„Drąsos kelio“ pirmininkas Jonas Varkala pasakoja, kad A. Patackas tikrai nieko nevogė, tačiau dėl sveikatos būklės galėjo nesiorientuoti. Pasak J. Varkalos, A. Patackas frakcijos posėdyje aiškino, kad saulėgrąžos buvo jo paties, o vieną lemputę jis atsinešė su savimi ir norėjo išsirinkti tinkamą naują. Tačiau suklydęs parlamentaras esą savo lemputę padėjo į lentyną, naują pasiėmė ir bandė išeiti.
„Jis nuotaikos tokios: viena koja Anapus, kita koja čia. Jis nori parašyti paskutinę knygą, toje knygoje gyvena. Nežinau, kaip ta knyga bus kitiems, bet jam tai yra kraujas. Skaitėte Mažąjį princą? Taigi jo planeta yra jo planeta. Mes galime apsilankyti, gal mums keista bus toje planetoje, bet jam ten viskas sava, brangu ir tiesiog už gyvenimą brangiau. Jis ten gyvena“, - prieš Seimo posėdį sakė J. Varkala.
- Ar teisinosi ponas A. Patackas jums ką nors?
- Kad man atrodo jam teisintis nereikia, žmogus ir taip pakankamai teisingas. Siužetas, kaip supratau toks, kad tos semečkės, saulėgrąžos buvo jo, o dėl lempučių – vieną jis paėmė, kitą – padėjo, kadangi ieškojo su cokoliu lemputės. Tai realus siužetas. O kadangi jis, žmogus nuolankus, tai taip ir pasiteisino.
Reikia žinoti, kad jis rašė knygą, kurią rašo savo gyvenime paskutinę. Jis yra patyręs penkias operacijas ir dabar ruošiasi chemoterapijai. Ir kad jis nežino, ką daro, iš to daryti šou, man labai liūdna, kad tai tampa čiut ne svarbiausiu valstybėje reikalu.
- Bet jis pats parašė viešą laišką.
- Na, matote, į daug ką gali kreiptis. Aš nežinau, kur aš kreipčiausi po penkių operacijų ir kaip aš adekvatus tikrovei galėčiau būti. Paprastai žmonės nedaro šou iš žmogaus, kuris patyręs tiek operacijų, tiek stresų, truputį savotiškas, turi daug aštrių idėjų. Ir užpult taip žmogų, jis daug ką gali parašyti...
- Bet vagystė yra vagystė – stambi ar smulki...
Klausykite, kad jis nieko nepavogė. Jis paprasčiausiai apsiriko. Tas saulėgrąžas jis turėjo, o tą lemputę pažiūrėjo, kad ne tuo cokoliu: vieną padėjo, kitą pasiėmė. Jis tą lemputę atsinešė.
- Bet negalima elektros prekių keisti. Negi nežino tokių žmogiškų dalykų?
- Matote, po penkių operacijų, jis tiesiog galėjo nežinoti. Jis atsinešė parodyti, pakeisti kažkaip tai. Geriausia paklausti jo, bet dabar gal net nesakys, nes dabar jam liūdna. Jis toks džigitas: gerai, gerai pavogiau, jei norite, pavogiau. Bet suprantate, gaunant tokį atlyginimą vogti lemputę...
- Jis melavo vardą ir pavardę.
- Nežinau, kad melavo vardą ir pavardę.
- Jis pasivadino Antanu Maslausku.
- Na, suprantate, ar dabar Seimo nario kas nors nepažins? Ką aš žinau, kas gali būti.
- Jūs manote, kad kiekvieną Seimo narį eiliniai apsauginiai pažįsta?
- Žinau žmogų, kuris serga kleptomanija. Tai vienas dalykas, kai žmogus taip daro, kitas – kai taip daro. Bet aš negirdėjau, kad šitas žmogus turėtų kleptomaniją.
Kad jis labai idėjose, kartaus nutrūksta nuo tikrovės, tai tikrai, bet tokį žmogų kaltint, man tiesiog skaudu, kad taip daroma. Toks didelis šou iš to, tai liūdna. Aš nežinau.
- Kokios nuotaikos jis pats atėjo į frakcijos posėdį?
- Jis nuotaikos tokios: viena koja Anapus, kita koja čia. Jis nori parašyti paskutinę knygą, jis knygoje gyvena. Nežinau, kaip ta knyga bus kitiems, bet jam tai yra kraujas.
Skaitėte Mažąjį princą? Taigi jo planeta yra jo planeta. Mes galime apsilankyti, gal mums keista bus toje planetoje, bet jam ten viskas sava, brangu ir tiesiog už gyvenimą brangiau. Jis ten gyvena.
O šitame pasaulyje, kuriame mes gyvename, jam sunku būti adekvačiu, jis pasimeta. Bet žmogus kiek narkozių perėjęs ir apskritai savito sudėjimo žmogus.