Pirmadienį socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus per spaudos konferenciją teigė, jog į Seimą bus nešami tokie pakeitimai: atsisakiusieji dalyvauti II pakopos pensijų kaupime pakartotinai automatiškai į sistemą būtų įtraukiami tik vieną kartą, sustabdžiusiems dalyvavimą įtraukimas nebūtų kartojamas; naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvauti pensijų kaupime – atsisakius kaupimo būtų galima susigrąžinti įmokas; sukaupusieji iki 10 807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę, atitinkamai privalomų periodinių išmokų sukaupusiems 5 403–10 806 eurus nebeliktų.
Džiugelis: svarbu ant stalo matyti visus pasiūlymus
Delfi kalbintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, atstovas iš valdančiųjų konservatorius Justas Džiugelis vertino, kad „ministerijos pasiūlymai nuteikia viltingai“ ir bent dalį žmonių lūkesčių atliepia.
„Tikrai pasisakyčiau už tai, kad [asmenys] neturėtų būti pakartotinai įtraukiami, turbūt gerai, kad tai yra atliepta, džiaugiuosi dėl to“, – teigė politikas.
Kita vertus, pasak jo, būtų svarbu matyti bendrą siūlymų – tiek ministerijos, tiek parlamentarų – vaizdą, apie juos padiskutuoti ir tada spręsti.
„Aš, kaip ir minėjau, esu linkęs ant stalo matyti visus pasiūlymus – tiek ministerijos, tiek atskirų Seimo narių ir turėti komitete platesnę diskusiją su ekspertais. Gerai, kad ministerija linkusi šiek tiek liberalizuoti pačią sistemą ir atliepia žmonių lūkesčius dėl perteklinio įtraukimo, bet lygiai taip pat, man atrodo, yra svarbu turėti platesnę diskusiją komiteto rėmuose su ekspertais, su pensijų kaupimo fondų atstovais, su kitais rinkos dalyviais šioje srityje, kad galėtume priimti palankiausius Lietuvos žmonėms sprendimus“, – komentavo J. Džiugelis.
Jo įsitikinimu, ir ministerijos, ir opozicionierių siūlymai dėl pensijų kaupimo II pakopoje per pateikimą Seime turėtų sulaukti palaikymo, tuomet esą būtų galima matyti bendrą galimų pokyčių vaizdą.
„Tuomet jau komitete su Vyriausybe ir su ekspertais [galėtume] priiminėti sprendimus“, – tvirtino J. Džiugelis.
Sysas: ministerija gelbėja nevykusią sistemą
Savi ruožtu kitas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, opozicijoje dirbančių Seimo socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas kategoriškai neigiamai įvertino SADM siūlymus.
„Ministerija ir toliau gelbėja šitą nevykusią sistemą. Vietoje to, kad būtų žmonių pusėje, pirmiausia, pasirūpintų jų teisėmis ir laisvėmis, stovi bankų pusėje ir visokiais būdais nori žmones išlaikyti toliau“, – Delfi komentavo Seimo narys.
Jis kėlė klausimus, kodėl žmonės automatiškai į sistemą bendrai būtų įtraukinėjami du kartus, o ne vieną, kodėl pasirinkta riba iki 10 807 eurų, kai sukauptas lėšas būtų galima išsiimti vienkartine išmoka: „Jeigu tai yra savanoriškas kaupimas, kodėl valstybė priverstinai įtraukia? Ne vieną kartą siūliau atvirkštinį procesą – nori dalyvauti, pats parašai pareiškimą.“
Iš ministerijos, pasak A. Syso, kitokių siūlymų esą ir nebuvo galima tikėtis.
„Toliau bandoma <...> ne žmogui padėti, tarnavimas ne žmonėms, o sistemai, šiuo atveju II pensijų pakopai, kuri yra bankinis verslo išmislas ir viskas“, – apibendrino socialdemokratas.
Delfi kalbintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinių Seimo demokratų atstovas Linas Kukuraitis teigė, kad ministerijos siūlomi pakeitimai yra techninio pobūdžio, kosmetiniai.
„Man atrodo, mūsų siūlymai kur kas drąsesni ieškant to tinkamo balanso su fondais ir fondų dalyviu. Kol kas tas balansas yra fondų naudai ta prasme, kad įtraukimų yra pakankamai daug, kas trejus metus, o dalyviai išeiti negali. Čia yra disbalansas. Tai, jei mes paliekame automatinį įtraukimą arba valstybės raginimą įtraukiant tuos, kurie nedalyvavo, jeigu neatsisakė, reikėtų ir kitos pusės teisę užtikrinti – sustabdyti [kaupimą]. Suprantu, ministerija šitos teisės nesiūlo“, – komentavo L. Kukuraitis.
Kukuraitis: mūsų siūlymai drąsesni
Jis sutiko, kad, padidinus galimos išsiimti vienkartinės išmokos ribą, būtų atstatytas socialinis teisingumas „tų žmonių atžvilgiu, kurie buvo įstrigę tarp 5–10 tūkst. ribos“.
„Bet mūsų siūlymas yra kur kas drąsesnis ir labiau atitinka žmogaus interesą <...>. Mes siūlome, kad išmoką žmogus galėtų pasiimti visais atvejais, kai suma, kurią jis sukaupė, pavertus anuitetais yra mažesnė negu 10 proc. sodrinės pensijos, kurią jis gautų. Kitaip sakant, kai sukaupta suma nėra pakankamai reikšmingas priedėlis prie pensijos, o jeigu nėra, tegul geriau jis pasiima vienkartiniu būdu“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Tikėtasi, pasak jo, kad ministerija dės didesnes pastangas tam, kad atlieptų žmonių lūkesčius.
„Kai atskaičiuojami 3 proc. mažėjančių žmonių pajamų kontekste, nes realios žmonių pajamos daugiau negu metus yra mažesnės negu buvusios prieš tai, prieš metus, tie 3 proc. kai kuriems žmonėms yra tikrai reikšmingi ir tas sustabdymas (pensijos kaupimo II pakopoje – Delfi) 12 mėnesių nėra pakankamas. Teisė stabdyti neribotam laikui, mūsų vertinimu, <...> turėtų egzistuoti“, – pabrėžė L. Kukuraitis ir teigė, kad šis demokratų siūlymas – esminis.
Pirmadienį spaudos konferencijos metu M. Šiurkus užsiminė, jog taip pat būtų galima mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, bet dėl to esą dar reikėtų konsultuotis su Lietuvos banku.
L. Kukuraičio įsitikinimu, šią sritį tikrai reikėtų judinti: „Mes siūlome apriboti tą turto mokesčio dalį iki 0,3 proc. Man labai keista, kad ministerija nedaro šito žingsnio, kai yra labai aiški, nereglamentuota niša fondams pasididinti atskaičiavimus nuo dalyvių sukauptų sumų. Šitą dalį irgi reikia tvarkyti.“
Sako, kad ministerija be vizijos
Bendrai, pasak politiko, ministerijos vizija dėl II pensijų pakopos nėra aiški.
„Iš to, kas yra tvarkoma, atrodo, kad ministerija ir Vyriausybė sako, kad taip, kaip yra dabar sudėliota sistema, ji yra geriausia, kokia gali būti, ir mes tik tam tikrus parametrinius pakeitimus padarome, ir ji jau turi egzistuoti tokia, kokia egzistuoja.
Mes turime visai kitą viziją, kad ilgainiui ši sistema turi koreguotis, nes valstybės paskatos dalis 1,5 proc. nuo VDU – visos visuomenės atžvilgiu nėra visai teisinga, kad mes mokame iš mokesčių mokėtojų pinigų paskatą tiems, kurie dalyvauja kaupime. Ilgojoje perspektyvoje mes turėtume dėlioti žingsnius, kaip pereiti į profesinius fondus, o gal galvoti ir apie rimtą konkurenciją privatiems fondams kuriant valstybinį fondą, ką „Sodra“ iš dalies daro investuodama į anuitetus.
Kitaip sakant, vizijos šitos sistemos atžvilgiu nesimato“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Opozicijoje dirbantys demokratai savo iniciatyvas dėl II pensijų pakopos pristatė kovo pradžioje: siūlo leisti kaupimą stabdyti kas trejus metus neterminuotai, taip pat atsisakyti kas trejus metus kartojamo automatinio įtraukimo, o gautinas II pakopos pensijų išmokas siūlo susieti su konkretaus gyventojo socialinio draudimo pensijos dydžiu arba šalpos pensijos dydžiu.
Plačiau apie tai – čia.
Seime yra ir daugiau iniciatyvų
L. Kukuraitis reiškė viltį, kad per pateikimą demokratų siūlymams bus pritarta.
„Mes labai tikimės, nes, jeigu nueisim tik su parametriniais, tokiais techniniais pakeitimais, kurie sprendžia tik labai nedidelės dalies visuomenės klausimus, nedidelės dalyvių dalies klausimus, man atrodo, užkils labai didelė įtampa visuomenėje, nes nebus tinkamo balanso“, – kalbėjo politikas ir be kita ko reiškė viltį, kad būtent Seime ir bus rastas tas balansas.
Seime yra ir daugiau iniciatyvų dėl to, kaip reikėtų keisti pensijų kaupimo II pakopoje tvarka: opozicinių Seimo socialdemokratų atstovas Linas Jonauskas siūlo suteikti galimybę gyventojams išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas vienkartine išmoka, nesulaukus pensinio amžiaus.
SADM duomenimis, kaupime II pakopos pensijų fonduose šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. gyventojų.
Šiuo metu pensijų kaupimo įmokos dydis siekia 3 proc. darbo užmokesčio, iš valstybės biudžeto pervedama papildoma 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio įmoka.
Gyventojai, dalyvaujantys kaupime, gali apsispręsti kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo atlyginimo.