Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame ministro komentare teigiama, kad taip J. Olekas pasielgė dėl knygoje išdėstyto požiūrio į poetą Justiną Marcinkevičių.
„Gerbdamas kiekvieno asmens teisę turėti ir reikšti nuomonę, turiu pateikti ir savo asmeninį požiūrį į Justiną Marcinkevičių ir jo kūrybą, kurią kaip pavyzdį pateikia Nerija Putinaitė savo knygoje. Prasidėjus Sąjūdžiui už laisvę ne vieną ir ne du kartus teko stovėti Sąjūdžio tribūnoje už Justino Marcinkevičiaus nugaros. Sovietiniais metais, skirtingai nei Nerija Putinaitė, sėmiausi tvirtybės iš Justino Marcinkevičiaus kūrybos, pasirinkdamas jo „ašarą dievo aky, Lietuva kur tu eini“ ar skiemenuotą LIE-TU-VA“, – teigia J. Olekas.
Todėl atsižvelgdamas į Patriotų premijos skyrimo nuostatus bei visuomenės reakciją, jis sako priėmęs sprendimą premijas skirti autorių leidybiniam kolektyvui, atstovaujamam leidinio sudarytojos Julijos Reklaitės, už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ ir už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“ Kristinai Gudonytei.
„Gimiau tremtyje. Augau sovietinės okupacijos metais. Noriu pasakyti, kad sovietiniais laikais, skirtingai nei tai daro kritikuojantys mane asmenys, į bažnyčią nueidavau dažniau, nei tą darau laisvoje Lietuvoje“, – sprendimą dėl Patriotų premijos teikimo pakomentavo krašto apsaugos ministras J. Olekas.
Krašto apsaugos ministerija anksčiau paskelbė, kad jos knyga „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ bus apdovanota už gaivų oro gūsį į sovietmetį.
Leidėjai: pasitikime komisija
„Mano asmeninis vertinimas neigiamas – vis dėlto politiniai sprendimai neturėtų taip stipriai daryti įtakos vertinimo komisijos pasirinkimams“, – penktadienį DELFI sakė Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė.
LLA atsakinga už premijos administravimą – deleguoja ekspertus į vertinimo komisiją, renka paraiškas, pildo dokumentus, veda posėdžius. Pasak A. Dobkevičiūtės, galutinį sprendimą priima ministerija – premijos finansuotoja.
„Mes pasitikime deleguotų ekspertų nuomone, svarstymai buvo ilgi, šįmet buvo pateikta labai įdomių knygų, buvo iš ko rinkti, buvo keli rinkimo etapai. Tokia mūsų pozicija“, – sakė leidėjų atstovė.
Leidėjai neslepia apie J. Oleko sprendimą sužinoję nelauktai – per šešerius metus tokių atvejų nebūta. Juoba pati ministerija buvo leidusi skelbti laimėtojų pavardes. „Toks precedentas įvyko pirmą kartą. O dėl tolesnio bendradarbiavimo su KAM – ateities klausimas“, – kalbėjo A. Dobkevičiūtė.
A. Dobkevičiūtei nesinorėtų, kad šios svarbios premijos neliktų. Ji tikisi, kad Knygų mugėje bus pagerbti kitų dviejų premijų laureatai. „Tačiau išviešinimas tokiu būdu mums nemalonus, tie, kurie dirbame prie šios premijos, esame šiek tiek sutrikę“, – teigė pašnekovė.
N. Putinaitė iš karto nuspėjo, kodėl užkliuvo J. Olekui
„Galima spėti, tokia reakcija kilo dėl mano pasisakymų, svarstymų, dėl sovietmečio vertinimų, tokių asmenų kaip Justinas Marcinkevičius vertinimo“, – ketvirtadienį DELFI kalbėjo N. Putinaitė.
Ji sako knygoje apie Just. Marcinkevičių kalbanti nedaug – tik tiek, kiek jis savo kūriniuose formavo ateizacijos pavidalą. „Turbūt čia ne tiek reakcija į pačią knygą, kiek reakcija į mano tam tikrus kritinius pasisakymus, tam tikrus mitus, kurie atėję iš sovietmečio. Man toks sprendimas primena tarybinius metus, kai kažkas būdavo ideologiškai netinkamas“, – kalbėjo N. Putinaitė.
Konkurso vertinimo komisiją sudarė literatūros ekspertai Antanas Gailius, Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė, KAM Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.
Savo knygoje N. Putinaitė analizuoja sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. Remdamasi archyvų medžiaga, viešais ideologiniais propagandiniais tekstais, laikraščių publikacijomis, ji dėmesį telkia į „švelnųjį“ (ne represyvųjį) ateizacijos politikos pavidalą ir aprašo, kaip valdžia ieškojo tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti.
Aptariamas visuomenės, siekusios rasti sugyvenimo su režimu būdą, pozityvus atsakas į valdžios politiką. Knygoje tiriami atskiri buvusių kunigų (Jono Ragausko, Adomo Šerno, Vytauto Starkaus) viešo tikėjimo atsisakymo atvejai, nagrinėjamas 7-ajame dešimtmetyje ir vėliau reiškęsis skaitytojų pasakojamų „ateistinių autobiografijų“ reiškinys, jų tapimas propagandine priemone. Knygoje analizuojamas ir lietuvių tautos dainiumi tituluojamo poeto J. Marcinkevčiaus laikysena sovietmečiu.
N. Putinaitė – filosofė, vertėja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, buvusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja švietimo klausimais.
Patriotų premijų konkursas šįmet buvo rengiamas jau šeštą kartą, jame varžėsi 42 knygos.