„Kaip žinia, pasikeitė izoliacijos taisyklės, ir mes turime pasikeitusią tvarką, kuomet reikia izoliuotis tik asmeniui, kuriam nustatytas teigiamas susirgimas kovidu. Turi testuotis asmenys, kurie turėjo artimą kontaktą. Yra sutrumpėjęs izoliacijos laikas. Šie pokyčiai turėtų palengvinti situaciją mokyklose. Turėtume turėti mažiau vaikų izoliacijoje. Šiandien turime apie septynis tūkstančius ir apie tris šimtus protrūkių“, – sakė J. Šiugždinienė.
Švietimo mokslo ir sporto ministerija patikslino, kad visą pastarąją savaitę apie 2 proc. mokinių (iš beveik 325 tūkst.) yra izoliacijoje. Šis skaičius mažėja labai pamažu. Šiandien 298 protrūkiai, 1129 serga, 6738 izoliuoti. Tai yra 2,07 proc. visų mokinių.
Komitetui priklausanti socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė išreiškė susirūpinimą, kad mokykloms yra primetamos funkcijos, kurias, jos nuomone, turėtų atlikti savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.
„Dabar mokytojai, vadovai yra spaudžiami dirbti jų darbą. Tada atsiranda imitacija ugdymo proceso. (…) Kaip galvojate šitą situaciją tvarkyti“, – klausė V. Targamadzė.
Ministerijos kancleris Julius Lukošius sutiko su tuo, kad mokyklose atsirado papildomo darbo, susijusio su savikontrolės tyrimų atlikimu.
„Turime ekstremalią situaciją, su mokyklų bendruomenėmis nuolatos bendraujame. (…) Tai tikrai nėra naujiena, jau pavasarį buvo šita situacija, ir visi supranta, kad pandemijos akivaizdoje nemažai kam tenka prisiimti papildomų atsakomybių“, – sakė J. Lukošius.
Pasak kanclerio, ministerija iš savo pusės šioje vietoje yra šį procesą supaprastinusios iki minimumo, kad mokyklos nebūtų užkraunamos sudėtingu administraciniu darbu arba sistemų kūrimu.
„Mokyklai tiesiog reikia turėti vietą, kur būtų galima atlikti testą, ir turėti, kas pastovėtų prie vaiko, ir pažiūrėtų, ar yra teisingai atliekamas testas. (…) Yra sudėtingumų, bet nėra taip, kad nebūtų ugdymo proceso, arba, kad jis būtų nekokybiškas, arba, kad mokytojai dirbtų tik ties testavimu“, – kalbėjo J. Lukošius.
Kilo klausimų dėl atlyginimo už papildomą darbą
Parlamentarė V. Targamadzė toliau kėlė klausimą dėl atlyginimų didinimo mokytojams.
„Koks yra paradoksas, yra primetamos funkcijos, (…) o mokytojams apie atlyginimų kėlimą nuo sausio 1 dienos nekalbate“, – piktinosi parlamentarė.
Ministerijos kancleris siūlė atskirti pandemijos valdymo ir mokytojų atlyginimų klausimus.
„Mokytojų algų didinimo klausimas nėra pamirštas. Visi puikiai žinome, kad jis turi per artimiausius kelis metus pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tų planų niekas neatsisakė. Kitais metais mokytojų atlyginimai turi didėti minimum 10 procentų“, – teigė J. Lukošius.
Kalbėdamas apie pandeminę situaciją, jis atkreipė dėmesį, kad, jeigu mokytojams tektų mokyti mokinius, kurie yra izoliacijoje, ir, kuriems reikėtų teikti konsultacijas, tai už tokį darbą gali būti mokama papildomai.
„Yra numatyta lėšų, kurios galėtų būti tam naudojamos. Taip nėra jokių tvarkų, draudžiančių mokytojams arba mokyklų administracijoms už papildomus darbus mokėti papildomai, tiesiog ne visą laiką tas būtinai turėtų būti daroma iš valstybės biudžeto lėšų.
Šiemet nuo rugsėjo steigiami nauji švietimo pagalbos etatai, ir darbo užmokestis didinamas. Viskas daroma paeiliui, o mokytojų atlyginimai, kaip ir minėjau, atskirkime nuo pandemijos valdymo, yra planai, kurie nėra tik šakėmis ant vandens“, – sakė J. Lukošius.
Kilo klausimų dėl testavimo, kaukių ir nuotolinio mokymo
Darbo partijos frakcijos narei Ievai Kačinskaitei-Urbonienei kilo klausimų dėl privalomo kaukių dėvėjimo mokytojams, kurie dirba tik su viena klase, dėl nuotolinio mokymosi studentams ir dėl izoliacijos tvarkos.
„Sveikatos apsaugos ministerija pateikė labai aiškias lenteles dėl sutrumpintos mokinių izoliacijos. Girdėjome, kad ir Jūs prie to prisidėjote, (…) pedagogų bendruomenei kyla klausimas apie tai, kad persirgusiems arba paskiepytiems mokiniams nei testuotis, nei izoliuotis nereikia. (…) Vis dėlto jie gali būti viruso platintojai, ir gali pažeisti saugumą mokykloje“, – svarstė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ministrė paaiškino, kad dėl kaukių dėvėjimo privalomumo mokytojams sprendimas nėra pasikeitęs.
„Kaip žinia, šiandien Vyriausybėje taip pat bus diskutuojama šiuo klausimu. Taigi ta situacija tikrai negerėja. Matome didėjantį atvejų skaičių. Turbūt šiandien apie kažkokius palengvinimus būtų sunku kalbėti, nes pagrindinis rūpestis yra vaikai mokyklose. Kuo daugiau priemonių galime taikyti, kad apsaugotume nuo pandemijos plitimo, tuo yra geriau, nes visiems mums turi rūpėti tai, kad vaikai būtų saugūs klasėse“, – sakė J. Šiugždinienė.
Dėl aukštojo mokslo, pasak ministrės, pagrindinis rūpestis yra, kad iki spalio 15 dienos būtų kuo daugiau pasiskiepijusių studentų.
„Todėl tikrai apie tai, kokios variacijos yra galimos, nesinori daug diskutuoti, nes pagrindinis rūpestis yra, jog kuo daugiau būtų klasėse. Aukštosios mokyklos turi autonomiją, ir jos gali nuspręsti, kaip organizuos ugdymą. Srautinės paskaitos praktiškai visur vyksta nuotoliu, bet laboratoriniai darbai, seminarai, (…) nėra įmanoma tą organizuoti nuotoliniu būdu“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Pasak ministrės, kalbant apie mokinių testavimą, sprendimai yra pagrįsti ekspertų rekomendacijomis. Ministerijos kancleris pridūrė, kad dabar didesnį rūpestį kelia vaikai, kurie yra nesirgę, nevakcinuoti ir nesitestuoja.
„Mūsų, kaip ministerijos, fokusas yra į juos, nes didesnė rizika ir problema yra būtent su ta dalimi. Ta dalis yra ir didesnė. Ar būtų gerai, kad 100 proc. klasės mokinių testuotųsi? Taip, mes tam pritartume, bet pirmiausia turime dėti fokusą ten, kur yra didžiausia problema“, – sakė J. Lukošius.
Šiuo metu klasėse testuojasi tik 40 proc. mokinių.
Sergamumo situacija Lietuvoje blogėja
Trečiadienio rytą pateikti Statistikos departamento sergamumo duomenys nemaloniai nustebino – per praėjusią parą užfiksuota 1847 nauji atvejai, mirė 14 žmonių, vienas iš jų buvo pilnai vakcinuotas. Lietuva vis giliau panyra į juodą COVID–19 zoną – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 656,3 atvejo, teigiamų tyrimų dalis jau siekia 7,2 procento. Lietuvoje jau suskaičiuojama 32 juodos savivaldybės, rašė BNS.
Ilgą laiką raudonoje zonoje išsilaikiusi Neringa taip pat nusidažė juodai – dabar visas Vakarų Lietuvos regionas yra juodas.
Į juodą zoną pateko Palangos miestas, Kretingos rajonas, Klaipėdos rajonas, Klaipėdos miestas, jau minėta Neringa, Šilutės ir Šilalės rajono savivaldybės. Taip pat Rietavo, Plungės, Skuodo rajonai, Mažeikiai, Telšiai, Akmenės ir Joniškio rajonai.
Juoda spalva nusidažė Tauragės rajonas, Jurbarko, Šakių, Pagėgių rajonai.
Į juodą COVID–19 zoną patenka Kauno, Vilniaus ir Šiaulių miestai. Taip pat Radviliškio, Pasvalio ir Biržų, Ukmergės ir Molėtų rajonai.
Juodos ir šios savivaldybės: Šalčininkų rajonas, Trakų rajonas, Alytaus rajonas ir miestas, Marijampolės savivaldybė, Birštonas.
Prasčiausia epidemiologinė situacija ir toliau išlieka Telšių rajono savivaldybėje – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų čia tenka 1695 atvejai, Joniškio rajone – 1597 atvejai. Rietavo savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1448 atvejai.
1000 atvejų tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribą taip pat peržengia Klaipėdos miesto savivaldybė – 1329 atvejų, taip pat Šilutės rajonas – 1116 atvejų. Palangos miesto savivaldybėje – 1101 atvejų, ir Skuodo rajone – 1059 atvejų.
Geriausia epidemiologinė situacija šiuo metu yra Panevėžio rajone – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 162 atvejai, Kupiškio rajone – 168 atvejai, Raseinių rajone – 196 atvejai.