Grigorijus Kanovičius 1929 m. birželio 18 d. gimė Jonavoje. Joje jis ir praleido savo vaikystę, o 1941 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rytus, gyveno ir mokėsi Kazachstane, Urale. 1945 m. sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1948 m. debiutavo kaip poetas.
1953 m. baigęs Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos–filologijos fakultetą, rusų kalbos ir literatūros specialybę, dirbo Lietuvos Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje.
G. Kanovičius buvo Sąjūdžio tarybos narys, 1988-1993 m. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
1993 m. jis emigravo į Izraelį, kur gyveno iki šiol. Nuo 1995 m. iki 1999 m. jis dirbo didžiausio JAV rusų kalba laikraščio „Novoje ruskoje slovo“ („Naujas rusų žodis“) korespondentu Izraelyje.
G. Kanovičius yra autobiografinė apysakos „Aš žiūriu į žvaigždes“, išleistos 1959 m., autorius. Tai buvo pirma apysaka Tarybų Sąjungoje apie žydų gyvenimą, pažadinusi ciklą romanų apie pusantro šimto metų Lietuvos žydų istoriją.
Naujausias rašytojo kūrinys – romanas „Šėtono apžavai“, išleistas 2008 m.
Už savo darbus G. Kanovičius 1995 m. buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu, 2014 metais jam skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.