Jį stebina, kad pasaulinės žydų organizacijos nepakankamai pasisakė stabdant Lietuvos valdančiųjų partijų bendradarbiavimą su antisemitiniais politikais.
„Manau, jeigu Izraelyje būtų kitokios aplinkybės ir nebūtume labai užsiėmę karu keliuose frontuose, reakcija būtų buvusi daug stipresnė ir daug rimtesnė nei ta, kurios sulaukė Lietuva. Vadinasi, iš tikrųjų Lietuva gavo naudos iš nepaprastosios padėties, kurią patiriame Izraelyje. Neturiu kito paaiškinimo, kodėl žydų organizacijos Europoje ir Amerikoje liko tokios tylios“, – kalbėjo E. Beckas ketvirtadienį instituto „Liberalis“ sušauktoje diskusijoje.
Pirmą kartą valstybės istorijoje
Ambasadorius prof. Alfonsas Eidintas diskusijoje pastebėjo, kad per turtingą Lietuvos istoriją teko „didelė laimė“ neturėti antisemitų valdžioje. „Nei mūsų prezidentai, nei mūsų premjerai nebuvo antisemitai. Ir jie sutvarkydavo visus iškilusius reikalus, visus konfliktėlius, chuliganiškus veiksmus – labai greitai tai likviduodavo. Ir Lietuvoje nebuvo politinės jėgos, kuri propaguotų antisemitizmą arba taikytų jį atvirai, išskyrus nebent [tarpukario] Verslininkų sąjungą, kuri kėlė šūkį „Lietuva lietuviams“, norėjo išstumti žydų verslą iš Lietuvos, kad tik lietuviai verslininkai tuo užsiimtų“, – sakė A. Eidintas.
Todėl, anot Seimo narės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, šiandien valdžios padėtis yra ganėtinai unikali. „Būta įvairių ksenofobiškų pasisakymų ir antisemitinės retorikos, tačiau buvo tam tikra raudonoji linija, kurios niekas nebuvo peržengęs: tokia retoriką, tokio tipo, tokio lygio pasisakymus sau leisdavę politikai nebuvo legitimizuojami pakviečiant juos į valdančiąją koaliciją. Dabar aš matau testą mūsų demokratijai, mūsų parlamentarizmui, nes šiandien iš Seimo tribūnos valdančiosios koalicijos vardu yra sakomi dalykai, kurie ne tik peržengia politinės kultūros ribas, bet ir kvestionuoja tą pažangą, tą kelią, kurį per beveik 35 metus mes nuėjome“, – mano parlamentarė.
Antisemitinė ne tik personalija, ne tik partija, bet ir Vyriausybė
Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Dainius Žalimas įrodinėjo, kad dabartinėje daugumoje antisemitas yra ne tik vienas asmuo – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, – bet ir visi, su juo susidėję.
„Visiškai drąsiai mes ją [partiją „Nemuno aušra“] politiškai galime vertinti kaip antisemitinę partiją. Tada kyla klausimas: jeigu vienas iš trijų koalicijos partnerių yra antisemitinė partija, tai visiškai logiška pačią koaliciją politiškai laikyti kaip kol kas antisemitinę, kol jie aiškiai nuo to neatsiribojo. Ji turi tik vieną kelią, kad nesivadintų antisemitine – tai yra pašalinti poną Žemaitaitį iš savo gretų ir pasmerkti tokius jo veiksmus“, – teigė D. Žalimas.
Jo žodžiais, Europos Parlamente ir bendrai Vakarų parlamentuose įprasta stengtis, kad tokios pažiūros kaip R. Žemaitaičio nebūtų legitimizuojamos – tai yra, tokie politikai nebūtų prileidžiami prie valdžios. „Tai, ką padarė socialdemokratai ir demokratai, yra visiškai priešinga: jie netgi, kartais man susidaro įspūdis, atvirai teisindavo šitos partijos [„Nemuno aušros“] veiksmus labiau negu patys žemaitaitininkai, mėgindami nuneigti antisemitinį jos pobūdį ir pateisinti jos įtraukimą į koaliciją“, – kalbėjo europarlamentaras.
Politologo prof. Lauro Bielinio pastebėjimu, valdantiesiems nepavyks antisemitizmo koalicijoje paslėpti, pridengti. „R. Žemaitaičio – ne tik R. Žemaitaičio, atsiprašau, bet ir „Nemuno aušros“ atstovų – buvimas koalicijoje iš tiesų reiškia, kad koalicija prisiima arba vienaip ar kitaip užmerkia akis prieš tai, kas vyksta arba ką daro ir kaip argumentuoja, ką teigia R. Žemaitaitis visuomenėje“, – sakė L. Bielinis.
O savo veiksmais, anot profesoriaus, tiek Lietuvos socialdemokratų partija, tiek demokratai „Vardan Lietuvos“ bando save pateisinti. „Tai yra, bandoma uždengti tą politinį moralinį niuansą, bandoma jį uždengti kitais veiksmais – sprendimais ekonomikoje, sakykime, arba priimant įstatymus, kad ta Seimo veiklos rutina turėtų uždengti šitą politinį moralinį niuanselį. Tai nebus uždengta, tai nuolat išlįs“, – mano politologas.
Žemaitaitis „ilgai netemps ir atidarys savo šliuzus“
Diskusijoje pasisakiusio Seimo nario konservatoriaus Mato Maldeikio teigimu, R. Žemaitaitis politinį kapitalą augina iš „visuomenės nežinios“. „Jisai supranta, kad visuomenė nežino nežinojimo ribų. R. Žemaitaitis yra pasekmė. R. Žemaitaitis puikiai supranta savo segmentą, su kuriuo jisai dirba. Jisai supranta žmones, kurie sėdi ant sofos, kurie yra pikti, kurie nespėjo į modernizacijos etapą. Kuriems reikia kažko, kas būtų atsakingas, kurie remiasi į tam tikrą emociją. Tai nei gerai, nei blogai – tiesiog tai yra mąstymo tipas. Tai reikia labai aiškiai identifikuoti ir R. Žemaitaitis tai labai aiškiai supranta“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Todėl ir visą koaliciją, jo manymu, išlaiko emocija – tai yra R. Žemaitaičio būdas, jo susivaldymas, kantrybė. „Suprantant, kad ponas Žemaitaitis yra sangvinikas, jisai ilgai netemps. Mes matysime laikotarpį, kai jis atidarys tuos savo šliuzus, kuriuos jis dabar labai didvyriškai išlaiko prieš visas institucijas ir prieš visus kitus. Kai jis pasileis, mes matysime daug rizikų“, – įspėjo parlamentaras.
Be to, pačios Lietuvos stiprybę išlaikys valstybės institucijos, žiniasklaida, pabrėžė V. Čmilytė Nielsen. „Mes kaip visuomenė ir kaip parlamentas ilgainiui išlaikysime išbandymą ir tikrai nenusivažiuosime į retorikos ir tų vertybių, kurias šiandien simbolizuoja R. Žemaitaitis ir jo „Nemuno aušra“, normalizavimą“, – mano Seimo narė.
Vis dėlto, valstybės stabilumui išlaikyti, anot jos, prireiks laiko ir nuoseklumo. „Ir nepavargti kartoti dalykus, kurie yra akivaizdūs, ir vis stabdyti žmones, kurie leidžia sau sakyti ir daryti dalykus, kurie, mano galva, yra nepriimtini“, – sakė V. Čmilytė Nielsen.
