Tai, kad gali būti surengta neeilinė Seimo sesija, pastarąją savaitę Eltai užsiminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, neeilinė sesija būtų surengta siekiant priimti sprendimus dėl išaugusių energijos kainų amortizavimo ir reaguoti į saugumo klausimus. Tai, kad vasarį gali įvykti neeilinė Seimo sesija, leido suprasti ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybei praėjusios savaitės trečiadienį pritarus centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti, I. Šimonytė pažymėjo, kad šie klausimai Seimą galėtų pasiekti neeilinėje sesijoje skubos tvarka.
Tačiau po savaitės valdantieji persigalvojo. Kaip naujienų agentūrai ELTA teigė Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, nėra pagrindo skubėti priimti sprendimus, turėsiančius amortizuoti energijos kainų kilimą. Bet kuriuo atveju, pažymėjo politikė, sprendimai dėl mokestinių lengvatų šildymui būtų priimami atgaline data. Panašiai kalbėjo ir kiti valdančiųjų lyderiai.
Užimtą valdančiųjų laikyseną netruko įvertinti ir Prezidentūra. Pasak jos, infliacijai siekiant dviženklius skaičius, keista girdėti, jog nėra pagrindo neeilinėje sesijoje svarstyti Vyriausybės ar prezidento pateiktų pasiūlymų.
Visgi ir po aštrios prezidento išsakytos kritikos, valdantieji toliau tikino, kad prieš savaitę patiems išsprūdusios užuominos apie galimą neeilinę sesiją niekada nebuvo susijusios tik su ketinimais priimti sprendimus dėl smarkiai išaugusių energijos kainų. Pasak valdančiųjų, šaukti į neeilinį posėdį Seimo narius svarstyta vertinant nacionalinio saugumo situaciją. Ir, kaip leido suprasti jie, situacijai šiuo klausimu išliekant daugiau mažiau stabiliai, neeilinės sesijos, kurios metu būtų skelbiama nepaprastoji padėtis, bent jau kol kas neprireikė.
Tokie argumentai opozicijos neįtikino ir ši ėmė svarstyti patys surengti neeilinę Seimo sesiją, kad dar vasario mėnesį parlamente būtų svarstomi projektai dėl infliacijos padarinių gyventojams mažinimo.
Vertindamas situaciją, L. Bielinis atkreipia dėmesį, kad valdančiųjų nenuoseklios pozicijos laikymasis gali signalizuoti apie esantį vidinį komunikacinį chaosą.
„Akivaizdžiai valdantieji demonstruoja, kad jie tarpusavyje yra nesusitarę. Iš esmės tai rodo, kad diskusijų viduje tarp valdančiųjų nebuvo. Matyt keli iniciatoriai tą idėją iškėlę nesugebėjo įkalbėti daugumos surengti sesiją. Iš tikrųjų matome, kad vidinės diskusijos nebuvo, todėl dabar matome visiškai prieštaringus kalbėjimus. Viduje yra komunikacinis chaosas“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Visgi, V. Valentinavičius tokią nuomonę linkęs atmesti. Anot jo, prezidentui pateikus infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus – didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – valdantieji nusprendė atsitraukti nuo Prezidentūros žaidimo.
„Gal vienas kitas pozicijos narys pasako skirtingas versijas, bet pagrindinė versija yra lyderės premjerės Ingridos Šimonytės. Klausimui kaip kovoti su infliacija šiuo metu sesijos nereikia ir tai buvo labai aiškiai pasakyta“, – teigė V. Valentinavičius kartu pridurdamas, kad valdančiųjų atsitraukimo nebūtų linkęs vertinti kaip vidinio komunikacinio chaoso.
Anot jo, pagrindinė priežastis, paskatinusi atsisakyti idėjos rengti neeilinę sesiją buvo G. Nausėdos keliamas spaudimas.
„Vyriausybės darbas yra valdyti ekonomiką ir ieškoti infliacijos valdymo priemonių, todėl Prezidentūrai skubinant valdančiuosius įgyvendinti siūlymus bet kokia kaina, valdantieji natūraliai to daryti neskuba. Tai čia paprasta aplinkybė, prezidentas sukūrė dosnumo varžybas ir eilinį kartą bando pasirinkti sau reitingo taškų rinkimams. Atitinkamai pagrįstai jis atsitrenkė į valdančiųjų priešiškumą ir nesutikimą žaisti šį žaidimą“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, L. Bielinio nuomone, nors visa ši istorija ir galėjo parodyti komunikacinį chaosą, viešojoje erdvėje sklandančios teorijos greitu metu bus pamirštos.
„Visuomenė nelinkusi įsidėmėti ilgam ir atsiminti kažkokius persvarstymus ir panašiai. Tai didžioji dalis visuomenės vertina čia ir dabar, tai, kaip yra ir tai, kas įvyksta ir yra įvertinama tuo metu. Galbūt kitą dieną bus viskas atvirkščiai, bet kiekvieną dieną visuomenė turi kardinaliai skirtingą nuomonę nuo prieš tai buvusios“, – svarstė politologas.