Taip J. Olekas DELFI kalbėjo paprašytas atsakyti į praėjusį penktadienį nepriklausomo gynybos analitiko Aleksandro Matonio jo atžvilgiu išsakytą kritiką.
„Aš, kaip daktaras, nelabai noriu vertinti, sutikti ar nesutikti, bet tokie priekaištai kaip, sakykim, Rusijos linijos laikymasis, aš manau, labiau tiktų pačiam apie tai kalbančiajam. Manau, kad Lietuva turi savo strategiją, į Šiaurės Atlanto organizacijos struktūras integruotą savo kariuomenę. Mes ruošiamės ginti tėvynę ir darome viską, kad užpuolimo nebūtų – priešas būtų atgrasytas“, – į A. Matonio išsakytą kritiką reagavo J. Olekas.
Jo tvirtinimu, sprendimai priimti rimtai apsvarsčius visas aplinkybes ir yra racionaliausi iš šiandien galimų. J. Olekas priminė, kad ketverius metus iš eilės finansavimas krašto apsaugai buvo sumažintas trečdaliu ir kai kurie įsigijimai, kuriuos šiandien būtų galima vykdyti, neparengti.
„Aš galiu pakartoti, ką visada sakydavau: tikrai nereikia karščiuotis ir daryti klaidų, kaip kai kurie bando verstis per galvą ir nervintis. Aš manau, sprendimai turi būti priimti išanalizavus, apsvarsčius labai šaltu protu“, – sakė J. Olekas. Pasak J. Oleko, visa, ko reikia Lietuvos saugumui, yra daroma – į šalį atvyko oro, sausumos ir karinių jūrų pajėgų pastiprinimas.
J. Oleko nuomone, klaidingai pateikiama linija, kad yra Lietuvos kariuomenė ir yra NATO kariuomenė, kuri ateitų mūsų vaduoti. „Mes esame sudėtinė NATO dalis, todėl dirbame labai sinchronizuotai, žinome, ką mums reikia padaryti ir ką galime padaryti su partneriais. Vieniems gintis būtų galima, bet labai sunku ir pareikalautų daug pastangų bei aukų“, – dėstė ministras.
Ragina nebėgti pirkti kruopų
J. Olekas aiškina, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) situaciją analizuoja ne su „save vadinančiais ekspertais“, o didžiausią patirtį turinčiais, NATO struktūrose patirties įgijusiais karininkais. Jis sakė esąs dėkingas visiems Lietuvos piliečiams, kurie pasirinko kario profesiją, kurie yra artimi kariuomenei. Bet, aiškina J. Olekas, sprendimai turi būti priimami pagal atitinkamą žmogaus gebėjimą, įgytą patirtį.
„Štai minėjime į atsargą išėjusį majorą poną Albertą, jis pradėjo tarnauti su dabartiniu kariuomenės vadu Aukščiausiosios Tarybos savanorių gynybos būryje, taip pat su kitu generolu. Tai negi kariuomenės vadas yra prastesnis man patarėjas už tą žmogų, kuris tarnybą baigė tik majoro laipsniu?“, – kritiką, kad neįsiklauso į specialistų patarimus, atmeta krašto apsaugos ministras.
Jis taip pat paaiškino, kodėl Rusijai pradėjus agresiją Kryme, Lietuvos piliečius ragino miegoti ramiai. „Aš miegu ramiai, kad atsikėlęs šviežia galva galėčiau priimti sprendimus. Kiekvienam Lietuvos žmogui palinkėjau ramiai išsimiegoti ir ateiti šviežia galva dirbti savo darbų, žinant, kad Lietuvos kariuomenė ir mūsų partneriai NATO aljanse yra pasirengę. Dar kartą noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, kurie supranta, kad norint čia kurti gyvenimą, gimdyti ir auginti vaikus, leisti į mokslus, turėti darbą galima tik saugioje Lietuvoje, o saugumą užtikrina kariuomenė ir visuomenė. Visuomenės parama yra labai svarbi, kokia ji bebūtų: ar palaikymas, ar palinkėjimai, ar finansinė parama. Bet žmonėms nereikia panikuoti, nereikia bėgti pirkti kruopų ar kitų dalykų, kurie daromi, kada žmonės gyvena neramiai“, – kalbėjo J. Olekas.
G. Kirkilas: KAM privalo peržiūrėti gynybos planus
Seimo vicepirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas mano, kad kritika J. Olekui šiek tiek per kategoriška, nes vargu ar KAM gali viešai komunikuoti apie visus savo tikruosius planus.
Jo nuomone, šioje situacijoje mums visiems svarbu, kad ir kritikuodami vienas kitą, neprarastume bendradarbiavimo. Tokį pavyzdį esą parodė ir šalies politinės partijos, susitarusios dėl plano nuosekliai didinti KAM biudžetą, kol šis per keletą metų pasieks reikiamus 2 proc. nuo BVP.
„Bet kuriuo atveju, KAM šiuo metu privalo peržiūrėti ir gynybos planus (tikiuosi, jie tai ir daro), tačiau ir stiprinti komunikaciją, ypač pritraukiant kuo daugiau nepriklausomų ir kompetetingų ekspertų bei žiniasklaidos“, – mano G. Kirkilas.
Jis taip pat baksnoja į buvusių valdančiųjų klaidas. „Turime pripažinti, kad dalis problemų ateina iš praeities, kaip, antai, nepagrįstai konservatorių ir liberalų valdžios sumažintas KAM biudžetas, santykių su Lenkija problema. Keista, kad ir dabar, nors ir pasirašę susitarimą dėl gynybos ir saugumo politikos, konservatoriai ir toliau torpeduoja dvišalių santykių su Lenkija pagerinimo sprendimus. Ir tenka su A. Matoniu ir kitais komentatoriais sutikti – tikrai ne laikas tą daryti, jei apskritai to reikia“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.