su diktatoriais, su Vladimiru Putinu susitikimai pernelyg draugiški.
Jis taip pat nesugebėjo Putinui nieko pasakyti apie iškilusius faktus, kad talibams rusai mokėjo premijas už nušautus JAV karius, kas labai sukrėtė JAV žvalgybos bendruomenę. Tai netradicinis politikas ir su juo visada lieka neaiškumo galimybė – nors jo veikla mums naudinga, vertiname jį atsargiai“, – pažymėjo M. Katkus.
Tuo metu J. Bidenas, pasak M. Katkaus, nors ir demokratas, yra kitoks, nei B. Obama ir kaip politikas jis susformavo dar Šaltojo karo laikais, rėmė Baltijos šalis, puikiai supranta šių valstybių problematiką ir santykių su Rusija delikatumą.
Esą ne veltui jis bičiuliavosi su konkurentu iš respublikonų stovyklos, dabar jau velioniu politiku Johnu McCainu, kurio žmona atvirai parėmė J. Bideno kandidatūrą. Tačiau J. Bidenui tapus prezidentu, pasak M. Katkaus, daug kas priklausytų ir nuo jo komandos, pavyzdžiui, jei valstybės sekretore būtų paskirta Susan Rice, kuri gali tęsti B. Obamos politiką.
Galiausiai, kaip laidoje „Delfi tema“ pastebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas, labai svarbūs ne tik JAV prezidento rinkimai, bet ir Senato rinkimai, kuriuose spręsis, kas užsitikrins daugumą – tiek respublikonai, tiek demokratai per pastaruosius 4 metus jau sugebėjo atvėsinti ne vieną prieštaringai vertinamą D. Trumpo iniciatyvą ir veikė kaip atsvaros ir sulaikymo sistemos elementas.
„Amerikos lietuviai daug vilčių dėdavo į respublikonų partiją nuo JAV prezidento Harry Trumano laikų, kita vertus pasaulis labai pasikeitęs, o ir Amerikos vidaus ir užsienio politika pasikeitusi, ypač per pastaruosius 4 metus ji buvo nenuosekli, tad vertinti, kas geriau Lietuvai būtų sunku“, – pažymėjo V. Ušackas. Tiesa, apklausos rodo, kad bent jau kol kas dauguma lietuvių linkę matyti būtent J. Bideną prezidentu: Tai rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ apklausa.
Tyrimo metu tūkstančio gyventojų buvo klausiama, kuris iš kandidatų būtų geriau Lietuvai. 32,5 proc. apklaustųjų pasirinko J. Bideną, o 18,1 proc. – antrosios kadencijos siekiantį respublikoną Donaldą Trumpą. Beveik pusė apklaustųjų neturėjo nuomonės.
Šių metų pradžioje Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės apklausą. D. Trumpo veiklą „Spinter tyrimų“ apklausoje teigiamai įvertino vos 5,9 proc., greičiau teigiamai – 17,5 proc. Itin ryškus skeptikų procentas – greičiau neigimai JAV prezidentą vertina 38,3 proc. Lietuvos gyventojų, neigiamai – 20,2 proc., dar 18,1 proc. nežinojo arba neatsakė.
Tačiau M. Katkus pabrėžė, kad jei lietuviams kas leistų rinkti JAV prezidentą ir būtų galimybių rinkti butent D. Trumpą, lietuviai neabejotinai balsuotų už D. Trumpą.
„Lietuvos gyventojai rinktų D. Trumpą – tokio šoumeno, gudraus populistų Lietuvos politikoje nėra, daug kitų šalių balsuotų, pas mus ir už Karbauskį ir už Paksą balsavo, kurie nebuvo tokie talentingi. Trumpas patinka, kai jis kalba apie tavo problemas“, – pažymėjo M. Katkus.
Toks žavėjimasis nėra išskirtinis vien lietuviams. Pasak M. Katkaus, Amerika ideologine, politine prasėmis tebėra užburiantis sapnų fabrikas.
„Atėjus Obamai visam pasaulyje nuvilnijo jaunų energingų politikų banga. pavyzdžiui, Emmanuelio Macrono judėjimą „En Marche“ būstų sunku įsivaizduoti be Obamos pergalės. Atėjus Trumpui – taip pat panašių politikų banga. Jis yra simbolis, kurie kovo prieš sistemą.
Pasižiūrėjus sąmokslo teorijų judėjimus, pavyzdžiui Quanon, tai jis ten yra esminis kovotojas su elitu, sistema, žiniasklaida. Trumpas niekada neleidžia save apibūdinti ar išsižadėti kokių pozicijų“, – pažymėjo M. Katkus. Vis dėlto ne paslaptis, kad D. Trumpo elgesys per pastaruosius 4 metus tapo galvos skausmu ne tik JAV sąjungininkams ar priešams, bet ir patiems amerikiečiams.
Privalumai subliuško pandemijos fone
Tiesa, ir prieš 4 metus D. Trumpas buvo vertinamas prieštaringai – iš pradžių nerimtai, kaip klounas, vėliau kraupino savo pasisakymais, bet galiausiai buvo išrinktas. Būtent šį fenomeną – D. Trumpo gebėjimą surinkti reikiamą dalį rinkėjų balsų per 2016-ųjų rinkimus išskyręs M. Katkus įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių šį antradienį. Viena vertus perrinkimo siekiančiam D. Trumpui kol kas sekasi išlaikyti tą įvaizdį savo aršių rėmėjų gretose.
„Amerika – sudėtinga, daugiatautė, daugiakultūrė valstybė, kurios valstybingumas sukurtas bendruomenių pagrindu. Kuo skiriasi JAV ir Europa? Amerika sukurta žmonių, pabėgusių nuo karalių ir jų tikslas daryti ką nori – išpažinti savo religiją, vaikščioti su ginklais, tas amerikiečių išskirtinumas susijęs su mažesniu valstybės vaidmeniu visuomenėje.
Jei dirbsi – būsi sėkmingas, geriausias, svarbu, kad valstybė netrukdytų. D. Trumpas atstovauja šį idealą“, – teigė M. Katkus, išskyręs kovas dėl Aukščiausiojo teismo, kur dešiniuosius amerikiečius erzino tai, kad Aukščiausiajame teisme įsitvirtino kairiųjų pažiūrų teisininkai, kurie priėmė liberalių pažiūrų praktikas. D. Trumpo elgesys paskiriant jo parinktus dešiniųjų pažiūrų teisėjus, žinoma, patinka ne visiems, tačiau net ir tiems amerikiečiams, kuriems jis nepatinka, daro įspūdį tokie veiksmai: atrodo, lyg jis gintų jų teises, o ir sėkmingai tvarkėsi su ekonomika.
„Iki pandemijos D. Trumpas buvo sėkmingas ekonomikoje, kas privedė Ameriką prie mažiausios nedarbo istorijoje. Aišku, visa tai buvo iki koronaviruso pandemijos, kai viskas esmingai pasiekeitė. Tad jei jis pralaimės, tai ne dėl kokio skandalo, o todėl kad vyresni ir priemiesčių rinkėjai išsigando kaip jis elgėsi pandemijos akivaizdoje“, – pažymėjo M. Katkus.
Ar pavyks pakartoti 2016-ųjų sėkmę?
O rinkimuose, kaip pažymi M. Katkus, gali lemti ir nedidelis skaičius balsų. Jei D. Trumpas per praėjusius rinkimus sugebėjo į savo pusę palenkti dalį už demokratus anksčiau balsavusių rinkėjų, tai tą patį dabar gali padaryti J. Bidenas su respublikonus rinkusiais amerikiečiais.
„Dar prezidentas Richardas Nixonas sugebėjo pervilkioti pietinių valstijų demokratus į respublikonų stovyklą, o ta koalicija tarp pietinių demokratų, evangelikų ir pasiturinčios viduriniosios klasės, daugiausiai baltųjų, o taip pat ir kubiečių rinkėjų yra dabartinė respublikonų partija, dėl ko Trumpas laimėjo 2016-siais su kaimo ir vidurio vakarų Amerikos darbininkų balsais.
Tačiau ir demokratų partija labai atsinaujino, atėjo daug naujos kartos politikų, nors būtent vyresnieji, kurie supranta santykių su Rusija problematika ir nemato viso pasaulio per Kinijos prizmę mums labai naudingi“, – teigė M. Katkus.
„Amerikoje dauguma visą gyvenimą balsavo arba už respublikonus, arba tik už demokratus. Asmenybės įtaka – nulinė. Per praėjusius rinkimus Trumpas sugebėjo mobilizuoti kaimo rinkėjus ir atskelti už demokratus balsavusią viduriniąją klasę. Buvo ir rasinio balsavimo ir pan., bet tarp respublikonų ir demokratų rinkėjų didelė praraja – svarbu ne pervilioti ar naujus, bet atvesti savus. Vaikščiojimas po namus padidina galimybes, kad rinkėjai pasirodys rinkimų dieną – D. Trumpas šios operacijos nebuvo sustabdęs net per pandemijos įkarštį.
Faktas, kad per praėjusius rinkimus įvyko tai, kas retai nutinka – Trumpui pavyko pakeisti demokratų koalicijos dalį, susigriebti tuos, kurie balsavo už B. Obamą, Billą Clintoną ir atvesti pas save. Dabar unikalu tai, kad praėjusį kartą už Trumpą balsavę vyresni rinkėjai, palankesni respublikonams nuo D. Trumpo dėl jo pandemijos valdymo nusisuko.
Priemiesčių gyventojai, kurie tradiciškai balsuoja už respublikonus, ypač priemiesčių moterys taip pat nusisukę nuo Trumpo. Jei jis pralaimės Vidurio Vakarus, tų nedidelių skaičių svarba bus aukso vertės – gali lemti ir 25 tūkst. balsų persvara“, – pažymėjo M. Katkus.
Tuo metu J. Bidenas turi savų pranašumų: jis patyręs politikas, vyresnis, jį žino dauguma rinkėjų ir jis atrodo solidžiau, ne toks radikalus ir turi visas galimybes laimėti būtent tose kertinėse Floridos, Ohajo valstijose, kur pergalė būtų ypač reikšminga D. Trumpui.
J. Bidenui, pasak V. Ušacko, taip palanku ir tai, kad iš anksto balsavo rekordiškai daug – 96 mln. amerikiečių, o jų apklausos rodo, kad dauguma jų balsą atidavė už demokratą. Tačiau permaininga kova dar gali užsitęsti.
„Teko būti svečiuose ir pas Trumpą, ir su Bidenu bendrauti daug, jie atstovauja labai skirtingas vertybes. Bet jei prieš pusmetį maniau, kad Trumpas lengvai laimės, prieš mėnesį pradėjau smarkiai abejoti, bet dabar vėl, vertinant jo aktyvumą ir žinios aiškumą, grasinant socializmu ir kertinėse valstijose – Ohajuje, Floridoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje, mano įspūdžiai bendraujant su užsienio politikos patarėjais susidaro įspūdis, kad demokratai smarkiai sunerimę, kad Trumpas gali atlikti šuolį, nenustebčiau, jei būtų kaip 2000 metais Floridoje, kai teko perskaičuoti balsus ir įsikišti Aukščiausiajam teismui. Nenustebčiau, jei D. Trumpas laimėtų.
Jis nuperka dalies rinkėjų balsus, save pozicionuoja ne kaip biurokratas, nemokantis nieko daugiau uždirbti, nei Senato kėdę užimti. Jis save išskiria, kad jis yra eilinis amerikietis, jis uždega amerikiečius Amerikos svajone, kad žmogus, kuris politikoje anksčiau nedalyvavęs, dabar yra galingiausios pasaulio valstybės prezidentas, darantis permainas, kritikuojantis užsidariusius politikus ir nesuvokiančius, kaip užsidirbti dolerį ir tuo jis paperka“, – sakė V. Ušackas, atskleidęs, kad turėdamas galimybę jis vis dėlto balsuotų už J. Bideną.
Atsargios prognozės be didelės dramos
Tad kuo tikėti – ekspertais, kandidatais ar apklausomis, jei ir pastarosios prieš 4 metus klaidingai rodė D. Trumpo varžovės Hillary Clinton pergalę?
„Visos apklausos rodo Bideno pergalę. 2016-ųjų trauma, kai modeliai rodė Clinton persvarą ir pergalę, o tada paaiškėjo klaidos – nepakankamai apklausta vyresnių, kaimo žmonių, jos bus išanalizuotos. Juk tyrimų industrija – milijardų dolerių vertės ir reikėjo atlikti nesėkmingų tyrimų autopsiją. Jau 2018 rinkimų apklausos parodė, kad tyrėjai neklydo. Manau, kad jei ta industrija antrą kartą susimautų, kiltų klausimas dėl visos tos rinkos egzistencijos.
Trumpui norint laimėti reikia didesnės paklaidos – tai nėra neįmanoma, stebime moderniosios rinkimų sociologijos susimovimą arba reabilitaciją. Dabar esminis klausimas – rinkimų dienos aktyvumas. Kiek pavyks atvesti rinkėjų prie balsadėžių“, – pažymėjo M. Katkus.
Tiek jis, tiek V. Ušackas sutiko, kad perrinkus D. Trumpą jokių esminių permainų staiga neįvyktų, o ir tragedijų, nors atvirai D. Trumpo varžovą parėmę respublikonai, tikėtina sulauktų dabartinio prezidento pašaipų. O norint įtikti D. Trumpui, jam rūpi tik viena – absoliutus lojalumas.
„Trumpą dar labiau suks žmonės, kurie jį atitinka. Trumpo karikatūra matoma, bet nereikia ja tikėti – taip, jis daugelio aspektų nesupranta arba supranta primityviai, arba jam neįdomu. Ekonomikoje supranta daugiau, niekas nebūtų taip rizikavęs, kaip D. Trumpas.
Todėl jį perrinkus, manau, bus daugiau tos pačios betvarkės, daugiau tarptautinių skandalų, dar griežtesnė imigracijos kontrolė, žvalgybos bendruomenei bus košmaras, bus metai pusantrų siautėjimai , bet nieko dramatiško“, – pažymėjo M. Katkus.
„Jei D. Trumpas bus perrinktas, toliau matysime „Amerika pirmiausia“ politiką, kur dominuos JAV nacionaliniai, ekonomikos interesai persiderant tiek su Europa, tiek su Kinija. Rusija galbūt toliau bus vertinama kaip priešininkė, nors bus kalbamasi su Kremliumi.
Atitraukimas pajėgų iš užsienio, pirmiausiai iš Afganistano, mokesčių mažinimas, COVID-19 įveikimas – tai apibrėžtų jo sėkmes“, – teigė V. Ušackas.
Ir nors abu pašnekovai sutarė, kad D. Trumpo pralaimėjimo atveju įmanomi neramumai JAV, kur dabartinį prezidentą atvirai remia Quanon judėjimas bei kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenys, o dešiniųjų ekstremistų keliamas pavojus jau vertinamas rimčiau, nei islamiškasis terorizmas, vargu ar pats D. Trumpas sieks ko nors kito, išskyrus asmeninės naudos.
„Neabejotina, jis derėsis iki pat galo, todėl ir nesako, kad pripažins rinkimų rezultatų. O ar jis vadovaus rezistencijai, užsibarikaduos Baltuosiuose rūmuose – nemanau, tai absurdas“, – teigė M. Katkus.