Bielinis: kitoks sprendimas būtų sukėlęs chaosą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis penktadienio vakarą Delfi sakė, kad partija pagaliau suprato savo dalinamų pažadų pasitraukti žalą.
„Mes turime tai taip matyti, kad iš tikrųjų partija suprato, jog jei ir toliau tęs lygiai tokią pačią pažadų atsistatydinti liniją – jie sukels visišką chaosą tiek vidaus politikoje, tiek užsienio politikoje. Juo labiau, kad iki NATO viršūnių susitikimo lieka nedaug laiko. Ir tokio susitikimo pradžiai turėti pasimetusią Seimo parlamentinę struktūrą būtų labai blogai“, – tikino jis.
TS–LKD prezidiumas taip pat nurodo, kad pasitiki TS–LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. VDU politologo L. Bielinio teigimu, sunku pasakyti, ar tam pritars visi skyriai.
„Tačiau jeigu prezidiumas jau tai pasakė, manau, kad partijos gretose bus vienaip, ar kitaip paaiškinta ir nuraminta. Šiandien to šurmulio ir chaoso nereikia niekam“, – kalbėjo politologas L. Bielinis.
Ši drama po kurio laiko pasimirš, tikino VDU profesorius.
„Praeis vasara, ateis ruduo, laiko iki rinkimų yra dar daug. Ir iki jų dar gali emocijos keistis ne vieną kartą. Tai, kas įvyko dabar labai greitai užsimirš, po savaitės jau ir bus užmiršta. Galbūt rudeniop bus atlikti normalūs darbai, kurie visiems patiks ir jiems bus atleista. Nemanau, kad čia mes visam šimtmečiui turėsime pasmerktus konservatorius ir nemeilę jiems. Mes turime trumpalaikę emociją“, – sakė Delfi pašnekovas L. Bielinis.
Paklaustas, ar šie TS–LKD pareiškimai buvo klaida.
„Tai buvo klaida, toks emocinis pliūpsnis – labai emocingas pasisakymas, kuris buvo nemotyvuotas. Galbūt kažkokių argumentų ir buvo galima surasti, bet bendrame kontekste toks sprendimas būtų tikrai ydingas ir tikrai neatneštų jokios naudos.
Tai parodė ir balsavimas Seime, ir daugelis partijų viduje, manyčiau, suvokia, kad čia yra kažkas pavojingo. Ir, ko gero, iki galo neapsvarstyto, iki galo nesuvokta. Pats žingsnis buvo klaida. Ir dar pamatysime, kaip jie tą klaidą išgyvens, paaiškins. Manau, kad artimiausiomis dienomis tai matysime“, – Delfi penktadienio vakarą sakė VDU profesorius, politologas L. Bielinis.
Kalpokas: lošimas nepavyko
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas Delfi sakė, kad visa ši situacija, pradedant premjerės pareiškimais ir baigiant konservatorių partijos prezidiumo sprendimu, atrodo komiškai.
„Kaip ir buvo galima tikėtis, tie statymai buvo keliami labai aukštai, lošimas nepavyko ir dabar tenka kažkaip susitaikyti su situacija, kuri tikrai nėra tokia, kuri turėtų geras išeitis“, – kalbėjo jis.
Konservatoriai, anot jo, pasirinko vienintelį likusį kelią ir pasakė – dirbame toliau, o visa atsakomybė buvo permesta partijos prezidiumui, kaip kolektyviniam organui.
„Kolektyvinę atsakomybę visada yra paprasčiau pasidalinti. Prezidiumas prašo I. Šimonytės, kad ji tęstų, I. Šimonytė, natūralu, nebeprieštaraus. Bus galima sakyti, kad tai ne premjerė keičia nuomonę priklausomai nuo situacijos, o aukojasi vardan partijos ir daro kilnų darbą“, – sakė jis.
Komentuodamas prezidiumo pareikštą pasitikėjimą G. Landsbergiui I. Kalpokas sakė, kad partijos pirmininko užstojimas nuo partiečių kritikos yra aiški simbolinė žinutė, kuria siekiama atsakomybę permesti į kolektyvinės atsakomybės lygmenį.
Tačiau politologas prisipažino nemanantis, kad po visos šios istorijos rinkėjų akyse reputacija bus taip lengvai atstatyta.
„Jei galvojame apie dešiniųjų rinkėjus, tai yra tie rinkėjai, kurie paskutines kelias kadencijas praleido kritikuodami tai A. Butkevičiaus nuomonių kaitą, tai S. Skvernelio kalbas, kad atsistatydins, o paskui – taip nesakiau. Dabar jiems neliko nieko kito kaip patiems pajusti, ką reiškia, kai jų palaikomi politikai užsiima tokiais darbeliais. Tai bus kartu ir nemalonu“, – kalbėjo jis.
Tuo metu opozicija po šios situacijos, pasak I. Kalpoko, bus pajutusi kraują ir tai, kad ši Vyriausybė nėra stipri ne tik politiškai, bet ir emociškai.
„Ir, priklausomai nuo aplinkybių, jiems tas plunksnas bus bandoma pakedenti“, – įsitikinęs jis.
Iš konservatorių prezidiumo sprendimo matyti, kad nėra ruošiamasi keisti finansų ir kultūros ministrų, kurių Vyriausybėje sakė nematantis prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak I. Kalpoko, prezidento ir Vyriausybės konfliktas nėra naujiena.
„Mums ko gero stebėtina, kai to konflikto dėl kokios nors priežasties nėra. Dabar prezidentas pastatytas į jam nepatogią situaciją, nes jei Vyriausybė nepersikrauna, neieško iš naujo pasitikėjimo, neperformuojama, tai prezidento vaidmuo yra tarsi nulinis“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pridėjo, kad G. Nausėda iš tiesų nėra moralinis autoritetas nei konservatoriams, nei jų rėmėjams.
„Tai tų svertų iš tiesų nėra. Galima pareikšti nepasitenkinimą, išsitraukti dar kokią nors įdomią sentenciją iš sentencijų knygutės, bet realių svertų nėra“, – pabrėžė jis.
Tačiau jei konfliktas dėl Gintarės Skaistės ir Simono Kairio su prezidentu įsisiūbuos ir prezidentas ims ignoruoti, pavyzdžiui, finansų ministrę, tai, I. Kalpoko nuomone, valstybės ekonomikos raidai gali pakenkti, ypač turint mintyje, jog esame recesijos situacijoje.
Sausi iš balos neišlips
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės teigimu, nors drama baigėsi taip, kaip buvo tikėtasi, konservatoriai „sausi iš balos neišlips.“
„Nėra nieko, kas keltų rytoj, poryt sumaištį, bet mes ne visai grįžome ten, kur buvome, dėl to, kad koalicijos partneriai, aš manau, į konservatorius žiūrės kiek kitaip, visuomenės nuomonė taip pat gali būti šiek tiek pasikeitusi – tas autoritetas arba reputacija nebus jau tokie, kokie yra buvę.
Nesakau, kad čia bus radikalios rinkėjų permainos ir nuotaikų pokyčiai, bet vis dėlto konservatoriams tai nebus į naudą“, – komentavo ekspertė.
„Mes matome, kad faktiškai yra grįžtama prie to, kas buvo, kalbama apie tolesnį koalicijos bendradarbiavimą, papildomai yra įvedamas koalicijos tarybos institutas, kuris leistų tą bendradarbiavimą stiprinti, ir iš esmės išreikštas pasitikėjimas tai Vyriausybei, kuri šiandien ir dirba, ir I. Šimonytei tuo pačiu. (...)
Nėra nieko, kas keltų rytoj, poryt sumaištį, bet nevisai grįžome ten, kur buvome, dėl to, kad koalicijos partneriai, aš manau, į konservatorius žiūrės kiek kitaip, visuomenės nuomonė taip pat gali būti šiek tiek pasikeitusi – tas autoritetas arba reputacija nebus jau tokie, kokie yra buvę. Nesakau, kad čia bus radikalios rinkėjų permainos ir nuotaikų pokyčiai, bet vis dėlto konservatoriams tai nebus į naudą“, – komentavo ekspertė.
R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad prezidiumas savo nutarime išskyrė, jog nėra teisinių būdų organizuoti savivaldybių tarybų sistemos perkrovą.
„Tai yra sudėtingas klausimas, tačiau jeigu dabar teisiškai yra labai rimtas rebusas, tai nereiškia, jog dabar partijair toliau turi nespręsti to klausimo partijos lygmeniu, naudojant tuos instrumentus, kuriuos partija turi, bet čia yra kiekvienos partijos apsisprendimas“, – kalbėjo politologė.
„Koalicija negriūna, Vyriausybės atsistatydinimo nėra, bet, nepaisant to, konservatoriai vis dėlto iš šios balos sausi nelipa“, – įvertino R. Urbonaitė.
Šansas Nausėdai
Be to, kaip atkreipė dėmesį pašnekovė, artėja kitų metų rinkimai, kurių metu dirbti nebus lengva, o ir savo aktyvumą pademonstruoti norės prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aišku, dabar daug kas gali kelti klausimą, kaip jis bendradarbiaus su kai kuriais ministrais, kuriems jis nepasitikėjimą jau yra ištransliavęs ir kuriais jis jau sakosi pats, kad nelabai pasitiki bei mano, jog jie nelabai galėtų dirbti. Iš kitos pusės, mes ne kartą matėme situaciją, kad Nausėdos nepasitikėjimas, jo išreiškimas, prezidento balsas į premjero dangų neina“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Tad kol kas, panašu, šioje Vyriausybėje keisis tik vienas ministras – švietimo, mokslo ir sporto.
„I. Šimonytei vėl reikės keisti savo poziciją, nes ji iš pradžių buvo pasakiusi, kad švietimo ministro, mokslo ir sporto ministro pamainos neieškos, o dabar reikės tą pamainą surasti. Čia gali būti, kad prezidentas lengva ranka kandidatūrų nepalaimins, nes galbūt čia jis irgi norės parodyti, kad vis dar yra veikiantis subjektas Lietuvos politinėje sistemoje. Ir ne paskutinės svarbos“, – akcentavo MRU politologė.
Šimonytė: pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje
Po Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Prezidiumo sprendimo pasiakė ir pati I. Šimonytė.
Ji teigė, kad Seimo sprendimą nepritarti pirmalaikių rinkimų idėjai vertina kaip apsisprendimą, jog kolektyvinė politinė atsakomybė už kilusias įtampas dėl egzistuojančių skirtingų savivaldybių tarybų tvarkų ir reikalavimų nustatant apmokėjimą už tarybų narių darbą ir/ar su tokiu darbu susijusių išlaidų kompensavimą Seimui taikytina tiek, kiek Seimas privalo nustatyti aiškius principus, leidžiančius panaikinti nepaaiškinamus dydžių ir reglamentavimo skirtumus. Šis darbas vyksta ir vieningą reglamentavimą numatančios įstatymo pataisos turėtų būti priimtos netrukus.
„Pabrėžiu, kad kilusios įtampos niekaip nėra susijusios su tiesioginiu Vyriausybės darbu. Tai, kad keli Vyriausybės nariai, praeityje buvę Kauno miesto savivaldybės tarybos, kurios reglamentas nenumatė išlaidų kompensavimo procedūrų kontrolės, nariais, buvo bandomi paversti šios situacijos „veidu“ keliant jiems reikalavimus post factum už pakankamai tolimą praeitį, neatitiko mano supratimo apie problemą ir jos sprendimo būdus. Formuotas lūkestis dėl ministrų atstatydinimo kaip neva neatitinkančių mano pačios iškeltų skaidrumo reikalavimų neturėjo pagrindo, nes ministrų morale abejoti neturėjau ir neturiu priežasties. Nepaisant to, kilusios diskusijos kėlė riziką Vyriausybės sklandžiam darbui ir gebėjimui toliau vykdyti savo programą, todėl buvau pasirengusi už tai prisiimti asmeninę politinę atsakomybę ir prašiau Prezidiumo svarstyti galimą Vyriausybės atsistatydinimą, jeigu Seimas pirmalaikiams rinkimams nepritartų. Atsiprašau, kad dėl žmogiškos reakcijos į kilusią įtampą netiksliai komunikavau intenciją teikti savo atsistatydinimą be konsultacijos su partijos institutais. Suvokdama savo atsakomybę prieš politinę bendruomenę, turėjau remtis Prezidiumo nutarimo formuluotėmis“, - I, Šimonytė paaiškino, kodėl apsigalvojo dėl atsistatydinimo.
Jis teigė, kad įvertino įvykusią diskusiją Prezidiume ir atsižvelgė į tai, kad koalicija funkcionuoja ir iš esmės nemato kliūčių toliau vykdyti koalicinę sutartį.
„Todėl Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi, kaip įmanoma artimu metu papildžius ją švietimo, mokslo ir sporto ministru, ir toliau vykdys savo programą. Pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje. Seimo sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų neorganizavimo ir pasirengimą artimiausiu metu sureglamentuoti išmokas tarybų nariams laikau tam tikru brūkšniu, už kurio išlieka pareiga politikams atsakyti už konkrečius savo padarytus nusižengimus“, - teigė I. Šimonytė.
Čmilytė-Nielsen: racionalūs sprendimai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad penktadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas pasiekė racionalų sprendimą, paremdamas Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę. Todėl parlamento vadovė viliasi, kad valdančioji dauguma galės tęsti darbus ir konstruktyvų bendradarbiavimą.
„Racionalūs sprendimai, kurių iš esmės ir laukta. Tai leidžia tęsti darbus ir, tikėtina, užtikrinti konstruktyvų koalicijos bendravimą“, – Eltai raštu perduotame komentare teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Saudargas: Šimonytė dirba puikiai
Krikdemas Paulius Saudargas sako, kad problemų mazgas, susidaręs pradėjus į viešumą kilti vadinamajam čekių skandalui, nacionaliniu mastu yra išspręstas
„Aš ir asmeniškai diskusijose pasisakiau už tokį sprendimą, nes manau, kad pagrindo premjerei dabar dėti pareiškimą ant stalo nėra. Apskritai visas „čekiukų“ skandalo kontekstas šiandien yra pasikeitęs. Visų pirma, Seimas jau po svarstymo pritarė Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, kuriais reglamentuojamos savivaldybių tarybų narių išmokos ir atsiskaitymo už jas tvarka. Manyčiau, kitą savaitę šiuo klausimu bus padėtas taškas“, – Delfi sakė P. Saudargas.
Jo teigimu, tai yra sprendimas ateičiai.
„Klausimas, ką daryti su praeities bėdomis, taip pat juda į priekį, nes mūsų partija yra priėmusi gana aiškią tvarką, kaip kiekvienas susijęs politikas turi išspręsti savo situaciją. Kitos partijos taip pat sprendžia savaip. Kalbant apie ministrus, tai irgi kiekvienas savo situaciją yra vienaip ar kitaip išsprendęs.
Visam Seimui taip pat buvo pasiūlytas stambaus kalibro sprendimas, Seimas nubalsavo tuo keliu neiti. Tai irgi sprendimas, kurį demokratinėje valstybėje turime gerbti. Taigi nepriklausomai nuo to, kad žurnalistinis tyrimas toliau nuosekliai vyksta (už tai galime tik padėkoti), peržiūrimos vis naujos savivaldybės, kai kur, kai tam yra pagrindas, įsitraukia ir teisėsauga, bet nacionaliniu mastu šis problemų mazgas, sakyčiau, yra išrištas“, – įvertino TS-LKD narys.
Be to, jo vertinimu, I. Šimonytė dirba puikiai.
„Kalta tik tuo, kad prieš kelias savaites, kai iš tiesų buvo visiškai kitas kontekstas ir daug emocijų susikaupę, leido sau pasakyti keletu žodžių per daug. Kaip ji pati ir suformulavo. Koalicija irgi yra stabili, gebanti priimti sprendimus, pasiryžusi toliau dirbti, o po visų peripetijų gal net išeisime sustiprėję. Taigi sprendimas yra akivaizdus – visi pasidarėme išvadas ir dirbame toliau“, – pridūrė P. Saudargas.
Gentvilas tikisi, kad tai užbaigs krizę
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad penktadienio vakarą konservatorių prezidiumo priimtas sprendimas paremti premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą buvo tikėtinas. Politikas viliasi, kad šis sprendimas užbaigs kilusią politinę krizę.
„Tikėtas sprendimas, tikiuosi, kad tai užbaigs visą tą krizę. Džiugu dar ir kitas dalykas, kad sutinka, pritaria mūsų ar mano nuolatiniam siūlymui dėl koalicijos tarybos. Tikiuosi vaisingo darbo“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Skvernelis ragina Nausėdą išlaikyti principinę poziciją
Ekspremjeras Saulius Skvernelis tikina, kad pastarasis sprendimas jo nestebina. Visgi, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas mano, kad šioje situacijoje šalies vadovas Gitanas Nausėda turėtų išlaikyti principinę poziciją ir atsakyti, ar „gali toleruoti žmonių apgavystę“.
„Buvo viskas aišku, tai tiesiog akių dūmimas. Sukelta drama užgesinti tam tikrus skandalus ir viskas – nieko naujo“, – Eltai sakė S. Skvernelis, vertindamas TS-LKD vadovybės nutarimus.
„Dabar svarbiausias prezidento žodis – ar jis gali toleruoti žmonių apgavystę ir tokią nestabilią Vyriausybę, kuri panašų pokštą gali iškrėsti bet kada“, – į Daukanto aikštės lyderį referavo parlamentaras.
Širinskienė ironizuoja
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė šią žinią feisbuke ironiškai vadino „netikėta“.
„Na va, kaip netikėta. Nu niekaip negalėjom pagalvot, kad taip pasiaukos. Kai planas su rinkimais ir „daugiau konservatorių valdžioje dar 4 metams“ nepaėjo, Šimonytė žada dYrbt toliau. Kartu steigiama saulėlydžio taryba. Atsiprašau, koalicijos taryba, kurios šiaip jau niekas nesteigia kadencijos pabaigoje.
Ji steigiama pasirašant koalicijos sutartį ir užtikrina bendradarbiavimo bei tarimosi galimybes tarp koalicijos partnerių. Bet pas šituos visada kaip ne pas žmones – tai įsisteigė konservatorių valdžiai patiriant saulėlydį, kai nesikalbėjimas tarp partnerių pasiekė kosmines aukštumas“, – feisbuke rašė A. Širinskienė.
Mitalas: dėjo antausį rinkėjams
Laisvės frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas teigia negalįs vertinti konservatorių prezidiumo išreikštos paramos premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei, nes, pasak jo, šis sprendimas buvo padiktuotas jų pačių susikurtos dramos. Jis tikina ir toliau matantis galimybes dirbti koalicijoje, jei bus sutarta dėl principų, kurie ateityje užkirstų kelią panašioms situacijoms.
„Turbūt reikia suprasti, kad įmanoma tada dantų pastą atgal į tūbelę sukišti“, – Eltai teigė V. Mitalas.
„O rimtai kalbant, tai situacija tokia, kad antausį dėjo rinkėjams ir kažkokio didelio moralo čia nėra. O toliau mums labai svarbu, kad būtų darbinga koalicija, kad būtų įgyvendinami tie tikslai, kuriuos mes išsikėlėme. Ir dėl formatų, kaip gerinti koalicijos darbą, natūralu, kad mes siūlymus pateiksime taip pat“, – taip pat pažymėjo jis.
Taigi, politikas akcentuoja matantis darbą koalicijoje, jeigu bus sutarta dėl principų, kurie ateityje užkirstų kelią panašioms situacijoms.
V. Mitalas taip pat pažymi, kad šio TS-LKD sprendimo apskritai nebūtų prireikę, jeigu patys konservatoriai tokios situacijos nebūtų susikūrę.
„Aš konservatorių prezidiumo sprendimo niekaip negaliu nei palaikyti, nei pateisinti, nes jis yra padiktuotas tos dramos, kurią jie patys užvirė. Tai aš negaliu sakyti, kad jis yra geras, nes jo paprasčiausiai nebūtų buvę, jeigu jie nebūtų savo valties iš visų jėgų pradėję patys siūbuoti“, – sakė V. Mitalas.
„Tikrai nemanau, kad visa ši situacija yra racionali, į kurią konservatoriai mus įstūmė ir viena po kitos režisuojamos dramos tikrai nėra racionalios“, – taip pat pabrėžė politikas.
Paluckas apie TS-LKD prezidiumo sprendimą: liko sėdėti prie to, ką turi
Socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo sprendimas dėl premjerės Ingridos Šimonytės ateities poste buvo vienintelis logiškas konservatorių žingsnis. Pasak politiko, vidaus politikos krizę sukėlę konservatoriai nors ir išlaikė valdžią, tačiau prarado partijos reputaciją ir koalicijos partnerių pasitikėjimą.
„Iš tokios situacijos, kokią jie sukūrė – tai vienintelis tikėtinas, vienintelis logiškas sprendimas. Kitaip tariant, jie pasiėmė tai, kas jiems beliko. Reputaciją sugadino, pagarbos neteko, lygioje vietoje sukėlė sumaištį, koalicijos partnerius įsiutino, žmones prajuokino... Liko tik valdžia“, – Eltai komentavo G. Paluckas.
„Nuo pat pradžių taip ir turėjo gautis, tačiau nuostolių pridarė ir sau, ir visuomenei, ir koalicijos partneriams. Ir sėdi prie to, ką dar turi. Dar gerai, kad ir šito neišmetė į šiukšlių dėžę“, – ironizavo politikas.