Pati augusi šeimoje, kuri stokojo soc. įgūdžių, Dalia pripažįsta daranti klaidų. Tiesa, ir pasitarti nėra su kuo – tėvai iškeliavo anapilin, mirė ir dviejų mergaičių tėčiai, o trečiajam ir broliams svarbesni kiti reikalai.
Todėl ji nusprendė pagalbos kreiptis viešai. Pripažįsta, prašo jos ne pirmąjį kartą, tačiau bėda rimta – griūva namo stogas.
Augo girtaujančių tėvų šeimoje
„Pati esu iš daugiavaikės šeimos, mūsų yra trys, turiu du jaunesnius brolius. Augome su girtaujančiais tėvais, mama galiausiai mirė nuo vėžio pirma, tėtis išėjo prieš trejus ar ketverius metus“, – savo istoriją pradėjo pasakoti Dalia.
Kartu su tėvais jie gyveno vieno kambario bute sostinės Justiniškių mikrorajone, tačiau dėl skolų jį teko parduoti. Dar prieš 20 metų šeima persikėlė į namą Vilniaus rajone.
„Šiuo metu esu įtraukta į soc. rizikos šeimų sąrašą ne dėl alkoholio vartojimo, o dėl to, kad viena auginu vaikus avarinės būklės name. Prieš penkerius metus vaikų teisių specialistai man nurodė būtinai išsikelti, nuomojausi butą. Stovėjau eilėje gauti soc. būstą, tačiau, kai su soc. darbuotoja ir žurnalistais ėmėme aiškintis, kodėl jo negaunu, man nurodė, kad turiu, kur gyventi, esą anąkart įvyko nesusipratimas. Grįžau į tėvų namą“, – dėstė Dalia.
Ieškos darbo
Šiuo metu moteris augina 16, 8 ir 2 m. amžiaus dukras, laukia, kol mažiausioji gaus vietą darželyje – tai turėtų nutikti rugsėjį.
DELFI Dalia pasakojo, kad turi apie 10 metų darbo stažą, dirbo valytoja, prieš tai ėjo ir kitas pareigas – priėmėjos, pakuotojos, turi įgijusi siuvėjos profesiją.
„Dvi mano dukros nėra visiškai įgalios, gauname išmokas. Mūsų finansinė padėtis nėra labai bloga, pajamos – apie 400 eurų „į rankas“, tuoj pradėsiu eiti į darbą, bus dar geriau. Bet prieš savaitę pastebėjau, kad dvi stogą prilaikančios sijos pradėjo irti. Su drauge kreipėmės pagalbos“, – kodėl apie nepriteklių prabilo viešai, nurodė ji.
Teko rinktis tarp vaiko ir darbo
Dalios teigimu, asmeninis gyvenimas jos nelepino – mirė jau dviejų mergaičių tėčiai, nesirūpina dukterimi ir trečiasis vyras. Savo ruožtu jai pačiai, laukiantis trečiosios mergaitės, sutriko sveikata.
„Teko rinktis tarp dukros ir darbo, vos nepraradau vaiko. Dirbau valytoja, viena valiau 5 aukštų pastatą, tačiau antrą nėštumo mėnesį labai prastai pasijutau, buvau net į ligoninę pakliuvusi. Gydytojai man atvirai pasakė – arba vaikas, arba darbas“, – aiškino ji.
Pasitikslinus, gal medikai tiesiog patarė pakeisti darbo pobūdį arba siūlė laikinai parašyti nedarbingumo pažymėjimą, Dalia tvirtino, kad jos situacija buvo sudėtingesnė.
„Tiesiog man pasakė, kad dirbdama galiu neišnešioti to vaikelio. Buvau jau 34-erių, ir amžius toks, trečias vaikas... Aišku, buvo sunku pasirinkti. Tuo metu kaip tik ieškojau būsto nuomai, šeimininkė man nurodė, kad, sulaukusi naujagimio, turėsiu išsikraustyti, į namą dar negalėjau grįžti, tai turėjau minčių net apie gyvybės langelį“, – prasitarė Dalia.
Vis dėlto dukrą ji nusprendė auginti pati.
Bandė emigruoti, bet vos „nepardavė“: žadėjo 2,5 tūkst. svarų
Dalia prasitarė turėjusi minčių ir apie emigraciją, laimės bandžiusi ieškoti užsienyje, tačiau tikino likusi apgauta.
„Man žadėjo padėti susirasti darbą, galvojau Airijoje likti gyventi, šiek tiek moku kalbą, bet išsigandau. Tie žmonės, pas kuriuos atvažiavau, mane norėjo tiesiog „parduoti“. Mano draugės pažįstama pasiūlė, ji turėjo draugą, o jis mane du kartus vedė pro tamsaus gymio vyrus. Pasirodo, norėjo, kad sudaryčiau fiktyvią santuoką – būtų gavęs 3 tūkst. svarų, iš kurių man būtų likę 2,5 tūkst.
Taip, esu naivi, bet gal ne tiek labai. Išsigandau, man tie žmonės nepatiko, apsimečiau visiškai nemokanti anglų kalbos, todėl jiems netikau. Kai tas vyras pamatė, kad nebus jokios naudos, išsiuntė mus atgal į Lietuvą“, – apie savo patirtį pasakojo pašnekovė.
Prašo pagalbos
Dalia nurodė šiuo metu nevartojanti alkoholio, nerūkanti, vaikus irgi auklėjanti griežtai. Šeimą vis aplanko socialiniai darbuotojai.
„Man labiausiai reikia pagalbos dėl stogo, jaudinuosi, kad jis ant galvos mums neužkristų“, – sakė ji.
Pasak šeimai padedančių VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ atstovų, Daliai reikalingas ne tik stogo, bet ir būsto remontas, skalbimo mašina, šulinys.
„Šeima stovi eilėje socialiniam būstui gauti, bet eilės – didelės, kol kas vilčių nėra. Reikia keisti stogą, nes, kai lyja lietus, viskas laša į kambarį, langus ir duris. Reikia naujo šulinio, nes senas jau sugriuvęs, kartais negali pasisemti vandens, padaryti remontą, kad mergaitės gyventų šiltai.
Labai kviečiame nelikti abejingais ir, kas kiek galite, pagelbėti šeimai. Šeima išties labai laukia mūsų visų susitelkimo ir paramos. Artėjant Šv. Velykoms, atsigręžkime į tuos, kas prašo paramos“, – nurodo fondo atstovai.
Padeda jau trejus metus: nematė išgėrusios, bet kalbos apie darbus gali būti netiesa
Vilniaus raj. savivaldybės Nemėžio seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su soc. rizikos šeimomis Birutė Paramonova DELFI sakė, kad šeimos situacija yra sudėtinga. Daliai ji padeda jau trejus metus.
„Jos šeima įtraukta į soc. rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos. Remiantis dokumentais, kažkada anksčiau Dalia vartodavo alkoholį, bet, žinokite, per trejus metus nė karto nemačiau jos išgėrusios. Nemanau, kad ji labai dideles problemas dėl alkoholio turėjo, kažkaip susitvarkė, tačiau yra kitų problemų.
Šeimai nuolat trūkdavo lėšų, kadangi moteris nėra dirbusi. Kartais ji nurodo dirbusi, gaudavusi didelį atlyginimą, tačiau, žvelgiant į dokumentus, tikrai negaliu to teigti. Viena gyvena, bet vyro – tai vienas, tai kitas, trys mergaitės... Na, sudėtinga“, – pripažino pašnekovė.
Tėvai nebuvo linkę dirbti: prašydavo pašalpų, pagalbos
Paklausta, ar iš tiesų šeimai reikalinga pagalba tvarkant namą, B. Paramonova pasidalijo kiek daugiau detalių apie būsto būklę.
„Jos tėvai nusipirko seną medinį namą vienkiemyje po to, kai prarado butą Vilniuje, tačiau niekada į jį neinvestavo. O, jei į namą neinvestuoji, jis ir byra. Kiek iš seniūno, ankstesnės soc. darbuotojos žinau, ir Dalios tėvai visuomet kreipdavosi pagalbos. Na, nebuvo linkę dirbti, tik tėvas kartais dirbdavo. Mama nuo mažens vežiodavosi vaikus į seniūniją, prašydavo pašalpų, pagalbos. Manau, kad tiesiog tas modelis iš šeimos perimtas, Dalia taip ir toliau gyvena“, – pripažino soc. darbuotoja.
Pašnekovės teigimu, sunku būti įsitikinus, kad mažiausioji Dalios dukra iš tiesų rugsėjo mėnesį bus priimta į darželį, nes eilės juose – itin didelės. Be to, jei taip ir nutiktų, dar neaišku, ar darželį ji ir lankys.
„Ir vyresnės dukros kažkada lankė darželius, bet sutartys nutrauktos Dalios prašymu. Ji namuose sėdi, jai taip geriau“, – aiškino B. Paramonova.
Ragina padėti ne daiktais ar pinigais: aš pati tokį atlyginimą gaunu
Jos teigimu, jei atsiras norinčių padėti šeimai, verčiau jai pagelbėti ne pinigais, drabužiais ar maistu, o statybinėmis medžiagomis, paslaugomis.
„Žinokite, Dalia intensyviai ieško pagalbos, tikrai dabar turi daug daiktų, drabužių. Didelė problema – su namu, nes sąlygos yra labai prastos, tačiau, kiek dirbu, nesugebėjau sumotyvuoti nė vieno iš jos brolių (vienas gyvena kitoje vietoje, kitas – su seserimi), jie nesugeba padėti“, – aiškino B. Paramonova.
„Geriausia pagalba būtų ne pinigais, o paslaugomis – gal kokia kompanija atsirastų, verslininkas, kuris sutvarkytų stogą. Tai, ką gauna Dalia, nėra maža suma, gyvenant kaime. Ji gauna daugiau nei 500 eurų, aš pati tokį atlyginimą uždirbu, pati tris vaikus auginu, bet dar dirbu už tiek. Na, yra tokia situacija“, – kalbėjo ji.
Soc. darbuotoja prisiminė sprendusi klausimą ir dėl Dalios aprūpinimo malkomis žiemai. Nors savivaldybė skyrė vienkartinę išmoką, ji neatvažiavo malkų išsirinkti, tuo turėjo pasirūpinti B. Paramonova.
„Vienas dalykas mane džiugina – ji tikrai nevartoja alkoholio, labai myli savo mergaites, jų nepalieka. Bet, kad yra kitokių problemų, taip pat tiesa“, – informavo pašnekovė.
Šeimai padėti galite susisiekę su VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ atstovais arba pervesdami lėšų namo remontui.
AB Swedbank b/k 73000 LT267300010142143000
Mokėjimo paskirtyje nurodykite: Dalios šeimai namo renovacijai
Paypal: info@gerumoranka.eu